Kai obelys gausiai žydi ir sąlygos vaisiams užsimegzti yra palankios, vaisiai gali užaugti per smulkūs. Kad būtų užtikrinta vaisių kokybė ir sumažintas vaismedžių pramečiavimas, į šiuolaikinių technologijų sąrašą būtina įtraukti žiedų ir užuomazgų retinimą.

Užuomazgų retinimas užkerta kelią per dideliam vaisių kiekiui užsimegzti ir skatina žiedinių pumpurų formavimąsi. Tai reguliuoja vaismedžių derėjimą ir pagerina vaisių kokybę. Kad užuomazgų retinimas būtų efektyvus, būtina iš anksto prognozuoti retinimo būtinybę, laiką ir būdus. Pražydus obelims, nustatomas žiedų gausumas, jų išsivystymo lygis, įvertinama apsidulkinimo kokybė. Labai svarbu, kokie purškimo metu ir per laikotarpį nuo žydėjimo iki užuomazgų formavimosi bus orai. Vaismedžių augimo ir derėjimo būdas taip pat turi įtakos retinimo efektyvumui. Ta pati priemonė, panaudota skirtingais metais ar skirtinguose soduose, net ir tos pačios veislės obelims duos skirtingus rezultatus.

Retinimo laikas ir būdai

Užuomazgas retinti reikia kuo anksčiau – geriausia žydėjimo metu arba 20 dienų laikotarpiu po žydėjimo. Žinoma, jei vaismedžio augimo sąlygos geros, tai vaisių augimą galima pareguliuoti ir vėliau. Tačiau yra ir kitas retinimo tikslas – sumažinti pramečiavimą. Tuomet reikia retinti masinio žydėjimo pabaigoje. Taip pat dar galima retinti ir praėjus 6–7 dienoms po žiedlapių nukritimo, nes būtent tuomet galima pamatyti apvaisinimo lygį ir derėjimo gausą. Ne visuomet gausiai žydėjęs medis gausiai ir derės. Tik tuomet, kai atstumai tarp žiedynų yra mažesni kaip 10 cm, galima galvoti apie užuomazgų retinimą žydėjimo metu.

Užuomazgas galima retinti rankomis (sekatoriais) ir cheminiu būdu. Rankomis užuomazgos dažniausiai retinamos jauname (iki trejų metų) sode arba kai norima papildyti ir pagerinti cheminį retinimą. Paliekamų ant vaismedžio užuomazgų kiekis priklauso nuo veislės savybių ir nuo sodinimo tankumo bei kitų faktorių. Stambiavaisių veislių (Jonagold, Gloster Ligol) galima palikti po 2 užuomazgas ant vaisinės šakutės. Vidutinio stambumo ar smulkiavaisėms veislėms būtina palikti po vieną užuomazgą ant vaisinės šakutės. Be to, jos turėtų būti tam tikru atstumu viena nuo kitos. Jeigu medžiai auga derlingoje dirvoje, pakanka drėgmės, tai atstumas tarp užuomazgų gali būti 10–15 cm. Jei sąlygos blogesnės, tarp užuomazgų reikėtų palikti 20 cm. Kad būtų galima apskaičiuoti paliekamų ant vaismedžio užuomazgų kiekį, reikia žinoti planuojamą derlių iš hektaro, vaismedžių kiekį hektare ir planuojamų vaisių dydį (pastarasis skaičius reikalingas tam, kad būtų galima apskaičiuoti, kiek vaisių yra viename kilograme).

Rankinio užuomazgų retinimo atmintinė

• Prinokusio obuolio dydis priklauso nuo užuomazgos dydžio. Iš mažos užuomazgos neužaugs stambus vaisius (nebent jis būtų vienas ant vaismedžio).
• Geriausios kokybės vaisiai užauga ant antramečių trumpųjų vaisinių šakučių arba iš viršutinio pumpuro ant ilgųjų vaisinių šakučių.
• Iš vėliau išsivysčiusių žiedų išauga smulkesni ir prastesnės vidinės kokybės vaisiai.
• Retinant reikia palikti dalį kotelio (ypač ant trumpųjų vaisinių šakučių).
• Kuo anksčiau atliekami retinimo darbai, tuo didesnė įtaka vaisių dydžiui, kokybei ir kitų metų žydėjimui.
• Retindami po užuomazgų kritimo birželio mėnesį, vaismedžių pramečiavimo nesumažinsime. Tuo laiku retinama siekiant pakoreguoti cheminį retinimą.
• Retinant svarbiausia yra paliekamų užuomazgų kokybė, o ne jų tolygus išsidėstymas ant vaismedžio.

Visame pasaulyje ieškoma pigių ir nesudėtingų cheminių priemonių, kurios skatina žiedų ir jaunų užuomazgų kritimą. Žydėjimo metu dažniausiai naudojami preparatai, kurių veikimas pagrįstas žiedų apdeginimu. Dažniausiai tai – trąšų tirpalai. Cheminiam žiedų retinimui galima naudoti 3–4 proc. karbamido tirpalą. Purkšti karbamidu galima žydinčius medžius arba kai pradeda kristi pirmieji žiedlapiai, t. y. užsimezga patys stipriausi žiedai. Kartais karbamidas šiek tiek apdegina lapus, todėl juo purkšti geriau vėsią dieną arba ryte bei vakare.

Vakarų Europos sodininkai ankstyvajam užuomazgų retinimui dažnai naudoja belgišką preparatą ATS (amonio tiosulfatas), kuris panašiai kaip ir karbamidas naikina silpnus, prasčiau išsivysčiusius žiedus. ATS mažiau toksiškas ne tik aplinkai, bet ir vartotojui. Jis naudojamas 1–1,5 proc. koncentracijos, masinio žydėjimo metu, oro temperatūra purškimo metu turėtų būti 18–24 °C.

Žydėjimo metu galima naudoti ir hormoninius preparatus, kurių veikimas pagrįstas etileno išsiskyrimu. Tinka preparatai Agrostym 480SL, Cerone 480SL ar Flordimex 420SL. Naudojant šiuos preparatus, oro temperatūra purškimo metu turėtų būti ne žemesnė kaip 18 °C ir labai svarbu, kad diena būtų saulėta.

Žydėjimo pabaigoje, kai nukrenta apie 80 proc. žiedlapių, užuomazgų retinimui naudojami preparatai sudaryti alfanaftilacto rūgšties (NAR) ir jos druskų pagrindu. NAR yra fitohormono alfaindoliacto rūgšties analogas. Jų poveikis pagrįstas tuo, kad ši medžiaga, kaip ir visi auksinai, skatina gemalo vystymąsi. Dėl susidariusios disproporcijos tarp gemalo ir endospermo pats gemalas žūva ir po 2–3 savaičių užuomazgos nukrenta. Labiausiai pažeidžiamos smulkesnės užuomazgos, kurios turi silp­niau išsivysčiusį endospermą, ir gemalas blogiau aprūpinamas maisto medžiagomis.

Alfanaftilacto rūgšties arba jos druskų pagrindu sudaryti preparatai yra Pomonit R10, Pomonit Super, Pomonit Ekstra ir kiti. Šios grupės preparatai šiek tiek silpniau prasiskverbia į augalą, todėl rekomenduojama naudoti mišiniuose su kitais preparatais (karbamidu, Agrostym 480SL ar Paturyl 100SL). Žydėjimo pabaigoje taip pat galima naudoti preparatus, kurių veikimas pagrįstas etileno išsiskyrimu. Vėlesniam užuomazgų retinimui (kai užuomazgos būna 10–12 mm dydžio) naudojami preparatai, sudaryti benziladeninų (BA) pagrindu. Tai vengriškas preparatas Paturyl 100SL arba lenkiškas Bioprzerzedzacz 060SL. Jie sulėtina asimiliatų transportavimą, taip pat skatina etileno išsiskyrimą. Literatūroje nurodoma, kad, panaudojus BA, ne tik padidėja vaisių masė, bet obelys gausiau žydi kitais metais.

Kaip rodo praktika, visų preparatų, skirtų žiedams ir užuomazgoms retinti, veiksmingumas labai priklauso nuo daugybės veiksnių. Todėl, parenkant preparatus ir jų tirpalų koncentracijas, reikia atsižvelgti ir į konkrečios veislės savybes, ir į augimo sąlygas, ir į aplinkos faktorius (oro temperatūrą, drėgmę, saulėtumą), kurie gali sumažinti preparato veiksmingumą. Neatsargiai retinant, galima pažeisti per didelį kiekį žiedų. Ir nors medžiai žydėjo gausiai, didelio derliaus nebūna. O kartais atvirkščiai – preparatas gali veikti per silp­nai.

Retinimo efektyvumą galima įvertinti po užuomazgų kritimo birželio mėnesį. Nustačius, kad ant vaismedžių vis tik užuomazgų liko per daug, jų kiekį galima pakoreguoti rankiniu retinimu. Tuo metu galima pašalinti nesveikas, deformuotas, pažeistas ligų ar kenkėjų užuomazgas.

***
Užuomazgos krenta lengviau:

• nuo trumpavaisių šakučių, ypač nuo tų, kurios yra pavėsyje;
• kai vaismedžiai auga sausose ir neturtingose azoto dirvose;
• kai vaismedžių šaknų sistema yra pažeista kenkėjų arba mechaniškai;
• kai labai gausus žydėjimas kartojasi kelerius metus iš eilės – tokiomis sąlygomis formuojasi silpnesni žiediniai pumpurai, iš kurių išsivysto silpnesnės užuomazgos;
• kai vaismedžiai yra jauni ir turi daug vertikaliai augančių šakų (ūglių) – tokios šakos traukia maisto medžiagas stipriau negu besivystantys vaisiukai;
• kai veislės yra linkusios natūraliai numesti didesnį kiekį užuomazgų: dažniausiai tai yra jauni vaismedžiai – tai susiję su hormonų veikla;
• kai žydėjimo periodas yra trumpas: tokiomis sąlygomis žiedai yra silpnai apsidulkinę ir užuomazgose būna mažiau sėklų;
• kai prieš ir po purškimo laikosi aukšta oro temperatūra ir aukštas drėg­numas: tokiomis sąlygomis preparatai gerai įsigeria į augalą;
• kai prieš purškimą ar nupurškus žiedynai, jauni lapai ar užuomazgos yra pažeistos šalnų: šalnos susilpnina žiedus, užuomazgose ir lapuose daugiau gaminasi etileno, kuris atsakingas už vaisių kritimą.

***

Užuomazgos krenta sunkiau:

• kai užuomazgos yra gerai apšviestose vainiko vietose;
• kai vaismedžių augimas stiprus ir formuojamos 40–45 cm ilgosios vaisinės šakutės;
• kai vaismedžiai vyresni, tačiau labai augūs ir gausiai derantys;
• kai ant trumpųjų vaisinių šakučių auga po vieną vaisių;
• kai yra palankios sąlygos užuomazgoms augti prieš ir po purškimo;
• kai netinkamos sąlygos purškimui ar parinkta per maža preparato norma;
• kai vaismedžiai žydėjo silpnai, o lapų ir vaisių santykis didelis: tokie vaismedžiai geriau aprūpina vaisius maisto medžiagomis.