Prof. habil. dr. Romualdas Deltuvas, rektorius

Mūsų Universiteto misija yra unikali, susijusi su žemės ūkio ir kaimo modernizavimu, jų struktūriniais pokyčiais, tausojamuoju gamtos išteklių naudojimu, aplinkos ekologizacija, bioenergetikos plėtojimu. Kad šios veiklos sritys mūsų šalyje yra prioritetinės ir perspektyvios, galima spręsti pagal ES struktūrinę paramą Lietuvai. Ši parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai didžiausia.

Lietuvos žemės ūkio universitetas, būdamas vienintele aukštąja mokykla, kuri siūlo žemės ir miškų ūkio, kaimo plėtros bei tausojamojo išteklių naudojimo agrarinėje aplinkoje studijas ir atlieka šių sričių mokslo tyrimus, užima išskirtinę vietą tarp 15-os šalies universitetų. Veiklos išskirtinumas, efektyvus Universiteto valdymas leidžia išlaikyti mūsų aukštosios mokyklos savarankiškumą.

Modernizuojama studijų ir mokslo infrastruktūra

Pastaruoju metu, nelengvomis ekonominėmis sąlygomis, nemažai investavome į Universiteto infrastruktūrą: pagražėjo aplinka, bendrabučiai, atidaryti nauji IV rūmai, pradėta sporto bazės rekonstrukcija ir kt. Prie pokyčių nemažai prisideda mecenatai ir rėmėjai – verslo kompanijų lėšomis kasmet atnaujinama ne viena auditorija ir laboratorija. Tai rodo, kad verslo pasaulis pasitiki Universitetu ir mato jo perspektyvą.

Universiteto finansavimo lygiui palaikyti reikšminga ES struktūrinių fondų parama. Vien per praėjusį struktūrinės paramos laikotarpį (2004–2006 m.) Universitetas panaudojo per 12 mln. Lt, iš kurių daugiau nei 5 mln. Lt buvo skirti laboratorijoms moderninti, šiuolaikinei mokslinei įrangai įsigyti; apie 7 mln. Lt – studijų programoms atnaujinti, dėstytojų kvalifikacijai kelti, magistrantų, doktorantų ir tyrėjų stažuotėms.

Šiame etape (2007–2013 m.) numatoma pritraukti dar didesnes investicijas. LŽŪU kartu su socialiniais partneriais dalyvauja kuriant integruotą mokslo, studijų ir verslo slėnį „Nemunas“. Įgyvendinus Slėnio plėtros projektą, kurio vertė per 80 mln. Lt, bus sudarytos dar palankesnės sąlygos studijų Universitete pažangai, tarptautinio lygio moksliniams tyrimams.

Atvirumas ir integracija į tarptautinių studijų erdvę

Universiteto užsidarymas nacionalinėje erdvėje būtų tolygus jo merdėjimui, todėl skatiname tiek studentų, tiek dėstytojų mobilumą; siekiame kurti bendras su užsienio universitetais tarptautinių studijų programas, sudaryti galimybes studijuoti mūsų Universitete ir užsieniečiams. Dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, skaitydami paskaitas Europos šalių universitetuose, LŽŪU dėstytojai sukaupė reikiamos bendrų kursų kūrimo patirties ir užsienio kalbos žinių. Mūsų Universiteto studentai turi labai palankias galimybes vykti dalinių studijų (nuo 3 iki 12 mėn.) į daugelio užsienio šalių universitetus. Esame atsakingi už tai, kad jaunuoliai, pasirinkę mūsų Universitetą, būtų rengiami ne tik planuoti ir organizuoti teisingą žemės, vandens ir miškų išteklių naudojimą, taikyti šiuolaikines technologijas, bet ir tapti visaverčiais Europos ir pasaulio piliečiais.

Doc. dr. Jonas Čaplikas, studijų prorektorius

Lietuvos žemės ūkio universitete siūloma rinktis iš 16 studijų programų pirmojoje (bakalauro) pakopoje; tiek pat jų siūloma ir antrojoje (magistrantūros) pakopoje. Taigi – kiekvienam pagal polinkius ir pašaukimą. Džiugina, kad kasmet vis daugiau abiturientų LŽŪU studijų programas įrašo pirmuoju pasirinkimu.

Universitete sukurta lanksti studijų sistema: įgiję profesijos (kolegijos) bakalaurą, gali stoti į trečią bakalauro kursą ir siekti universitetinio bakalauro kvalifikacijos. Arba kolegijų absolventai po papildomų (išlyginamųjų) studijų gali toliau studijuoti magistrantūroje. Turintys universitetinį bakalauro diplomą, studijas gali tęsti magistrantūroje toje pačioje arba gretimoje studijų srityje.

Universitete kuriama galimybė per ketverius studijų metus įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį, šalia pagrindinių studijuojant ir gretutinės krypties dalykus. Gretutinės studijos yra mažesnės apimties, studijuojama apytikriai vienus metus. Jos planuojamos vadybos, ekologijos ir pedagogikos kryptyse.

Aukštojo mokslo ir studijų pertvarkos „gera žinia“ yra ta, jog gerai besimokantysis gali gauti studijų krepšelį tiek nuolatinėms, tiek ištęstinėms studijoms. Svarbu motyvuotai pasirinkti studijų programą, kuri būtų artima sielai ir kartu taptų rimtu pagrindu darbo karjerai projektuoti.

Dėmesys studijų kokybei

Studijų kokybės tobulinimas jau yra tapęs nuolatiniu sistemingu procesu Universitete. Administracija kartu su Studentų atstovybe jau kelerius metus kviečia studentus ir profesūrą kartu ieškoti probleminių studijų proceso grandžių bei problemų sprendimo būdų. Sociologinių apklausų, studentų ir dėstytojų diskusijų metu galima išreikšti savo nuomonę. LŽŪU įsiklauso į studentų nuomonę – jie yra aktyvūs studijų proceso gerinimo dalyviai.

Mūsų dėstytojų kvalifikacinė struktūra geresnė, nei turėtų būti pagal nustatytus reikalavimus. Jų daugumą sudaro profesoriai ir docentai; savo srities žinovai, dirbantys patarėjais ar ekspertais tarptautinėse ir nacionalinėse struktūrose. Stengiamės dėstytojų pritraukti ir iš kitų mokslo institutų, verslo; dirbti priimame nemažai jaunų dėstytojų. Universitete tinkamai dera patirtis su jaunatvišku veržlumu.

Geros absolventų perspektyvos darbo rinkoje

LŽŪU parengti bakalaurai ir magistrai nesunkiai randa darbo vietą šalies ūkio ekonomikoje. Praėjus pusei metų po bakalauro studijų baigimo, vos 5 proc. mūsų absolventų skundėsi nedarbu, o apie 70–80 proc. – įsidarbino pagal įgytą profesiją. Tuo vargu ar gali pasigirti nors viena kita aukštoji Lietuvos mokykla.

Įsidarbinimo galimybės gana plačios. Tai – žemės ūkio produkcijos gamybos, produktų laikymo, jų perdirbimo ir prekybos įmonėse; miškų urėdijose ir jų padaliniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose; vandentvarkos, statybos ir projektavimo įmonėse, vandens valdymo institucijose; žemės administravimo ir projektavimo, nekilnojamojo turto, aplinkotvarkos įstaigose ir įmonėse; apskričių viršininkų administracijose, savivaldybėse, seniūnijose ir kitur. Apklausos rodo, kad dauguma LŽŪU absolventų įsidarbina žemės ūkio ir kaimo plėtros infrastruktūroje, kuri daugiausia išdėstyta savivaldybių centruose ir regioniniuose miestuose, taip pat valstybinio valdymo ir struktūrinės paramos administravimo įstaigose sostinėje.

Ateityje aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistų poreikis tikrai nemažės. LŽŪU studijų programos, kurios nuolat tobulinamos bendraujant ir su žemės ūkio verslo atstovais, yra aktualios ir perspektyvios.

Dr. Viktoras PRANCKIETIS, Agronomijos fakulteto dekanas

Kalbėkime atvirai – žemės ūkis visame pasaulyje būdavo nelabai prestižinės ir ne itin madingos studijos. Bet kai žmonės mato, kad šioje srityje galima uždirbti, požiūris keičiasi. Specialybės prestižas natūraliai kyla dėl ekonominių dalykų. Sunk­metis puikiai parodė, kas yra kas: kai kitos ūkio šakos (pramonė, statyba) traukėsi, žemės ūkio gamyba laikėsi stabiliai ir net pakilo 2 procentais. Pernai mūsų šalies žemės ūkio produkcijos eksportas siekė 6,5 milijardo litų. Kai į parodą atvažiuoja ūkininkai ir perka kombainą, kuris kainuoja daugiau kaip milijoną litų, ar nepagaili pusantro milijono litų už srutvežį, tai akivaizdžiai byloja, kokį lygį pasiekė mūsų žemdirbiai. Drąsiai galiu pasakyti, kad pažįstu daug agronomų milijonierių.

Pagrindinis tikslas – lavinti mąstymą

Mūsų tikslas – kad studentai, studijuodami Agronomijos fakultete, išmoktų naudoti pagrindinį darbo įrankį – smegenis, nes tai specialistui yra svarbiausia. Pastebėjome, kad būtent ketvirtaisiais studijų metais studentai pradeda labiau pasitikėti savimi, sugeba dirbti savarankiškai. Štai kur aukštųjų mokyklų, palyginti su kolegijomis, pranašumas – tegul neįsižeidžia kolegijų dėstytojai ir studijuojantieji – ilgesnis mokymosi procesas, teorinių dalykų gausa lavina mąstymą.

Kokių dalykų pažymiai svarbiausi stojant į mūsų fakultetą? Tai biologija (už ją skiriame didžiausią koeficientą), chemija arba matematika ir lietuvių kalba. Kol kas nesame nubrėžę žemutinės balų ribos. Bet turime akivaizdžių pavyzdžių, kai su prastesniais balais priimti studentai mokosi labai gerai. Tiesiog norėtųsi nediskriminuoti studentų dėl to, kad jie, laikydami brandos egzaminus, buvo pasirinkę ne tuos dalykus. Tai yra švietimo reformų padarinys, kad mokinys negauna bendrojo vidurinio išsilavinimo, o turi jau specia­lizuotą. Beje, pernai pirmojo kurso studentų tik dešimtadalis turėjo valstybės finansuojamus „krepšelius“, o likusieji patys mokėjo už studijas – šios proporcijos aiškiai rodo jaunų žmonių pasiryžimą siekti mūsų teikiamų kvalifikacijų: ž. ū. mokslų, agronomijos ir  gamybos vadybos bakalauro, o magistrantūroje – biotechnologijos, agronomijos ir ekologijos magistro laipsnių.

Agronomija – tai augalininkystės vadyba

Kas yra agronomija? Tai augalininkystės vadyba. Studijuojantys I pakopos (bakalauro) studijose gali rinktis iš kelių programų. Klasikinė agronomija – tai daugiau mokslinės krypties, biologinė specialybė. Žemės ūkio technologijos ir vadyba – labiau technologiška profesija, ją studijuojantieji taps tais, kurie „vadovaus laukams“. Vis populiaresnė tampa Sodininkystės ir želdininkystės programa. Jos absolventai nesunkiai ras darbą miestuose ir gyvenvietėse. Pastarąją programą išplėtosime magistrantūros studijose – kraštovaizdžio architektūra. Miestų architektams trūksta biologinių ir žemės tvarkymo žinių, o mūsų studentams jos suteikia išskirtinumo. Suvienijus jėgas, galbūt neliktų tokių neigiamų pavyzdžių, kai miesto gatvės apželdinamos medžiais, kurių vainikų apatinės šakos vos 1,5 m aukštyje nuo žemės, ir pabandyk paskui praeiti tokia alėja! Labai naudinga bus tarpuniversitetinė Kraštovaizdžio architektūros programa, juolab kad Lietuvoje kraštovaizdžio architektūros pradininkas buvo agronomas Alfonsas Kiškis (1910–1994 m.).

Dalį studijų laiko (3–12 mėn.) studentai pagal mainų programą ERASMUS gali mokytis užsienyje – sutartys sudarytos su daugiau kaip 40 užsienio universitetų, mūsų fakulteto studentai važiuoja maždaug į pusę jų. Dažniausiai renkasi Ispanijos, Italijos, Čekijos, Turkijos, Graikijos universitetus. Pas mus atvažiuoja studijuoti jaunuoliai iš dar didesnio Europos šalių rato, o Lenkijos lietuviams Lietuvos Vyriausybės patvirtinta programa suteikia galimybę visoms studijoms mūsų Universitete ir nemokamai. Kuriame bendrą Agroekologijos magistrantūros studijų programą su Tuskijos universitetu Italijoje. Šią magistrantūrą baigęs ir baigiamuosius darbus apsigynęs studentas įgis abiejų universitetų magistro diplomus.

Darbo vietą galima susirasti jau stojant

Galime didžiuotis, kad kas savaitę į fakulteto koridoriuje kabančią darbo skelbimų lentą mes pakabiname po naują skelbimą. Didžioji dalis – 85 proc. – mūsų absolventų įsidarbina pagal specialybę. Pasikalbame su stambiais ūkininkais – jie pripažįsta, kad ateina etapas, kai reikia samdytis agronomą. Juk nuo seno dvaruose buvo ekonomai, sodininkai – specialistų ratas, kurie dirbdavo tam, kad ūkis duotų naudą.

Praktikai (ji būna po trečiojo kurso) vietą taip pat lengva rasti. Paprastai firmos, įmonės, ūkiai priima į praktiką didesnį būrelį studentų ir paskui, atsirinkę sau tinkamiausius, pasilieka nuolatiniam darbui. Turime ir tokių bendradarbiavimo pavyzdžių, kai agroverslo kompanijos sudaro su studentais sutartis, moka jiems stipendiją, o pabaigę mokslus jauni specialistai įsipareigoja tam tikrą laiką dirbti toje įmonėje. Šį modelį jau ne vienus metus praktikuoja bendrovė „Agrokoncernas“, o šiemet jau sudaro sutartis su stojančiaisiais!

Ne tik studijuoti, bet ir gyventi sudarytos puikios sąlygos. Kai pastarąjį kartą studentų klausiau, kokių turi bėdų bendrabutyje, nuskambėjo atsakymas – jokių! Remiant agroverslo kompanijoms ir ūkininkams, suremontuotos fakulteto auditorijos, atnaujinta visa mokymo bazė. Tėvams ramiau, o studentams linksmiau, kad gali įsikurti uždarame, tvarkingame akademiniame miestelyje. Bendrabutį galima rinktis pagal pageidavimus – brangesnį ar pigesnį, gyventi kambaryje po vieną, du ar po tris, čia pat valgykla, kavinė, parduotuvės, net maudytis ir pasikaitinti saulėje vasarą yra kur – juk šalia tvenkiniai su įrengtu paplūdimiu, o iki Kauno centro – tik 10 minučių kelio.

Net ir baigus studijas, ryšiai su fakultetu nenutrūksta. Agronomijos fakulteto absolventai dalyvauja ALUMNI klubo veikloje (šio klubo prezidentas Edvardas Makelis taip pat yra baigęs agronomijos studijas). O kiek yra garsių visoje šalyje mūsų fakulteto absolventų, būtų sunku ir suskaičiuoti – Veronika Vasiliauskienė, Jeronimas Kraujelis, Virgilijus Paltanavičius, Pranas Dailidė, Česlovas ir Ramūnas Karbauskiai... visų nesurašysi.

Ar lengva studijuoti žemės ūkio ekonomiką ir vadybą?

Dr. Astrida Slavickienė, LŽŪU Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanė

Rinkdamiesi studijas, abiturientai tarpusavyje keičiasi informacija apie tai, kur įstoti lengviau, kur studijuoti paprasčiau, t. y. gretina studijų galimybes įvairiose aukštosiose mokyklose. Ekonomikos ir vadybos fakultete lengva mokytis tiems studentams, kurie turi motyvaciją ir norą mokytis. Fakultetas nėra didelis, todėl administracija ir dėstytojai visada sudaro galimybę konsultuotis individualiai, žino studentų nesėkmes ir problemas, stengiasi jiems padėti jas išspręsti. Studentai nepaliekami vieni su savo rūpesčiais.

Stojant į Ekonomikos ir vadybos fakultetą, pagrindiniai kriterijai yra vidurinės mokyklos matematikos, lietuvių kalbos, užsienio kalbos ir istorijos pažymiai.

Naujovės studentams

Naujovių paieška ir diegimas studijų procese – nuolatinis iššūkis Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojams ir administracijai. Fakulteto kuruojamos studijų programos yra unikalios, o šiemet atsiradusi galimybė peržiūrėti kvalifikacinį laipsnį leido dar labiau pabrėžti kiekvienos jų išskirtinumą. Manome, kad gerokai patraukliau apskaitos ir finansų studijų programą baigusiems absolventams įgyti apskaitos ir finansų bakalauro kvalifikaciją, o kaimo plėtros administravimo – viešojo administravimo, vietoje anksčiau buvusio „niveliuojančio“ vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnio.

Studijų programos nuolat tobulinamos. Šiais metais dalyvavome konkurse ir laimėjome projektą universiteto studijų programoms pertvarkyti. Dar vienas projektas, kurį jau ėmėmės įgyvendinti, susijęs su studentų praktinių įgūdžių stiprinimu – steigiame imitacinę įmonę. Lietuvos žemės ūkio universitetas dalyvauja mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas“ veikloje – mūsų fakulteto studentai jau pateikė pirmuosius verslo ir socialinius projektus, kuriuos tikimės įgyvendinti.

Galimybės atlikti praktiką

Universitetas bendradarbiauja su verslo įmonėmis, visuomeninėmis bei savivaldos organizacijomis, kurios mielai priima studentus atlikti praktikas. Be to, Universitete įdiegta elektroninė darbo ir praktikos vietų pasiūlos sistema, kurioje registruojasi darbdaviai, norintys priimti studentus praktikai bei pasiūlyti darbą, o studentai – norintys susirasti praktikos vietą ar darbą. Studentai prieš atlikdami praktiką jau turi įgiję pakankamai profesinių žinių, todėl po praktikos darbdaviai dažnai jiems pasiūlo darbo vietą, kartu sudarydami sąlygas studijuoti.

Studentai atlieka praktikas ir užsienyje, dalyvauja mainų programose, vyksta studijuoti užsienio šalių universitetuose pagal ilgalaikes arba trumpalaikes studijų programas, intensyvius studijų kursus.

Žemės ūkio ekonomika ir vadyba

Ekonomikos ir vadybos fakultete studijų programas baigę studentai įgyja taikomosios ekonomikos, apskaitos ir finansų, vadybos, viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Žemės ūkio ekonomistams kartu su ekonomikos teorijos žiniomis reikalingos ir specifinės žemės ūkio, gamtinių išteklių ir aplinkos ekonomikos, agrarinės ir tarptautinės prekybos politikos bei kitų susijusių socialinių, biomedicinos ir technologijos mokslų integruotos žinios. Joks kitas Lietuvos universitetas savo ekonomikos studijų programų nesieja su šiomis specifinėmis žiniomis. Studijuodami Žemės ūkio ekonomikos programą studentai įgyja žinių ir gebėjimų analizuoti žemės ūkio produktų gamintojų elgseną rinkoje, ekonomiškai pagrįsti jų sprendimus bei žemės ūkio politikos priemones, sudaryti žemės ūkio verslo planus, tirti žemės ūkio ir maisto prekių rinkas. Tai visame pasaulyje gilias tradicijas turinti studijų programa, patikrinta ir studijų procese, ir darbo rinkoje.

Šiuolaikiniam Lietuvos ir Europos žemės ūkiui reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie gebėtų analitiškai vertinti žemės ūkio ir maisto produktų rinkos pokyčius, priimti strateginius ir taktinius sprendimus žemės ūkio verslo plėtojimo srityje.

Apskaita

Apskaita – tai verslo kalba. Norint ja susikalbėti, reikia turėti specifinių apskaitos ir finansų tvarkymo žinių. Pasirinkusieji Žemės ūkio buhalterinės apskaitos ir finansų studijų programą, studentai gilinasi į pagrindinius apskaitos principus, mokosi nustatyti, analizuoti, vertinti, prognozuoti ir kontroliuoti žemės ūkio subjektų turtą, nuosavybę, ūkinius procesus ir veiklos rezultatus, kaupti ir sisteminti informaciją, reikalingą žemės ūkio finansams tvarkyti ir finansų valdymo sprendimams priimti.

Kaimo plėtra

Kaimas, kaip svarbi ir neatsiejama šalies bei kiekvieno jos regiono ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo dalis, etninės kultūros židinys ir erdvė rekreacijai. Žemės ūkis ir kaimo plėtra ekonominiu, ekologiniu, socialiniu ir etninės kultūros požiūriu yra valstybės išskirtinio dėmesio sritis. Valstybės, regionų ir vietos lyg­menyse formuojasi kaimo plėtros politiką įgyvendinančių institucijų sistema, kuriai reikalingi aukštos kvalifikacijos kaimo plėtros administratoriai, konsultantai, ekspertai. Jais galima tapti studijuojant Kaimo plėtros administravimo studijų programą. Tai vienintelė tokio pobūdžio studijų programa Lietuvoje.

Fakulteto absolventai

Fakultetas didžiuojasi savo absolventais, besidarbuojančiais įvairiausiose ūkio srityse. Tarp jų nemažai Lietuvoje žinomų žmonių, kaip antai finansų viceministras Edmundas Žilevičius, žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, parlamentarė Loreta Graužinienė, bendrovės „DnB NORD investicijų valdymas” generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Antanas Nesteckis.

Inžinieriams paklūsta ir robotai

Dr. Vidmantas BUTKUS,Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas

Praėjusi paroda „Ką pasėsi…2010“ akivaizdžiai parodė, kad technikos našumas, jos galimybės didėja, atsiranda vis daugiau naujų sistemų. Sunkų rankų darbą keičia sudėtingos mašinos ir mechanizmai. Žemės ūkis – ne išimtis. Tačiau pačios mašinos negali nei savęs prižiūrėti, nei valdyti. Tam reikalingas inžinierius. Taigi šiandien, kai daug pramonės procesų automatizuojama, o žemės ūkio technika tampa vis labiau modernesnė, inžinieriaus specialybė įgauna didesnę svarbą.

Ši profesija gali būti vertinama kur kas platesne prasme, nes pastaruoju metu inžinerijos mokslo ribos plečiasi. Žemės ūkio inžinerija evoliucionuoja į biosistemų inžineriją, kuri apima ne tik inžinerijos, bet ir taikomosios biologijos, aplinkos ir žemės ūkio mokslus bei studijas. Mašina ir aplinka vertinama ir studijuojama kompleksiškai. Biosistemų inžinerija taikoma ne tik žemės ūkio, bet ir įvairiems biologiniams procesams. Toks inžinierius turi įgyti ne tik techninį išsilavinimą, bet ir išmanyti mašinų poveikį aplinkai, žinoti, kaip mažinti taršą, valdyti biologinius procesus ir žemės ūkio technologijas. Inžinerijos sritis dar labiau išsiplečia ir inžinierių poreikis tik didės. Prie nūdienos reikalavimų derinamos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto studijos.

Mokslas tiems, kurie domisi ne tik technika

Dabar peržiūrime studijų programas, brėžiame naujų mokymo krypčių gaires. Fakultete neseniai sukurta biomasės inžinerijos specializacija antrosios pakopos studijų programoje. Panaudojant ES projektų lėšas numatyta šią specializaciją išplėtoti iki naujos studijų programos ir pirmojoje, ir antrojoje pakopose.

Studijuoti inžinerijos kviečiame tuos jaunuolius, kurie domisi technika, kuriems įdomu ją projektuoti, kurie nori tirti mechanizacijos procesus per poveikio aplinkai prizmę, inžinerinėje veikloje taikyti informacines technologijas, išmokti organizuoti darbus, atlikti technologinių procesų energetinį, ekologinį ir ekonominį vertinimą ir įgyti dar daug kitų gebėjimų, kurių visų neįmanoma suminėti.

Šiais studijų metais planuojama organizuoti priėmimą į keturias pirmosios pakopos studijų programas: žemės ūkio mechanikos inžinerijos (klasikinė programa), žemės ūkio inžinerijos ir vadybos, žemės ūkio produktų laikymo ir perdirbimo inžinerijos, agroenergetikos inžinerijos.

Klasikinė programa susijusi tik su technika, jos projektavimu, mašinų priežiūra ir remontu. Pasirinkusieji inžinerijos ir vadybos programą įgis ir komercinių žinių, vadybos pagrindų, pavyzdžiui, kaip atstovauti įmonėms.

Pernai studentai nebuvo priimami į žemės ūkio produktų laikymo ir perdirbimo inžinerijos studijas. Šiemet atsižvelgėme į įmonių prašymus ir priėmimą į šią programą atnaujinome. Baigusieji ją galės įsidarbinti grūdų, vaisių, daržovių, mėsos ir kitų žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėse. Šiuo metu tai labai svarbios studijos, nes jei tai, ką užauginome, nemokame išsaugoti ir perdirbti, galime prarasti iki trečdalio produkcijos ir patirti nemažai nuostolių.

Prie šiandienos aktualijų pritaikyta ir agroenergetikos inžinerijos programa, kuri anksčiau buvo orientuota tik į elektros energijos gamybos ir paskirstymo principus. Dabar šios studijos gerokai platesnės ir apima visas atsinaujinančios energetikos sritis, t. y. saulės, vandens, vėjo ir biomasės.

Ir įmonių vadovai, ir Seimo nariai

Per 64 Žemės ūkio inžinerijos fakulteto gyvavimo metus sukaupta labai daug patirties ir išleista daugiau kaip 9 tūkst. absolventų. Nemažai iš jų užkopė į karjeros aukštumas. Daugumos užsienio kompanijų technika prekiaujančių įmonių vadovai (Adomas Balsys, Audrius Kavaliauskas, Romualdas Trainaitis, Viktoras Rinkevičius ir kiti) yra baigę mūsų fakultetą.

Inžinierių dirba visur: pradedant technikos pardavimo įmonėmis (vadovais, vadybininkais, technikos serviso specialistais) ir baigiant savivaldybėmis, valstybinėmis įstaigomis, žemės ūkį aptarnaujančiomis įmonėmis, konsultavimo įstaigomis, profesinėmis mokyklomis. Dalis gavusiųjų diplomą ūkininkauja arba valdo dideles žemės ūkio bendroves.

Didžiuojamės, kad mūsų aukštojoje mokykloje gautos žinios praverčia dirbant ir žurnalistikoje, ir Seime – vienas iš laidos „Gimtoji žemė“ vedėjų Arvydas Urba baigęs Inžinerijos fakultetą, 5 universiteto absolventai – dabartinio Seimo nariai.

Džiugu ir tai, kad ryšys su buvusiais studentais nenutrūksta kad ir kur jie dirbtų. Jų vadovaujamos įmonės yra universiteto ir fakulteto rėmėjai, kurie suteikia nemažą paramą auditorijoms, studijų programoms atnaujinti, mokymo priemonėms įsigyti. Svarbu ir tai, kad įmonės sudaro palankias sąlygas studentams praktikas atlikti. Šiuo metu Fakultete studijuoja beveik 1,5 tūkst. studentų (iš jų 132 magistrantai, 16 doktorantų).

Slėnyje „Nemunas“ – inžinerinių tyrimų ir studijų centras

Tikimės, kad ateityje didelė paspirtis inžinerijos mokslui ir studijoms bus integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas“ tyrimų ir studijų centrų sukūrimas. Daug vilčių Fakultetas sieja su numatomų įkurti Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centru.

Fakultetas koordinuos šešių laboratorijų (progresyvios augalininkystės inžinerijos; termoenerginių procesų ir emisijos; mašinų, technologinių sistemų ir procesų automatinio valdymo; technologijų saugos; biomasės paruošimo, logistikos ir kieto kuro procesų; biodujų) veiklą. Mūsų mokslininkai, dėstytojai dirbs ir šiame centre. Laboratorijos teiks paslaugas ne tik verslui, jų baze galės naudotis ir studentai, kitų šalių mokslininkai.

Tai naujas iššūkis Fakultetui ir jo darbuotojams, kurių kvalifikacija neabejotinai ūgtelės. Per penkerius metus 11 dėstytojų įveikė habilitacijos procedūrą, apgintos 8 daktaro disertacijos.