Obelų veislė Rubin išvesta Čekijoje 1960 m., sukryžminus Lord Lamburn ir Golden Delicious. Šios veislės obelys išaugina labai geros kokybės obuolius, tik vaismedžiai nederlingi. Tačiau apgalvotai reguliuojant vaismedžių augimą, derlių galima padidinti.

Vaisiai dideli ir labai dideli, apvalūs, labai gražūs. Odelė žalsvai geltona, su raudonais dryželiais, dažnai susiliejančiais juostomis, be rudėtumo, lygi, šiek tiek riebaluota. Minkštimas žalsvai geltonas ar kreminis, trapus, sultingas, labai gero saldžiarūgščio skonio. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje ir spalio pirmomis dienomis. Saugyklose laikymo metu vaisiai kartais serga obuolių poodine dėmėtlige. Vaisiuose, laikytuose prekybos salėse, kartais gali pasireikšti vaisių odelės nudegimas. Auginimo metu puikią vaisių kokybę galima užtikrinti be ypatingų papildomų technologinių priemonių, tik labai svarbu tinkamai genėti vaismedžius.

Ne stipriai genėti, bet subtiliai formuoti

Obelys labai stipraus augumo, formuoja didelius rutulio formos vainikus. Vaismedžiai išaugina palyginti nedaug mažųjų vaisinių šakučių, o žiediniai pumpurai dažniausiai būna ilgų vytelinių vaisinių šakučių galuose ir ant antrametės medienos. Žydi vidutiniškai anksti.

Vaismedžiui augant nemažai šakų nulinksta, be to, šakos linkusios nuplikti. Šios veislės vaismedžiai nepakenčia stipraus genėjimo, bet reikalauja apgalvoto ir subtilaus formavimo. Rubin veislės vaismedžiai genimi panašiai kaip ir Kortland ar Paulared, kurie taip pat daugiausiai suformuoja derančių vytelinių vaisinių šakučių. Tiesa, Rubin veislės vaismedžiams atjauninamasis genėjimas (kai nuo liemens pašalinamos stambesnės šakos) taip pat reikalingas, nes, vaismedžiams senstant, šakos nuplinka ir derėjimas persikelia ant sparčiai didėjančio vainiko šakų galų.

Rubin veislė yra vidutiniškai jautri raup­lėms bei degligei, sandėliuose jautroka puviniams ir mažai jautri miltligei. Vaismedžių atsparumas šalčiui yra vidutinis. Dėl stipraus augumo vaismedžiai derėti pradeda vėlokai, dera negausiai, bet reguliariai ir veda puikios kokybės vaisius.

Obuoliai dideli ir tvirti

Pirmieji Rubin veislės obelų tyrimai Lietuvoje atlikti 1994–2001 m. derlingoje priemolio dirvoje auginant su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu. Kartu buvo tiriama dar 19 įvairios kilmės obelų veislių su M.26 poskiepiu. Vaismedžiai pasodinti 4×2,5 m atstumais (1 000 vaism./ha). Rubin veislės obuoliai buvo labai gero skonio ir puikios išvaizdos: vidutinė vaisiaus masė iš tirtų 20 obelų veislių buvo pati didžiausia ir siekė 224 g. Antroji pagal vaisiaus dydį buvo Ligol obelų veislė, bet šios veislės obuolių masė buvo 15 proc. mažesnė. Vidutinė 20 veislių vaisių masė buvo ketvirtadaliu mažesnė negu Rubin obuolių. Veislių Delikates, Šampion ir Auksis vidutinė vaisių masė buvo trečdaliu mažesnė.

Pagal vaisių skersmenį daugiausia didelių – 70 mm ir daugiau – obuolių išaugino Kortlad ir Rubin veislės, o kitų veislių vaisiai pagal skersmenį buvo gerokai mažesni.

Vertinant vaisių kokybę labai svarbus faktorius yra vaisių odelės ir minkštimo tvirtumas. Nustatyta, kad Rubin obuoliai nepasižymėjo labai tvirta vaisių odele. Jų odelės tvirtumas atsiliko nuo daugelio tirtų ir šiuo metu paplitusių veislių obuolių, tačiau lenkė Šampion, Auksis, Delikates. Tyrimai parodė, kad tvirčiausias yra Rubin ir Ligol veislių vaisių minkštimas. Šioms veislėms vaisių minkštimo tvirtumu prilygsta dar ir Alva obuoliai, tuo tarpu kiti plačiau auginami obuoliai yra gerokai minkštesni.

Kada pradeda derėti

Rubin su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu iš tirtų 20 veislių pradeda derėti vėliausiai – tik ketvirtaisiais augimo sode metais. Vėlai pradėjo derėti ir Kortland bei Alva obelys, bet pirmasis jų derlius buvo gerokai didesnis. Dauguma kitų šiuo metu Lietuvoje plačiau auginamų obelų veislių su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu pradėjo derėti trečiaisiais, o dalis net antraisiais metais po sodinimo.

Svarbu ir tai, kaip obelys dera jauname amžiuje. Nustatyta, kad per 8 sode augimo metus (tai laikotarpis, po kurio obelys su sėkliniais aukštaūgiais poskiepiais įeina į derančiųjų kategoriją) prasčiausiai derėjo Kortland veislės obelys, o Delikates, Rubin ir Štaris derėjo kiek geriau, bet ketvirtadaliu prasčiau negu 20 veislių derliaus vidurkis. Tokios veislės kaip Alva, Auksis ir Šampion derėjo 28–35 proc., o Ligol 2,5 karto gausiau negu Rubin. Be to, Rubin obelys buvo vienos iš augiausių ir laikotarpio pabaigoje užėmė visą joms skirtą plotą, kai daugumą kitų veislių su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu galima sodinti ne 4×2,5 m., o gerokai tankiau. Vadinasi, norint, kad Rubin vaismedžiai pradėtų derėti anksčiau ir jauname amžiuje derėtų gausiau, būtina juos auginti su silpnesnio augumo žemaūgiais ar nykštukiniais poskiepiais ir daug tankiau.

Formavimas jauname amžiuje

2003 m. pavasarį buvo įveistas naujas bandyminis Rubin veislės obelų su žemaūgiu P 60 (3×1,3 m, 2 564 vaism./ha) ir nykštukiniu P 22 (3×1 m, 3 333 vaism./ha) poskiepiais sodas. Jau yra žinoma, kad jauname amžiuje vaismedžius genint kaip galima mažiau, jie pradeda derėti greičiau. Tiesa, jaunus vaismedžius būtina suformuoti reikiamos formos. Tyrimais nustatyta, kad ūglių trumpinimas anksti pavasarį, ūglių pinciravimas baigiantis pavasariui ar vasaros pradžioje ir genėjimas vasaros pabaigoje arba tik vasaros genėjimas mažina bendrą metūglių ilgį. Bendras metūglių ilgis ypač sumažėja tada, kai vaismedžiai, baigiantis žydėjimui, nupurškiami 2,5 kg/ ha augimo reguliatoriumi Regaliu ir negenimi.

Vaisių derlius parodė, kad vaismedžiai, kurių ūgliai buvo trumpinti ir pinciruoti pavasarį ar nupurkšti Regaliu, derėjo taip pat, kaip ir visai negenėti vaismedžiai ir su žemaūgiu P 60, ir su nykštukiniu P 22 poskiepiais. Vadinasi, šie formavimo būdai nesumažina derėjimo taškų, kai tuo tarpu vasarinis ūglių genėjimas ne tik sumažina vaismedžių priaugimą, bet ir neigiamai veikia jų derlingumą. Tačiau būtina žinoti, kad po trijų bandymo metų negenėtų Rubin vaismedžių šakos, nežiūrint, kad buvo skiepytos silpno augumo poskiepiais, ištįso, augo netaisyklingai, todėl pasibaigus bandymui daugelį jų teko pašalinti. Vaismedžiai, kurių ūgliai buvo trumpinti, pinciruoti ir vasarą genėti (arba negenėti, bet nupurkšti augimo reguliatoriumi Regaliu), išaugino kompaktiškus vainikus, kuriuos vėliau teko mažiau genėti, ir jie derėjo gausiau bei stabiliau.

Toliau, siekiant sumažinti Rubin vaismedžių augumą nesumažinus jų derlingumo, buvo atlikti tyrimai su vienu iš perspektyviausių Lietuvoje žemaūgiu B.396 poskiepiu, obelaites sodinant 4×1,5 m atstumais. Nustatyta, kad visos panaudotos augimą ir derėjimą reguliuojančios priemonės iš esmės sumažino bendrą ir vidutinį metūg­lių ilgį. Metūglių skaičius nepriklausė nuo naudotos priemonės, tik vasarą genėti vaismedžiai turėjo mažiausiai metūglių.

Nors tokio pobūdžio bandymai turi būti atliekami ilgiau, tačiau, preliminariais dvejų metų duomenimis, nupurškus vaismedžius Regaliu ar vasaros pradžioje pinciravus augančius ūglius, galima daryti prielaidą, kad vaismedžių derlius turi tendenciją didėti. Tačiau, jei vaismedžių šaknys nupjaunamos iš vienos pusės ar vasarą jie genimi, kai pašalinami per stipriai aukštyn augantys ūgliai, vaisių derlius pastebimai mažėja. Iš vienos pusės nupjovus šaknis 20 cm atstumu nuo kamieno iki 40 cm gylyje, nelaistomi vaismedžiai sausesniais metais stresuoja. Nustatyta, kad nuo Rubin veislės vaismedžių, priešingai negu nuo kito derėjimo tipo veislių vaismedžių, vasaros genėjimo metu pašalinus, atrodytų, nereikalingus vešliai vertikaliai augančius ūglius, sumažėja derėjimo taškų (vyrauja vytelinės vaisinės šakutės) ir vaismedžių derlingumas taip pat gerokai mažėja.

Galima teigti, kad auginant 3–4×0,85–1,3 m atstumais pasodintus Rubin veislės vaismedžius su žemaūgiais B.396, P 60 ir nykštukiniu P 22 poskiepiais ir vasarą negenint, bet augimą stabdant augimo reguliatoriumi Regaliu (2,5 kg/ha) ar pinciruojant vaismedžių ūglius, galima gauti 27–33 t/ha kasmetinį puikios kokybės ir labai gero skonio vaisių derlių.