23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/05
Ūkių gamybinis potencialas ir jo vertinimas
  • Irena KRIŠČIUKAITIENĖ, Antanina TAMOŠAITIENĖ, Selemutė ANDRIKIENĖ, LAEI
  • Mano ūkis

Verslo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo ūkio apsirūpinimo žeme, darbu ir kapitalu bei racionalaus jų naudojimo. Todėl kiekvienam ūkiui, plėtojančiam žemės ūkio veiklą, svarbu įvertinti savo gamybinį potencialą ir jo naudojimo efektyvumą.

Ilgalaikis materialusis gamybinis turtas sudaro didžiausią viso ūkių turto dalį (apie 45 proc.). Ne mažiau svarbu ir traktoriai, kombainai, žemės ūkio mašinos, įrenginiai ir inventorius – aktyvusis ilgalaikis materialusis turtas. Per 2004–2008 m. ilgalaikis materialusis gamybinis turtas (IMT), tenkantis 1 ha, šalies ūkiuose vidutiniškai padidėjo 131 proc., aktyvusis ilgalaikis materialusis turtas (AIMT) – 145 proc.

Ūkiai, pasinaudoję 2004–2006 m. BPD priemonių lėšomis, sparčiai modernizavosi. Investicijos aktyviajam kapitalui atnaujinti didėjo iki 2006 m., o 2007 m. sumažėjo. Prasidėjus naujam programiniam 2007–2013 m. KPP laikotarpiui, ūkių modernizavimo procesas vėl suaktyvėjo. Patį didžiausią šuolį investuojant į aktyviojo IMT atnaujinimą padarė pienininkystės ūkiai.

Nepaisant augusių investicijų, ilgalaikio materialiojo turto grąža (pagamintos produkcijos vertė, tenkanti 1 ilgalaikio materialiojo turto litui) ūkiuose 2008 m., palyginti su 2004-aisiais, sumažėjo. Geriausių rezultatų panaudojant IMT žemės ūkio produkcijos gamybai 2008 m. pasiekė javų, rapsų, augalininkystės ir mišrūs augalininkystės-kiaulininkystės ūkiai – juose 1 litui, investuotam į IMT, teko 0,56 Lt pagamintos produkcijos vertės, o tai buvo 47 proc. daugiau negu mišriuose, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ir pienininkystės ūkiuose, kurių IMT grąžos rodiklis blogiausias.

Visų ūkių IMT grąžos mažėjimui įtakos turėjo lėti, palyginti su apsirūpinimu ilgalaikiu materialiuoju turtu, augalų derlingumo bei gyvulių produktyvumo ir kainų didėjimo tempai. Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis taip pat labai sumažėjo. Mažiausia pardavimų vertė buvo mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ūkiuose (0,2 Lt/1 Lt IMT), o didžiausia – javų, rapsų ūkiuose (0,5 Lt). Šis rodiklis žemės ūkio bendrovėse, palyginti su ūkininkų ūkiais, yra apie 2 kartus didesnis.

Lietuvos specializuotų ūkių gamybos mastai 2004–2008 m. neatitiko įsigytos technikos ir taikomų technologijų pajėgumų, t. y. į IMT investuotų lėšų efektyvumas buvo žemas (pagal IMT grąžos rodiklį).

Efektyvumą lemia ne turtas

Ūkių darbuotojų aprūpinimas gamybiniais pajėgumais 2004–2008 m. gerėjo, IMT vertė, tenkanti 1 darbuotojui, padidėjo nuo 40 proc. mišriuose, vyraujant augalininkystei, ūkiuose iki 150 proc. daržininkystės, sodininkystės ūkiuose. Dar sparčiau vyko ūkių darbuotojų apsirūpinimas aktyviuoju ilgalaikiu materialiuoju turtu. Javų, rapsų ūkių darbuotojui teko daugiausia aktyviojo IMT vertės – apie 2 kartus daugiau, palyginti su pienininkystės, daržininkystės bei mišriais, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ir net 4 kartus, palyginti su mišriais, vyraujant augalininkystei, ūkių darbuotojais.

Didžiausias ūkio darbuotojų našumas buvo javų, rapsų ūkiuose. Šių ūkių darbuotojų apsirūpinimo ilgalaikiu materialiuoju ir aktyviuoju turtu vidutiniai metiniai tempai atitiko žemės ūkio produkcijos, tenkančios vienam darbuotojui, vidutinius tempus, todėl ir IMT grąžos rodiklis buvo pats didžiausias tarp kitų ūkių.

Galima būtų teigiamai vertinti gamybinio kapitalo dalies augimą ūkiuose, geresnį darbuotojų techninį aprūpinimą, aukštesnį jų darbo našumą, tačiau produkcijos vertė, tenkanti vienam darbuotojui, augo labai lėtai, vadinasi, turimas turtas buvo naudojamas neefektyviai.

Žemės kokybės įtaka gamybos rezultatams

Daugiau kaip trečdalį Lietuvos žemės ūkio naudmenų sudaro mažiau palankios žemės ūkio veiklai naudmenos (MPŪV), kuriose žemės ūkio augalų derlingumas yra apie 1,2–1,5 karto mažesnis negu palankiose ūkininkauti vietovėse (PŪV). PŪV ūkiai, palyginti su MPŪV, bendrosios žemės ūkio produkcijos 1 ha gamino: 2004 m. – 26, o 2008 m. – 47 proc. daugiau. Bendrosios produkcijos gamybos augimas PŪV 2004–2008 m. sudarė 58, o MPŪV – 36 proc. Palankiose ūkininkauti vietovėse augalininkystės produkcijos dalis 2004 ir 2008 m. sudarė atitinkamai 75 ir 69, o MPŪV –54 ir 55 procentus.

Ūkiai 2004–2008 metais daugiau naudojo trąšų ir augalų apsaugos priemonių, kurios didino natūralųjį žemės našumą. Tiesioginės išmokos ir kompensacinė parama ūkininkaujantiems MPŪV irgi sudarė palankesnes sąlygas didinti žemės našumą, įterpiant daugiau trąšų, taikant pažangias augalų auginimo technologijas. Ūkiai stiprino gamybinį potencialą, įsigydami naujos žemės ūkio technikos, gamybinių pastatų ir įrangos. Investicijos žemės ūkio technikai ir įrenginiams 1 ha PŪV 2008 m., palyginti su 2004-aisiais, vidutiniškai padidėjo 2,5, o MPŪV – 4,7 karto. Ypač pagerėjo investicinė situacija MPŪV. Jeigu 2004 m. grynosios investicijos technikai ir įrenginiams įsigyti 1 ha PŪV, palyginti su MPŪV, buvo didesnės beveik 2 kartus, tai 2008-aisiais priešingai – MPŪV ūkių grynosios investicijos 1 ha buvo apie 6 proc. didesnės nei PŪV ūkiuose. MPŪV ypač išaugo investicijos į gamybinius pastatus – tai susiję su pienininkystės bei gyvulininkystės ūkių plėtra. Nepaisant to, kad MPŪV ūkiai nemažai lėšų skyrė gamybiniam potencialui stiprinti, vis tik gaminamos žemės ūkio produkcijos apimčių skirtumas, palyginti su PŪV, ne tik kad nesumažėjo, bet 21 procentiniu punktu padidėjo. Turto grąžos ir apyvartumo rodikliai ūkiuose pagal žemės našumą buvo žemi. MPŪV ūkių nuosavo kapitalo 1 litui teko tik 0,21 Lt pardavimo pajamų, PŪV – 0,35 Lt, arba 67 proc. daugiau. Išaugusio pagrindinio bei apyvartinio turto sąveika, atitinkanti dirbamos žemės kokybę, turi užtikrinti tam tikrą ūkio pažangą, tačiau produkcijos apimčių augimas buvo daug mažesnis už gamybinio potencialo augimą, o tai rodo neefektyvų jo panaudojimą.

Skirtingo žemės našumo ūkiuose atskiro gamybos potencialo veiksnio įtaka produkcijos gamybos apimtims yra nevienoda. Jeigu MPŪV ūkiuose žemės našumo balas produkciją padidina 16 Lt/ha, tai PŪV – 28 Lt/ha. PŪV ūkių investicijos į materialųjį ilgalaikį turtą (100 Lt/ha) žemės ūkio produkciją padidina apie 20 Lt/ha, į apyvartinį materialųjį turtą – 64 Lt/ha ir darbo valanda – 4 Lt/ha, o MPŪV atitinkamai 13, 60 ir 10 Lt/ha. Tai rodo, kad investicijos į ilgalaikį ir apyvartinį materialųjį gamybinį turtą daro didesnį poveikį produkcijos gamybos apimtims didesnio našumo žemėse. Produkcijos gamybos mažesnes apimtis MPŪV lemia ne tik mažesnis žemės našumas, bet ir žemesnis apsirūpinimo ilgalaikiu bei apyvartiniu materialiuoju turtu lygis ir jų struktūrinis derinys. Mažai tikėtina, kad ūkiai, kurie gerai apsirūpinę žemės ūkio technika, tačiau nepakankamai skiria lėšų trąšų, augalų apsaugos priemonėms bei kokybiškai sėklai įsigyti, tiek palankiose, tiek ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, pasieks gerų gamybinių rezultatų.

Ūkio veiklos rezultatų vertinimas

Lietuvoje vis daugiau kuriasi specializuotų ūkių. Jie sudaro 42 proc. visų ūkių. Pienininkystės ūkiai sudaro apie 14, augalininkystės – 11,4, javų, rapsų – 7,4, daržininkystės ir sodininkystės – 2,1 proc. Specializuotų ūkių kūrimuisi įtakos turėjo ES, nacionalinės ir pačių ūkių lėšos, skiriamos ūkiams modernizuoti, naujoms technologijoms įgyvendinti, žemdirbystės kultūrai plėtoti. Per penkerius ES narystės metus materialusis gamybinis turtas, tenkantis 1 ha, javų, rapsų ūkiuose padidėjo 82 proc., augalininkystės – 2 kartus, daržininkystės – 70 proc., pienininkystės – 122 proc., mišrios gamybos ūkiuose – apie 100 proc. Darbo sąnaudos 1 ha sumažėjo tik mišriuose ūkiuose, o specializuotuose javų, rapsų, augalininkystės ir pienininkystės ūkiuose padidėjo.

Materialusis apyvartinis turtas beveik visų tipų ūkiuose, išskyrus augalininkystės, sumažėjo.  Išaugęs ūkių gamybinis potencialas tam tikromis sąlygomis turėjo nulemti ūkinių rezultatų lygį, tačiau bend­rosios žemės ūkio produkcijos vertė, tenkanti materialiojo pagrindinio ir apyvartinio turto litui, sumažėjo visuose ūkiuose, išskyrus javų, rapsų ūkius. Todėl kyla klausimas, ar bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės, tenkančios vienam hektarui naudmenų, padidėjimas buvo gautas dėl gamybinio potencialo efektyvaus naudojimo, ar dėl jo fizinės apimties augimo.

Vienas svarbiausių uždavinių yra nustatyti, kaip atskiri ūkiai ar ūkių grupės panaudoja turimą gamybinį potencialą, kaip vertinti jų veiklos rezultatus. Bendriausias rodiklis, atspindintis ūkio gamybos rezultatus, yra bendrosios produkcijos vertė (kiekis), tenkanti ploto vienetui.

Javų, rapsų ūkiuose, žemės kokybei pasikeitus 1 balu, bendrosios produkcijos gamyba 1 hektarui žemės ūkio naudmenų padidėja beveik 19 Lt; 100 litų, investuotų į pagrindinį gamybinį turtą, duoda bendrosios produkcijos priedą ploto vienetui už 24 Lt; 100 litų, skirtų apyvartiniam turtui padidinti, atitinkamai už 175 Lt ir kiekviena darbo diena – už 8 Lt. Augalininkystės ūkiuose žemės kokybės įtaka produkcijos gamybos apimtims yra mažesnė – žemės našumo balo pasikeitimas didina produkcijos priedą 7 Lt/ha, 100 litų pagrindinio gamybinio turto – 15 Lt/ha, 100 litų apyvartinio turto – 251 Lt/ha ir darbo diena – 7,5 Lt/ha. Tiek augalininkystės, tiek ir javų, rapsų ūkiuose investuotos lėšos į apyvartinį materialųjį turtą turi didžiausią teigiamą poveikį siekiant didesnių produkcijos gamybos apimčių.

Pienininkystės ūkių gamybinio potencialo veiksnių įtakos bendrosios produkcijos gamybos apimtims įvertinti vietoje žemės našumo balo remtasi sutartinių gyvulių skaičiumi (SG), tenkančiu žemės ūkio naudmenų hektarui (pienininkystės ūkiuose 1 ha tenka vidutiniškai 0,6 SG). Skaičiavimai rodo, kad pienininkystės ūkiai, padidinę laikomų gyvulių skaičių 0,1 SG, produkcijos gamybą hektarui žemės ūkio naudmenų padidintų 194 Lt. Šiuose ūkiuose labai svarbu ir materialusis apyvartinis turtas, rodantis apsirūpinimą pašarais. Kiekvienas 100 litų, investuotų į apyvartinį turtą, duoda produkcijos priedą už 17 Lt/ ha, o 100 Lt padidėjęs apyvartinis turtas – 91 Lt/ ha ir darbo diena – apie 7 Lt/ha. Pienininkystės ūkiuose gamybos apimčių pokyčiui didžiausią įtaką turi melžiamų karvių skaičius, tenkantis 1 ha ir apsirūpinimas pašarais. Šie veiksniai lemia produkcijos vertę apie 70–80 proc., o pagrindinis materialusis turtas ir darbas – apie 20 proc. Analizuojamų pienininkystės ūkių duomenys parodė, kad nemaža jų dalis turi daug materialiojo ilgalaikio turto, tačiau mažai apyvartinio turto – 100 litų IMT tenka tik iki 20 Lt apyvartinio materialiojo turto. Geriausių rezultatų pasiekė tie pienininkystės ūkiai, kuriuose vienam SG ilgalaikio materialiojo turto teko apie 4,2 tūkst. Lt, apyvartinio – 1,6 tūkst. Lt ir šis santykis buvo 1: 0,4 (1 ha žemės naudmenų buvo laikoma apie 1 SG). Kai 1 ha laikomų gyvulių skaičius nedidėja, kiekvienam 100 litų virš 4,2 tūkst. Lt IMT, poreikis apyvartinio turto santykinai mažėja.

Mišriuose augalininkystės-žolėdžių gyvulių ūkiuose, esant žemesniam gamybos intensyvumo lygiui, gamybos apimtims didesnę įtaką negu augalininkystės ūkiuose turi žemė. Jos našumo balo pasikeitimas didina produkcijos priedą 19 Lt/ ha, 100 ­litų pagrindinio gamybinio turto – 13 Lt/ ha, 100 litų apyvartinio turto – 41 Lt/ ha ir darbo diena – 3,4 Lt/ha. Mišrios gamybos ūkiuose produkcijos gamybos apim­čių pokyčiui didžiausią įtaką turi žemės našumas ir apsirūpinimas apyvartiniu materialiuoju turtu. Šie veiksniai produkcijos apimčių pokytį lemia apie 75 proc., o pagrindinis materialusis turtas – 23 proc. Blogiausi veiklos rezultatai yra tuose ūkiuose, kurių žemės našumo balas yra nedidelis, o ilgalaikio materialiojo turto santykis su apyvartiniu turtu yra 1:0,2 (ilgalaikis materialusis ir apyvartinis turtas panaudojami efektyviai, kai jų santykis yra 1:0,5). Ūkiai, kurių žemės našumo balas yra mažesnis negu vidutinis (40 balų), norėdami bent iš dalies kompensuoti dėl mažesnio žemės našumo prarandamą produkciją, turėtų daugiau dėmesio ir lėšų skirti pažangioms augalų auginimo technologijoms, racionalioms sėjomainoms įgyvendinti, naujausioms augalų veislėms, kokybiškai sėklai įsigyti.

Atskirų veiksnių įtakos produkcijos apimtims gilesnei analizei apskaičiuojami elastingumo koeficientai, kurie parodo, kaip kinta ūkio bendrosios produkcijos kiekis 1 ha naudmenų, gamybos veiksniui pasikeitus vienu procentu.

Remiantis elastingumo koeficientais, akivaizdu, kuris gamybos veiksnys ūkio sąlygomis yra efektyviausias. Tokiu būdu galima numatyti rezervus gamybiniam potencialui gerinti, kartu ir jo mastams didinti. Pvz., javų, rapsų gamybos ūkiuose sukultūrinus žemę ir dėl to padidėjus jos kokybei 1 proc., bendrosios produkcijos kiekis padidėja 0,32 proc., pagrindinį materialųjį gamybinį turtą padidinus vienu procentu, produkcija padidėja 0,18 proc., analogiškai padidinus apyvartinį turtą, produkcija padidėja 0,49 proc., o padidėjus vienu procentu darbo sąnaudoms – 0,01 proc. Pienininkystės ūkiuose produkcijos apimčių didinimo pagrindinis rezervas yra laikomų gyvulių skaičiaus, tenkančio žemės ūkio naudmenų hektarui, padidinimas. Tačiau pašarams auginamų augalų nedidelis derlingumas (ypač MPŪV) yra viena priežasčių, stabdančių intensyvią pieno ir galvijų auginimo ūkių plėtotę. Kad pienininkystės ir gyvulininkystės krypties ūkiai turi geriau apsirūpinti pašarais, didinti pašarams skirtų augalų derlingumą, rodo ir apskaičiuotas materialiojo apyvartinio turto (lėšų trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, sėklai ir kt.) elastingumo koeficientas – jį padidinus vienu procentu, produkcija padidėja 0,46 proc., arba 10,2 Lt.

Kiekvienas ūkininkas pagal ūkininkavimo tipą galėtų apskaičiuoti bendrosios produkcijos kiekį, kurį planuoja pagaminti. Tarkime, kad turime N pienininkystės ūkį, kurio 1 hektarui naudmenų tenka 0,6 SG, pagrindinio materialiojo gamybinio turto – 4,2 tūkst. Lt, materialiojo apyvartinio turto – 1,2 tūkst. Lt ir sunaudota 120 žmogaus darbo valandų. Šiuos dydžius įrašę vietoj atitinkamų x reikšmių į pienininkystės ūkių lygtį gauname, kad minėtas ūkis turėjo pagaminti bendrosios žemės ūkio produkcijos hektarui naudmenų už 2 560 Lt (-507,8+1938,5x0,6+0,17x4200+0,91x1200+0,82x120). Dabar elastingumo koeficientu galima apskaičiuoti, kokią įtaką bendrosios produkcijos pokyčiui turi kiek­vienas nagrinėtas veiksnys.

Ex2 koeficientas rodo, kad šiame ūkyje vienu procentu padidinus investicijas į ilgalaikį materialųjį turtą, tai būtų 42 Lt/ha, produkcija padidėtų 0,28 proc., arba 7,2 Lt/ ha; investavus į apyvartinį materialųjį turtą 12 Lt/ha, produkcija padidėtų 0,43 proc., arba 11 Lt/ha, o vienu procentu padidinus hektare laikomų SG skaičių (0,01 SG), produkcija padidėtų 0,45 proc., arba 11,5 Lt/ha. Ūkis, įvertinęs savo finansines galimybes, gali numatyti pačias efektyviausias investavimo kryptis. Tačiau reikia neužmiršti, kad šie gamybos veiksniai yra tampriai susiję. Jeigu turimuose tvartuose galima laikyti daugiau gyvulių, tai būtina įvertinti ūkio galimybę apsirūpinti pašarais. Tam reikalingos papildomos apyvartinės lėšos. Kadangi kiek­viename ūkyje bus nevienodai apsirūpinta gamybos priemonėmis, tai šie koeficientai bus skirtingi ir ūkis galės akivaizdžiai matyti, kuris gamybos veiksnys jo ūkininkavimo sąlygomis yra efektyviausias.

Kadangi ūkių gamybinis potencialas ir jo struktūra kinta, gamybinio potencialo efektyvumas turėtų būti apskaičiuojamas maždaug kas dveji ar treji metai.

***

Gamybinio potencialo panaudojimui įvertinti (pagal ūkininkavimo tipą)

siūlomos šios lygtys:

javų, rapsų – yj= -353,6+18,8 x1+0,24 x2+1,75 x3+1,02 x4;

augalininkystės – ya=-88,1+6,96 x1+0,15 x2+2,51 x3+0,94 x4;

pienininkystės – yp=-507,8+1938,5 x1+0,17 x2+0,91 x3+0,82 x4;

mišrus augalininkystės ir žolėdžių gyvulių – ym=603,3+20,5 x1+0,13 x2+0,41 x3+0,23 x4;

Kintamasis x1 parodo žemės kokybę, įvertintą žemės našumo balais, x2 – pagrindinio materialiojo turto kiekį litais, tenkantį hektarui naudmenų, x3 – materialiojo apyvartinio turto kiekį litais, tenkantį naudmenų hektarui, ir x4 – sunaudotų žmogaus darbo valandų skaičių, tenkantį vienam hektarui naudmenų. Teigiamos koeficientų reikšmės rodo, kad visi nagrinėjami veiksniai bendrosios produkcijos didėjimą veikė teigiamai, tačiau skirtingai.