Rapsai pastaraisiais metais darosi vieni populiariausių augalų ir naujų jų veislių kūrimui skiriamas didžiulis dėmesys. Viena iš šios srities lyderių, kone kasmet pateikianti rinkai vis tobulesnių rapsų veislių ir hibridų, – kompanija „Monsanto“. Žieminių rapsų veislės kuriamos šios kompanijos padalinyje Prancūzijoje, Bozė (Boissay) tyrimų centre.

Kokia kryptimi plėtojama rapsų selekcija, kokius pagrindinius kriterijus turi atitikti naujausios veislės? Bozė tyrimų centro direktorius Žanas Pjeras Depegelis (Jean-Pierre Despeghel) tvirtina, kad pagrindiniai varikliai, stumiantys į priekį rapsų selekciją, yra žemdirbių poreikiai ir nuolat kintančios gamtos sąlygos. „Selekcininkui svarbiausia yra turėti gerą nuojautą, kad galėtų nuspėti, kokie augalai pritaps vienoje ar kitoje šalyje, kokios jų savybės turėtų dominuoti“, – aiškina Ž. Depegelis.

Augintojams svarbu, kad rapsai būtų gerai prisitaikę prie vietos sąlygų, atsparūs ligoms, anksti subręstų ir gerai derėtų; supirkėjams svarbi vidinė rapsų sėklų kokybė – kad ji atitiktų maisto ir pramonės poreikius. Svarbus kriterijus yra sėklose esantis gliukozinolatų ir baltymų kiekis, aliejingumas, riebiųjų rūgščių struktūra. Naujausių veislių rapsų sėklose riebalai turi sudaryti 49–50 proc. sausosios medžiagos, baltymai – 40 proc. išspaudų sausosios medžiagos, riebiųjų rūgščių sudėtis taip pat turi atitikti pageidautinas proporcijas: linolio rūgšties siekiama sumažinti nuo 8–12 iki 2–3 proc., oleino – padidinti nuo 60–65 iki daugiau kaip 75 proc. Dėl selekcininkų darbo pastaraisiais dešimtmečiais „Monsanto“ (sėklų prekinis ženklas „Dekalb“) sukurtų veislių rapsų derlingumas kasmet didėja vidutiniškai 3 procentais, bet, specialistų teigimu, biologinio potencialo ribos dar neišsemtos.

Tradicinių metodų ir modernių technologijų derinys

Tris dešimtmečius veikiančioje stotyje tyrimai vykdomi 28 ha plote, linijinių ir hibridinių rapsų sėklų dauginimo laukai užima 13 ha, dar 25 ha skirti izoliatoriams. Be Bozė tyrimų centro, Europoje kompanija „Monsanto“ augalų selekciją vykdo Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ir Ukrainoje – į pastarąją šalį dabar kreipiamas itin didelis dėmesys, mat ten kuriami rapsai bus dar labiau prisitaikę prie grynai žemyninio klimato su atšiauriomis žiemomis bei karštomis sausomis vasaromis.

Ž. Depegelis patikina, kad Europoje „Monsanto“ selekcininkai nedirba su GM augalais, naudojami tik tradiciniai selekcijos metodai kartu su pačiomis moderniausiomis technologijomis. Naujos veislės kuriamos natūralaus kryžminimo ir atrankos būdu (linijinei veislei sukurti prireikia 8–10 metų), dihaploidų kūrimo metodu (veislė sukuriama per 3–5 metus), grįžtamuoju kryžminimu (3–5 metai), hibridizacija (3–5 metai), genų žymenų panaudojimu (3–4 metai).

Bozė tyrimų centro specialistų manymu, didžiausias perspektyvas turi hibridų (F1) kūrimas. Tai augalai, gaunami sukryžminus dvi genetiškai skirtingas linijas. Paprastai jie pasižymi geresnėmis savybėmis negu tėvinės linijos (šis fenomenas vadinamas heteroze – tai augalų pirmosios kartos hibridų padidėjęs gyvybingumas, derlingumas, lyginant su tėvinėmis formomis). Kuo didesnė genetinė distancija tarp tėvų, tuo stipresnės galima tikėtis heterozės ­išraiškos, kitaip tariant, tuo vertingesnių savybių gali turėti naujas augalas. Auginant hibridų sėklas, labai svarbu išvengti natūralaus apsidulkinimo, todėl kruopščiai paisoma nustatytos auginimo technologijos. Augalai su vyriškais (turinčiais kuokelius) ir moteriškais (be kuokelių, steriliais) žiedais auginami juostomis tiksliai pagal schemas, po žydėjimo žiedadulkes gaminę augalai nupjaunami, sėklos surenkamos tik iš moteriškų augalų – tai ir bus F1 hibridų sėklos.

Selekcijoje egzistuoja tik dvi spalvos – juoda ir balta

Kasmet sukuriama 4 000 eksperimentinių hibridų, apie pusė jų atrenkama tolimesniems bandymams, dar kitiems metams paliekama tik dešimtadalis, o iš jų atrinkti 23 hibridai paliekami tolimesniems tyrimams ir tik vienetai teikiami veislių registraciniams bandymams. „Veislių atrankoje egzistuoja tik dvi spalvos – juoda ir balta, pilkos čia nėra. Selekcininkui tenka negailestingai atsisveikinti su dauguma savo kūrinių. Be to, pats geriausias ir griežčiausias mūsų darbo kritikas yra laukas – turiu omenyje tai, kad laboratorijose gerai atrodžiusios veislės kartais laukuose duoda visai prastus rezultatus“, – sako Ž.  Depegelis.

Nuo 2000-ųjų pagrindiniai Bozė selekcininkų sukurti hibridai yra Extra, Exact, Exagone, Excalibur, Excel, DK Secure, DK ExMen, DK Sequoia, DK Sedona, DK ExPower. Bene garsiausias iš šio sąrašo yra Excalibur, gerai žinomas ir Lietuvos žemdirbiams. Šios veislės rapsai greitai ir tolygiai sudygsta, gerai žiemoja, augalai neaukšti, tolerantiški ligoms, anksti subręsta, atsparūs sėklų išbyrėjimui. Excalibur auginami 12 Europos šalių, bendras šios veislės plotas siekia 1 mln. ha. Pernai Danijos ūkininkų sąjungos užsakymu atliktų bandymų duomenimis, Excalibur davė 6,193 t/ ha derliaus, tik truputį nuo jų atsiliko naujos kartos hibridas DK ExPower – 6,188 t/ha. Į pastarąjį hibridą dedama daug vilčių, nes jis labiausiai atitinka kasmet augančius ūkininkų poreikius: augalų aukštis dar mažesnis, rudenį šie rapsai spėja išauginti gilias šaknis, o skrotelės lieka kompaktiškos, todėl tokie augalai daug ištvermingesni žiemą.

„Monsanto“ selekcininkai atkreipia dėmesį į vis populiarėjančius pusiau žemaūgius, mažai biomasės užauginančius rapsus (DK Secure, DK Sequoia, DK Sedona), kurie paprastai lengviau ištveria žiemą. Nors žemdirbio akims galbūt gražiau atrodo aukšti tarsi mūras rapsai, bet aukštaūgiai augalai sukelia papildomų rūpesčių: juos daug sunkiau nukulti, per lauką reikia važiuoti lėčiau, ant žemės išbyra daugiau sėklų. Be to, didelei biomasei užauginti reikia daug maisto medžiagų, labiau nualinama dirva. Naujausios selekcijos pusiau žemaūgiai rapsai derlingumu mažai skiriasi nuo aukštaūgių, tad viską kruopščiai apskaičiuojantiems žemdirbiams būtina į tai atkreipti dėmesį.

„Pasitaiko, kad ūkininkai bando kulti rapsus važiuodami per lauką tokiu pat greičiu kaip ir per kviečius, ir nepaiso to, kad tona rapsų sėklų iš kiekvieno hektaro išbyra ant žemės“, – šypteli Ž. Depegelis. Kuo žemesni rapsai, tuo lengviau ir su mažesniais nuostoliais galima sudoroti derlių.

***

***

KOMENTARAS

Modris Krauklis, „Monsanto“ pardavimų konsultantas Baltijos šalims

Kompanijos „Monsanto“ rapsų veislės gerai žinomos ir Lietuvoje bei Latvijoje. Šiuo metu Lietuvos ir Latvijos augalų veislių tyrimų stotyse atliekami penkių naujų žieminių rapsų veislių registraciniai bandymai. Tad artimiausiu metu abiejų šalių žemdirbiams bus pasiūlyta naujienų. Pastebiu tendenciją, kad pasunkėjus ekonominei situacijai, žemdirbiai paprastai negalvoja, ką išloštų rinkdamiesi pačią naujausią veislę – sunkmečiu pagrindinis kriterijus tampa kuo pigiau užauginti. Mano įsitikinimu, kaip tik dabar, kai visi turi mažiau pinigų, reikėtų rinktis tuos produktus, kurie yra specialiosios paskirties ir duos garantuotą rezultatą.

Visi auginantys rapsus žino, kad šių augalų neapgausi – gerus derlius galima gauti tik tada, kai iki smulkmenų tiksliai laikomasi technologijos: nuo dirvų parinkimo, sėjos laiko iki tiksliai parinkto tręšimo bei purškimo augalų apsaugos produktais. Aišku, didelė sėkmės dalis tenka gerai pasirinktai veislei. Tarp Latvijos ir Lietuvos žemdirbių populiariausia išlieka žieminių rapsų veislė Excalibur. Ją auginant geri derliai gaunami ne tik Baltijos šalyse, bet ir Anglijoje, Danijoje, Švedijoje. Tačiau yra dar labiau atšiauresnėms sąlygoms adaptuotų rapsų – tai naujos pusiau žemaūgės žieminių rapsų veislės. Būtent šiemet, po šaltos ir ilgos žiemos, bus galima iš naujo įvertinti veislių atsparumą. Beje, jau ir pernai Latvijoje geriausius derlius davė būtent tokie rapsai – viename ūkyje jų buvo auginta net 300 ha, ir nors vizualiai pasėlis neatrodė labai galingas, derliaus vidurkis iš hektaro buvo geriausias Latvijoje.

Nors rapsai Lietuvoje ir Latvijoje yra palyginti nauji augalai, bet jų plotai sparčiai plečiasi, o auginimo technologijos yra itin modernios. Lietuvoje prieš dešimtmetį rapsų plotai nesiekė 10 tūkst. ha, o pernai rudenį, preliminariais duomenimis, jų buvo pasėta 126 tūkst. ha. Lat­vijoje žieminiais rapsais pernai rudenį užsėta 80 tūkst. ha. Europos Sąjungos šalyse bendras rapsų plotas siekia per 6,5 mln. hektarų.