Vienas pagrindinių derliaus formavimo veiksnių – tai pakankamas augalų aprūpinimas vandeniu per visą vegetacijos laikotarpį. Iš viso augalų paimamo vandens kiekio tik 0,2 proc. tenka augalo formavimui, o visa likusioji dalis išgarinama.

Lietuva yra pereinamojoje iš jūrinio į žemyninį klimatą zonoje, tad orai nepastovūs ir atskirais metais gerokai skiriasi. Šiltuoju metų laiku iškrenta 60–70 proc. kritulių, bet jie pasiskirsto labai netolygiai ir dažnai nesutampa su augalų poreikiais. Laistymo normos priklauso nuo augalo augimo tarpsnio, šaknų sistemos galingumo, dirvožemio fizikinių savybių, oro temperatūros bei laistymo technikos ir būdo. Daržovės vegetacijos metu sunaudoja apie 3 000–5 500 m3 ha-1 vandens, o šalyje vidutiniškai iškrinta 2 400–3 000 m3 ha-1 (tai yra 240–300 mm) kritulių. Vegetacijos metu daržovės jautrios drėgmės trūkumui dėl palyginti silpnos savo šaknų sistemos ir nemažo vandens išgarinimo.

Ankstyvuoju daržovių augimo tarpsniu dirvoje esant per daug drėgmės, daugiau nitratų patenka į gilesnius dirvožemio sluoksnius, dirvožemis lėčiau įšyla, todėl augalų šaknys auga silpniau. Augalus per dažnai ar nepakankamai laistant, greičiau plinta grybinės ligos, mažėja derlingumas ir krenta produkcijos kokybė. Išliejus vienu metu per daug vandens, pažeidžiama viršutinio dirvožemio sluoksnio struktūra ir daugiau nitratų patenka į gruntinius vandenis, o dalis daržovių (kopūstai, pomidorai) sutrūkinėja. Vidutiniškai vienu kartu reikėtų išlaistyti 16 mm, maksimaliai – 20  mm vandens. Augalų vegetacijos pradžioje drėkinamo dirvožemio gylis 1,5–2 kartus mažesnis, negu antroje vegetacijos pusėje.

Tyrimai Moldavijoje ir Lenkijoje

Moldavijoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad laistymas yra efektyvus visiems augalams: daržo žirnių derlingumas ­padidėjo 1,7, pomidorų, augintų iš daigų, – 1,4–2,7, pomidorų, sėtų tiesiai į dirvą, – 1,9–4, svogūnų – 5, morkų – 6,5 karto. Sumažinus laistymo normas 25 proc., derliaus sumažėjimas neviršijo 6 proc., sumažinus 50 proc., neviršijo 20 procentų.

Optimaliai patręštų laistomų žiedinių kopūstų ir brokolių derlius padidėjo vidutiniškai 26 ir 36 proc., pagerėjo produkcijos prekinė išvaizda, bet žiedinių kopūstų žiedynuose sumažėjo vitamino C kiekis, o nitratų kaupimuisi, kuris labiau priklausė nuo tręšimo azotu ir meteorologinių sąlygų, laistymas įtakos neturėjo.

Lenkų tyrėjų duomenimis, cukrinių runkelių šakniavaisių derlius nuo laistymo padidėjo 17,3, lapų – 13,7 proc. ir 1 mm išlaistyto vandens davė 62,7 kg ha-1 šaknų derliaus padidėjimą. Laistytoje produkcijoje 13,1 proc. padidėjo cukraus kiekiai, o tręšimas kaliu derlių padidino 21 procentu.

Bandymai Lietuvoje

Sodininkystės ir daržininkystės institute bandymai vykdyti priesmėlio ant lengvo priemolio karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje. Dirvožemio armuo buvo 22–25 cm storio, vidutinio azotingumo (77,3 kg ha-1 mineralinio azoto), turtingas judriojo fosforo (400 mg kg-1 dirvožemio), didelio kalingumo (231 mg kg-1) ir mažo humusingumo (1,30 proc.), šarmiškas (pH 7,4).

Jame augintos morkos ir burokėliai. Morkos Bersky F1 – 800 tūkst. vnt./ha daigių sėklų, profiliuotame paviršiuje, sėjos schema 62+8 cm; burokėliai Boro F1 – 500 tūkst. vnt./ha daigių sėklų, lysvėse, sėjos schema 8+15+8+15+8+15+8+15. Lauko daržovės sėtos tikslaus išsėjimo universalia pneumatine daržovių sėjamąja UPDS-2,8. Augalų priešsėlis – žieminiai kviečiai. Dirvos dirbimo darbai augintoms daržovėms atlikti pagal LSDI priimtus agrotechnikos reikalavimus, o augalų apsaugos nuo piktžolių, ligų bei kenkėjų darbai laukuose vykdyti pagal institute priimtas intensyvaus daržovių auginimo technologijas. Visas bandymų plotas pavasarį, išlyginus dirvą, patręštas humistaru (30 ir 500 l ha- 1 vandens). Burokėliai ir morkos prieš sėją buvo tręšti nurodytomis trąšų normomis ir formomis. Burokėliai, jiems esant 4–6 lapų tarpsnio, papildomai patręšti amonio salietra (N30).

Pasėlis laistytas, atsižvelgiant į dirvos drėgnumą ir augalų augimo tarpsnį. Visų augintų daržovių pasėlio plotuose atskiruose laistymo variantuose įrengti vakuuminiai drėgmės deficito manometrai, veikiantys osmosinio slėgio pagrindu. Dirvožemio drėg­mė burokėlių pasėlyje matuota 8–12 cm, o morkų pasėlyje – 20–25 cm gylyje. 2008 m. vegetacijos laikotarpio temperatūra buvo 1,3 °C žemesnė už daugiametę vidutinę, o kritulių iškrito mažiau.

BUROKĖLIAI

Nuo trąšų šakniavaisio masė, burokėlių nelaistant, padidėjo vidutiniškai 83,1 g (93,4 proc.), skersmuo – 17,9 mm (35,0 proc.), laistant vidutine norma – atitinkamai 128,1 g (2,3 karto) ir 23,1 mm (44,1 proc.), laistant didele norma – 120,6 g (2,1 karto ir 12,3 mm (21,1 proc.).

Nuo laistymo, auginant burokėlius be trąšų, šakniavaisio masė padidėjo vidutiniškai 15,1 g (17,0 proc.), skersmuo – 4,2 mm (8,2 proc.). Burokėlius tręšiant tirtomis trąšomis ir jų normomis ir laistant, šakniavaisio masė padidėjo vidutiniškai 56,3 g (32,7 proc.), skersmuo – 4,0 mm (5,8 proc.). Laistymo normos didinimas neturėjo įtakos burokėlio šakniavaisio masės ir skersmens kitimui.

Nelaistant burokėlių pasėlio didžiausia burokėlio šakniavaisio masė buvo tręšiant burokėlius Cropcare 10-10-20 + mikroelementai 800 kg ha-1, skersmuo – tręšiant Cropcare 10-10-20 + mikroelementai 1 000 kg ha-1 trąšomis. Vidutinio laistymo fone didžiausia burokėlio šakniavaisio masė ir skersmuo buvo tręšiant Cropcare 10-10-20 + mikroelementai 800 kg ha-1 trąšomis. Laistant didele norma didžiausios masės burokėliai išaugo tręšiant vienanarėmis trąšomis, didžiausias skersmuo buvo tręšiant Cropcare 10-10-20 + mikroelementai 1 000 kg ha-1.

Didžiausia burokėlio šakniavaisio masė (270,9 g) ir jo skersmuo (79,5 mm) gauta laistant pasėlį 5 kartus vidutine laistymo norma (po 60 m3 ha-1) ir tręšiant burokėlius kompleksinėmis Cropcare 10 10 20 + mikroelementai trąšomis 800 kg ha-1 norma.

Tręšimas burokėlių pasėlio nelaistant, standartinį šakniavaisių derlių padidino 57,0 t ha-1 (3,8 karto), laistant vidutine norma (60 m3 ha-1) – 40,7 t ha-1 (72,8 proc.), laistant didele norma (200 m3 ha-1) – 10,7 t ha-1 (24,0 proc.).

Auginant burokėlius be trąšų ir juos laistant vidutine norma, standartinis burokėlių derlius padidėjo vidutiniškai 29,9 t ha-1 (2,5 karto). Vidutinė laistymo norma tręštų mineralinėmis trąšomis burokėlių derlių, palyginti su nelaistytų ir tręštų burokėlių derliumi, padidino vidutiniškai 19,2 t ha-1 (24,8 proc.). Didelė laistymo norma standartinio burokėlių derliaus padidėjimo, palyginti su nelaistomų ir laistomų vidutine norma šakniavaisių derliumi, nedavė.

Nelaistant burokėlių pasėlio, didžiausias standartinis derlius gautas tręšiant kompleksinėmis Cropcare 10-10-20 + mik­roelementai 800 kg ha-1 trąšomis, laistant vidutine norma – tręšiant Cropcare 10-10- 20 + mikroelementai 1 000 kg ha-1 norma, o laistant didele norma – tręšiant vienanarėmis trąšomis.

MORKOS

Nelaistomų morkų šakniavaisio masė nuo trąšų padidėjo vidutiniškai 48,6 g (52,8 proc.), skersmuo – 2,6 mm (8,7 proc.), ilgis – 19,8 mm (13,2 proc.). Vidutinio laistymo fone šakniavaisio masė nuo trąšų padidėjo vidutiniškai 41,0 g (39,3 proc.), skersmuo – 3,1 mm (10,5 proc.) ir ilgis – 23,0 mm (13,8 proc.), didelio laistymo fone atitinkamai 13,4 g (10,1 proc.), 0,5 mm (1,5 proc.) ir 17,1 mm (10,4 proc.).

Nuo laistymo, morkas auginant be trąšų, šakniavaisio masė padidėjo vidutiniškai 26,5 g (28,8 proc.), skersmuo – 3,3 mm (11,1 proc.), ilgis – 15,7 mm (10,4 proc.). Nuo laistymo ir tręšimo šakniavaisio masė padidėjo vidutiniškai 5,1 g (3,6 proc.), skersmuo – 1,2 mm (3,7 proc.) ir ilgis – 16,0 mm (9,4 proc.).

Nelaistant morkų pasėlio arba jį laistant didele norma, didžiausia morkos šak­niavaisio masė, jo skersmuo ir ilgis buvo tręšiant Cropcare 10-10-20 + mikroelementai 800 kg ha-1 norma. Vidutinio laistymo fone didžiausia masė ir šakniavaisio ilgis buvo tręšiant vienanarėmis trąšomis, skersmuo – tręšiant Cropcare 10-10-20 + mikroelementai 800 kg ha-1 norma.

Standartinis derlius nelaistant morkų pasėlio nuo tręšimo padidėjo vidutiniškai 7,1 t ha-1 (41,0 proc.). Tręšimas įvairiomis trąšomis ir jų normomis abiejuose laistymo fonuose standartinį morkų derlių padidino vidutiniškai 6,4 t ha-1 (41,0 proc.).

Laistymas, auginant morkas be trąšų, standartinį derlių, palyginti su nelaistytų, padidino vidutiniškai 18,3 t ha-1 (daugiau negu 2 kartus). Didinant laistymo normas (nuo 60 m3 ha-1 iki 200 m3 ha-1), standartinis derlius didėjo vidutiniškai 9,4 t ha-1 (30,4 proc.). Laistymas ir tręšimas įvairiomis tirtomis trąšomis ir jų normomis, derlių, palyginti su nelaistytų ir tręštų morkų standartiniu derliumi, padidino vidutiniškai 17,6 t ha-1 (59,1 proc.). Laistymo normos padidinimas, tręštų morkų standartinį derlių padidino vidutiniškai 11,5 t ha-1 (31,7 proc.).

Nelaistant morkų pasėlio, didžiausias standartinis derlius (26,4 t ha-1) gautas tręšiant Cropcare 10-10-20 + mikroelementai 1 000 kg ha-1, vidutinio laistymo fone (37,7 t ha-1) – tręšiant vienanarėmis trąšomis, o didelio laistymo fone (51,9 t ha-1 ) – tręšiant Cropcare 10-10-20 + mikroelementai 800 kg ha-1 norma.

Didžiausi morkų standartinės produkcijos derliai (51,4 ir 51,9 t ha-1) gauti tręšiant pasėlį vienanarėmis (N60P60K120) arba kompleksinėmis Cropcare 10-10-20 + mikroelementai 800 kg ha-1 trąšomis ir laistant 5 kartus didele (200 m3 ha-1) laistymo norma. Šiuo atveju gauti atitinkamai 34,1 ir 34,6 t ha-1 priedai.

Didžiausia standartinio derliaus išeiga nelaistytame fone gauta tręšiant Cropcare 10-10-20 + mikroelementai 1 000 kg ha-1, vidutinio ir didelio laistymo fone – tręšiant morkas vienanarėmis trąšomis.

Didžiausias raudonųjų burokėlių standartinės produkcijos derlius (103,4 t ha-1) gautas tręšiant kompleksinėmis Cropcare 10-10-20 + mikroelementai 1 000 kg ha-1 trąšomis ir laistant 5 kartus vidutine (po 60 m3 ha-1) laistymo norma. Šiuo atveju gautas 83,0 t ha-1 standartinio derliaus priedas, palyginti su nelaistytų ir netręštų burokėlių derliumi.

***
Burokėlių auginimo technologijoje optimalus agroekonominis efektas gaunamas pasėlį liejant vidutine 60 m3 ha-1 norma 5 kartus ir tręšiant 600 ha-1 kompleksinėmis Cropcare 10-10-20 + mikroelementai trąšomis.

***
Didžiausia morkos šakniavaisio masė (159,3 g) gauta laistant morkų pasėlį 5 kartus didele norma (po 200 m3 ha-1) ir tręšiant kompleksinėmis Cropcare 10-10-20 + mikroelementai trąšomis 800 kg ha-1 norma, didžiausias skersmuo (34,5 mm) – laistant vidutine (60 m3 ha-1) norma ir tręšiant kompleksinėmis Cropcare 10-10-20 + mikroelementai trąšomis 800 kg ha-1 norma, ilgis – laistant vidutine norma ir tręšiant vienanarėmis trąšomis.

***
Morkas auginant profiliuotame (vagotame) paviršiuje, pasėlį reikia laistyti gausiau. Didžiausias derliaus priedas gaunamas tręšiant Cropcare 10-10-20 + mikroelementai 800 kg ha-1 trąšų norma arba tręšiant vienanarėmis trąšomis (N60P60K120 kg ha-1). Didžiausias papildomo pelno priedas gaunamas laistant didelėmis normomis (200 m3 ha-1) penkis kartus per vegetaciją.