23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/05
Vienetinė sėjamoji – į kėdainiškio ūkį
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ
  • Mano ūkis

Kėdainių r. ūkininkas Valdemaras Raščiauskas šiemet buvo ramus dėl vėluojančio pavasario ir nepalankios žiemos padarinių. Vasariniams javams pasėti ir žuvusiems žieminių augalų pasėlių plotams atsėti jis įsigijo našią 6 m pneumatinę Väderstad Rapid A 600C, tad sėja neturėtų užtrukti.

Švedijoje pagaminta sėjos mašina yra vienetinė – pagal specialų ūkininko užsakymą. Jos konstrukcija išskirtinė, nes sėjamoji gali įterpti ne tik pagrindines, bet ir mikroelementų trąšas. Tam specialiai sumontuota pneumatinė Bio Drill įterpimo įranga. Sėjant šia sėjamąja, pagrindinės trąšos terpiamos lokaliai į tarpueilius, o mikroelementų – kartu su sėkla. Sėjamoji turi ir pirminio žemės dirbimo dalis: dvi eiles diskų ir lyginimo lentą. Kai kuriuose ūkiuose per parą, jei poilsiui skiriama vos pora valandų, galima apsėti apie 120 ha, o jei sėjos terminai nespaudžia – 60–70 hektarų.

„Pernai, kai Švedijos kompanijos vadovai lankėsi Lietuvos ūkiuose, kėdainiškis išreiškė prašymą pagaminti didelio darbinio pločio pneumatinę sėjamąją, kuri galėtų įterpti ne tik pagrindines, bet ir startines trąšas“, – prisimena Lietuvos bendrovės „Väderstad“ direktorius Romas Naudžiūnas.

Tai, kad garsi užsienio kompanija atsižvelgė į tokios mažos šalies ūkininko norą, jis vadina istoriniu įvykiu. Iki šiol „Väderstad“ galėjo pasiūlyti tik mechanines lokaliai trąšas terpiančias sėjamąsias, kurios iki šiol tebėra labai populiarios. Lietuvoje jau parduota 500 Rapid sėjamųjų, iš jų 100 – pneumatinių. „Įgyvendintas mūsų ūkininko noras taip pat rodo, kad Lietuvos rinka Švedijos kompanijai yra svarbi“, – akcentuoja R. Naudžiūnas.

Kol sėjamoji pasiekė surinkimo linijos finišą, prireikė vos pusmečio braižymo, konstravimo, bandymų ir derybų. „Viskas buvo derinama su užsakovu, todėl vilčių, kad gautas rezultatas geras, tikrai daug“, – svarsto Lietuvos įmonės direktorius, neslėpdamas, kad kiekviena naujovė ne tik džiugina, bet ir įpareigoja.

Idėja gimė prieš trejus metus

Apie 1 000 ha valdantis V. Raščiauskas tokios sėjamosios ieškojo jau seniai, mat brangstant energijai, kurui, trąšoms ir kitiems ištekliams, o produkcijai pingant, tampa aktualu taupyti sąnaudas. „Su viena mašina galima padaryti tiek, kiek su trimis, t. y. pasėti, patręšti ir mikroelementų trąšas įterpti. Ne kartą pasitaikė, kad dėl sausringo pavasario pasėti augalai pritrūksta jėgų suvešėti. Kai šalia sėklos bus įterptos mikroelementų trąšos, augalas bus pamaitintas ir sumažės rizika, kad sėkla nesudygs, ar sudygęs augalas nuskurs“, – mašinos naudą mato ūkio darbams vadovaujantis Pijus Sirvidas, pabrėždamas, kad be kitų privalumų sėjamosios konstrukcija saugi žmogui, t. y. suberti sėklas ir trąšas yra patogu.

Ūkyje ketinama išbandyti skirtingas mikroelementų trąšų normas (8, 10 ir 15 kg/ha). Pasak P. Sirvido, jei derlius mažai skirsis, bus tręšiama mažesnėmis normomis. „Darbų pavasarį laukia kaip niekada daug, nes reikės atsėti nemažą žuvusių žieminių rapsų ir kviečių plotą. Nauja sėjamoji turėtų praversti“, – apie prasidėjusį darbymetį kalba ūkio savininkas V. Raščiauskas, skaičiuodamas, kad šiemet dėl nepalankios žiemos ir drėgno pavasario supuvo visi rudenį pasėti žieminiai rapsai (apie 80 ha). Iš 330 ha  žieminių kviečių vasariniais teks atsėti apie 70–80 hektarų. „Auginti žieminius rapsus labai rizikinga. Šie metai jiems buvo labai nepalankūs“, – vertina ūkio savininkas. V. Raščiauskas dar augina salyklinius miežius, vasarinius kviečius.

Plūgas jau pamirštas

Taupydamas ūkininkas dar 2004 m. nustojo laukus arti. Jie skutami skutikliais. Nors kai kurie ūkininkai ir specialistai neariamąją žemdirbystę vertina skeptiškai, tačiau V. Raščiauskas įsitikinęs, kad ši technologija turi daugiau privalumų negu trūkumų. „Protingai dirbant, skutimo pado galima išvengti ir pasiekti gerą javų derlingumą. Vidutinis salyklinių miežių ir kviečių derlingumas – apie 6 t/ha“, – sako ūkininkas. Ariami tik naujai įsisavinami plotai.

Kėdainiškio ūkyje dirba tik 6 darbuotojai. „Kai mašinos našios ir vienu metu atlieka kelis darbus, žmonių reikia mažiau, – technikos svarbą ūkyje pabrėžia V. Raščiauskas. – Žinoma, ne mažiau svarbu ir technikos serviso paslaugos. „Väderstad“ komandą reikia pagirti už operatyvumą.“

Jo nuomone, norint konkuruoti su kaimynais reikia būti pusantro žingsnio priekyje, o išsiveržti į lyderius labai padeda ES struktūrinių fondų parama. V. Raščiausko ūkyje įgyvendinami keli projektai. Ūkininkas įsitikinęs, kad sprendimas supaprastinti paramos teikimo tvarką buvo protingas dabartinės valdžios žingsnis, kuris ir sunk­mečiu skatina modernizuoti ūkius.