Ūkininkai, kurie pretenduoja į valstybės ar ES fondų paramą arba siekia gauti banko paskolą, sulaukia iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ar kredito įstaigų užklausimų, kuriuose prašoma detalizuoti ar paaiškinti pateiktą finansinės atskaitomybės informaciją. Tokių užklausimų būtų mažiau, jei ūkininkai kartu su balansu, pelno (nuostolio) ir pinigų srautų ataskaitomis pateiktų ir aiškinamąjį raštą.

Aiškinamasis raštas yra viena iš metinės finansinės atskaitomybės dalių. Jį pildyti turi ūkininkai, pasirinkę dvejybinę apskaitos tvarkymo sistemą pagal žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-491 patvirtintas rekomendacijas. Šiame rašte paaiškinamos sumos, nurodytos kitose finansinėse ataskaitose, taip pat atskleidžiama jose nepateikta papildoma svarbi informacija.

Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje pateikiama informacija apie ūkį ir jo veiklą:

• ūkio įregistravimo data;
• finansinių metų pradžia ir pabaiga;
• trumpas ūkio veiklos apibūdinimas;
• ūkio dalyvavimas programose;
• vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį arba darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Kitoje aiškinamojo rašto dalyje atskleidžiama apskaitos politika – nurodomi apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirtos ūkio apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Ūkininkas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos rekomendacijomis. Joje turi būti pateikta informacija, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams. Šioje dalyje nurodoma:

• pasirinktasis biologinio turto ir iš jo gautos žemės ūkio produkcijos įvertinimo būdas – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar tikrąja verte;
• kokie buvo taikyti biologinio turto ir iš jo gautos žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės nustatymo būdai (jei pasirinktas tikrosios vertės metodas) – aktyviosios rinkos kaina, paskutinių sandorių kaina, panašaus turto rinkos kaina ar Žemės ūkio ministerijos patvirtintos normatyvinės kainos;
• negrąžinamo pridėtinės vertės mokesčio priskyrimas turto įsigijimo savikainai ar bendrosioms ūkio sąnaudoms;
• žemės ir miško įvertinimo būdas – įsigijimo savikaina ar perkainota verte;
• atsargų apskaitos būdas – nuolat ar periodiškai apskaitomų atsargų būdas;
• sunaudotų atsargų įvertinimo būdai – FIFO, LIFO, svertinio vidurkio, konkrečių kainų ar kt.

FIFO – tai sunaudotų atsargų įvertinimo būdas, kai daroma prielaida, jog pirmiausia parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos arba pagamintos anksčiausiai. Taikant svertinio vidurkio metodą, atsargų savikaina nustatoma pagal laikotarpio pradžioje ir per laikotarpį įsigytų ar pagamintų atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį. Taikant ­LIFO būdą, daroma prielaida, jog pirmiausia parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos arba pagamintos vėliausiai. Konkrečiam tikslui gaminamų vienetinių prekių ir teikiamų paslaugų savikaina gali būti nustatoma taikant konkrečių kainų būdą. Šiuo atveju konkretūs atsargų vienetai įvertinami jų savikaina ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje neperkainojami:

• asmeninio turto dalis, naudojama ūkio veikloje (procentais), nustatyta atsižvelgiant į turto rūšį ir ekonominę naudą; naudojant transporto priemones – į ūkio reikalais nuvažiuojamų kilometrų skaičių, naudojant patalpas – į patalpų plotą, naudojant įrenginius – į įrenginių darbo ūkyje laiką;
• ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo (IMT) ir nematerialiojo turto amortizacijos metodas – tiesiogiai proporcingas (tiesinis). Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama, iš ilgalaikio turto įsigijimo savikainos atėmus likvidacinę vertę ir padalinus iš naudingo tarnavimo laiko (metais);
• likvidacinė IMT vertė – nuo 1 Lt iki 10 proc. pradinės vertės. Nematerialiojo turto likvidacinė vertė lygi nuliui;
• minimali IMT savikaina;
• kita su apskaitos politika susijusi informacija.

Jei per ataskaitinius metus įmonės apskaitos politika buvo keičiama, šioje aiškinamojo rašto dalyje tas faktas turi būti konstatuotas, nurodytos apskaitos politikos pakeitimo priežastys, išvardyti ir apibūdinti pakeistieji pagrindiniai reikšmingų straipsnių apskaitos principai, metodai ir taisyklės.

Aiškinamojo rašto trečiojoje – pastabų – dalyje pateikiamos tik reikšmingus finansinės atskaitomybės straipsnius paaiškinančios lentelės ir tekstinė informacija:

• ilgalaikio turto „sukaupto” nusidėvėjimo kaita;
• duomenys apie išsinuomotą ilgalaikį materialųjį turtą;
• duomenys apie panaudos sutarčių pagrindais valdomą ilgalaikį materia­lųjį turtą;
• išnuomoto turto likutinė vertė, nuomos trukmė ir galimybė ją pratęsti;
• pagal panaudos sutartį perduoto turto vertė, panaudos laikotarpis ir galimybė jį pratęsti;
• finansinių ataskaitų straipsnių reikšmingas sumas detalizuojanti informacija.

Pagal tinkamai suformuotą apskaitos politiką parengta finansinė atskaitomybė ūkininkams naudinga tuo, kad parodo tik­rą ir teisingą vaizdą apie ūkio finansinę padėtį, tenkina kitų informacijos vartotojų poreikius ir daro įtaką jų priimamiems sprendimams.