Kombainu nuskintų uogų kokybė iš esmės priklauso nuo veislės. Ištyrus, kokių veislių juodieji serbentai yra tinkamiausi skinti mechanizuotai, paaiškėjo, kad šiuo požiūriu lietuviškos selekcijos veislės lenkia daugelį Europos versliniuose serbentynuose dominuojančių veislių.

Juodųjų serbentų versliniuose plotuose, kuriuose uogos skinamos mechanizuotai, dominuoja senos Europoje sukurtos veislės: Öjebyn, Titania ir Ben Lomond. Mechanizuotai skinti uogas tinka tų veislių juodųjų serbentų, kurių krūmai glausti, ūgliai plastiški, stiprūs ir atsparūs mechaniniams pažeidimams, uogų odelė tvirta, jos transportabilios, lengvai ir sausai atsiskiria nuo kotelio, vienu metu sunoksta.

Tikrai ne visų Lietuvoje auginamų veislių juodieji serbentai yra skirti skinti mechanizuotai. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute buvo tirta, kurios juodųjų serbentų veislės tinkamesnės skinti kombainu. Tyrimai buvo atliekami šešerius metus, nuo 2003 iki 2008 metų. 2003-ųjų rudenį pasodinti 17 veislių dvimečiai krūmeliai. Sodinimo schema – 3x0,6 m, 3 pakartojimai, po 50 krūmelių laukelyje. Tokia sodinimo schema buvo parinkta įvertinant, kad uogos bus skinamos suomišku savaeigiu uogų skynimo kombainu Joonas.

Lietuvoje sukurtos juodųjų serbentų veislės – Almiai, Joniniai, Gagatai, Kriviai, Kupoliniai, Laimiai, Pilėnai, Vyčiai, Škotijoje – Ben Alder, Ben Lomond, Ben More, Ben Nevis, Ben Tirran, Ben Tron, Švedijoje – Titania, Rusijoje – Zagadka tirtos kartu su į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašyta juodųjų serbentų veisle Öjebyn (Švedija), kuri yra tinkama uogas skinti mechanizuotai. Kitaip tariant, veislės Öjebyn serbentai laikyti kontroliniu variantu.

Juodųjų serbentų derlius

Juodųjų serbentų derlingumas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų vegetacijos metu, uogų masės ir kitų genotipo charakteristikų. Uogos pradėtos skinti trečiaisiais metais po pasodinimo, serbentų stiebams eilėje sudarius ištisą juostą. Skinant uogas mechanizuotai, derlingiausi buvo Titania (10,2 t ha-1), Ben Alder (8,9 t ha-1), Kriviai (8,2 t ha-1) ir Gagatai (8 t ha-1) krūmai. Penktaisiais po pasodinimo metais (2008 m.) derlingiausi buvo Ben Tirran (7,3 t ha-1) ir Ben Tron (8,3 t ha-1) veislių uogakrūmiai. 2006 ir 2008 m. duomenimis, skinant uogas kombainu, gausiausiai derėjo Ben Tron (6,8 t ha-1), Ben Tirran (6,4 t ha-1) ir Gagatai (6 t ha-1).

Juodųjų serbentų 100 uogų masė

Trečiaisiais po pasodinimo metais (2006 m.), skinant uogas mechanizuotai, didžiausios buvo veislių Laimiai (140 g), Pilėnai (138 g) ir Almiai (135 g) uogos. Penktaisiais po pasodinimo metais (2008 m.), skinant uogas kombainu, didžiausias uogas sunokino Almiai (153,3 g), Vyčiai (146,3 g) bei Kriviai (138,3 g). Per visą tyrimų laikotarpį, skinant uogas mechanizuotai, didžiausia vidutinė uogos masė buvo veislių Almiai (144,1 g), Vyčiai (135,3 g) ir Kriviai (135 g). Visų lietuviškos kilmės veislių, išskyrus Kupolinius, uogos buvo didesnės už kontrolinės Öjebyn veislės uogas. Pačias didžiausias uogas sunokino veislių Almiai, Vyčiai ir Kriviai krūmai.

Šakučių kiekis nuskintose uogose

Švarumas yra svarbus mechanizuoto skynimo rodiklis. Įvertinus juodųjų serbentų šakučių kiekį nuskintose uogose pirmaisiais skynimo metais, nustatyta, kad švariausiai kombainu buvo nuskintos veislių Joniniai, Gagatai, Kupoliniai, Vyčiai, Ben Lomond, Ben More, Ben Tron, Pilėnai ir Almiai (1–2,6 balo) uogos. Antraisiais skynimo metais švariai buvo nuskintos veislių Joniniai, Gagatai, Kupoliniai, Laimiai ir Vyčiai (1–2,3 balo) uogos. Vidutiniais tyrimo metų duomenimis, veislių Joniniai, Gagatai, Kupoliniai ir Vyčiai (1,3–2,1 balo) uogos buvo švariausios. Sunkiausia skinti buvo veislių Zagadka (7,7 balo) ir Kriviai (8,6 balo) uogas. Tyrimų duomenimis, skinant savaeigiu uogų skynimo kombainu, švariausiai nuskintos lietuviškų veislių Joniniai, Gagatai, Kupoliniai ir Vyčiai uogos. Šiuo rodikliu jos pranoko ir Ben serijos veisles, užimančias pagrindinę verslinių serbentynų plotų dalį Europoje.

Atsparumas grybinėms lapų ligoms

Atsparumas ligoms yra vienas pagrindinių rodiklių juodųjų serbentų selekcijoje. Suomijos mokslininkų duomenimis, grybinės ligos turi įtakos uogų dydžiui, derliui ir cukrų kiekiui. Įvairių veislių juodųjų serbentų lapus ligos pažeidė nevienodai. Šviesmargė labiausiai pažeidė veislių Kriviai (55,5 proc.), Ben Lomond (46 proc.), Öjebyn (45,5 proc.) ir Titania (43,5 proc.) juodųjų serbentų lapus. Iš dalies atsparūs šiai grybinei ligai buvo veislių Joniniai, Ben Nevis, Pilėnai ir Laimiai (12–18,5 proc.) uogakrūmiai. Tirtų juodųjų serbentų grupėje jautriausi deguliams buvo veislių Gagatai (30,5 proc.), Ben Alder (27 proc.) ir Titania (26,5 proc.) lapai. Atsparumu deguliams iš kitų išsiskyrė Pilėnai (2,5 proc.), Ben Tirran (6,5 proc.) ir Zagadka (8 proc.), o šios ligos intensyvumas siekė 0,6–2,1 procento.

Nuo šių metų mechanizuoto uogų skynimo tyrimai perkeliami į verslinius juodųjų serbentų uogynus kelių mūsų šalies ūkininkų laukuose. Tikimasi, kad gamybiniuose plotuose atlikti tyrimai leis dar tiksliau atsakyti į klausimą, kokias serbentų veisles reikėtų rinktis, planuojant uogas skinti kombainu.

***
Serbentų, tinkamų skinti mechanizuotai, kriterijai:

• glaustas krūmas;
• plastiški ir stiprūs ūgliai;
• tvirta uogų odelė;
• uogos transportabilios;
• serbentai lengvai ir sausai atsiskiria nuo kotelio;
• sunoksta vienu metu.

***
Apibendrinus dvejų metų tyrimų duomenis matyti, kad mechanizuotai skinant juoduosius serbentus, derlingiausi buvo Ben Tron, Ben Tirran ir Gagatai veislių uogakrūmiai. Didžiausias uogas sunokino veislių Almiai, Vyčiai ir Kriviai krūmai. Švariausiai nuskintos veislių Joniniai, Gagatai, Kupoliniai ir Vyčiai uogos. Atspariausi šviesmargei buvo Joniniai, Ben Nevis, Pilėnai ir Laimiai, deguliams – Pilėnai, Ben Tirran ir Zagadka uogakrūmiai.

Pagal tirtų požymių visumą nustatyta, kad mechanizuotai skinti tinkamiausi anksti sunokstančios veislės Joniniai, vidutiniškai anksti sunokstančių veislių Gagatai, Ben Tron, Ben Alder, Almiai ir vėlai sunokstančios veislės Ben Tirran uogakrūmiai.