Integruota augalų apsauga yra tarsi dviejų skirtingų augalų apsaugos metodų sintezė – intensyvaus, pagrįsto dažnu cheminių apsaugos produktų naudojimu, ir ekologinio, kur sintetiniai pesticidai nenaudojami.

Integruotos obelų apsaugos sistemos taikymas neatsiejamas nuo tikslaus kenksmingų organizmų plitimo prognozavimo. Ligų infekcijos ir kenkėjų pasireiškimo rizika prognozuojama naudojant prognozavimo įrangą arba atsižvelgiant į kenkėjų ekonominio žalingumo ribas. Pagal tai nustatomas optimalus purškimo laikas ir dažnumas. Ligoms ir kenkėjams prognozuoti Lietuvoje naudojama viena naujausių ir šiandien pasaulyje labai populiari sistema iMETOS. Šios sistemos pagrindą sudaro specifinės meteorologinės stotys ir ligų bei kenkėjų prognozavimo modeliai. Jutikliai fiksuoja oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, kritulių kiekį, vėjo greitį ir kryptį, lapų drėgnumą, dirvos temperatūrą ir drėgmę, oro slėgį, baterijos įkrovą, saulės radiaciją. Įdiegti modeliai (programos), periodiškai naudodami šiuos duomenis, apskaičiuoja ligų infekcijos riziką ar galimą kenkėjų pasireiškimą.

Svarbu, kad būtų naudojama purškimui tinkama ir patikrinta technika. Purkštuvai turi būti gerai sukalibruoti, kad išpurkštų hektarui reikiamą tirpalo kiekį. Purkšti sėk­lavaisius ventiliatoriniais ar kito tipo tik sodams skirtais purkštuvais optimaliausias vandens kiekis yra apie 700 l/ha nuo piktžolių, purškiant herbicidus tiesiogiai ant piktžolių – apie 200 l/ha, o naudojant dirvinius herbicidus – 400 l ir daugiau. Vienam hektarui skirta herbicidų norma turi būti apskaičiuojama purškiamam plotui (kadangi dažniausiai purškiami tik pomedžiai).

Pomedžiams nuo piktžolių purkšti naudojami specialūs purkštuvai. Būtina pasirinkti tinkamus purkštukus, važiavimo greitį bei slėgį. Purkšti negalima, jei vėjo greitis didesnis kaip 2 m/s, po purškimo iki lietaus turi praeiti atitinkamas laikotarpis, jei lietus nulyja anksčiau, purškimą reikia kartoti. Purkšti geriausia, esant oro temperatūrai 10–25 °C (išskirtiniais atvejais, jei purškiama anksti pavasarį, prieš vegetaciją ar vegetacijos pabaigoje, vidutinė paros oro temperatūra neturi būti mažesnė kaip 4 °C).

Purškiant reikia stengtis, kad būtų kuo mažesni išpurkšto tirpalo nuostoliai. Todėl, jei sodas yra jaunas, purkšti patartina tik tais purkštukais, kurie skirti vaismedžiams. Labai svarbu, kad nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo praeitų konkrečiai kiekvienai veikliajai medžiagai nustatytas laikas.

Leistinos apsaugos priemonės

Integruotoje obelų apsaugos sistemoje nuo žaladarių naudojamos tik nekenksmingos ar mažai kenksmingos naudingiems vabzdžiams ir grobuoniškoms erkėms aktyviosios augalų apsaugos priemonės. Aktyviųjų apsaugos priemonių tinkamumas naudoti integruotoje apsaugoje nustatomas pagal ekotoksikologinį ir toksikologinį vertinimą. Augalų apsaugos produktai gali būti skirstomi į nerekomenduojamus ir rekomenduojamus naudoti interguotoje apsaugos sistemoje arba naudojamus su apribojimais.

Integruotai obelų apsaugai rekomenduojami fungicidai: Funguran – OH 50 WP; Chorus 75 WG; Score 250 EC; Candit; Effector WG. Insekticidai labiau ribojami, nes turi tiesioginį poveikį ne tik žalingiems, bet ir naudingiems vabzdžiams. Insekticido Actara25 WG 0,2 kg/ha norma yra kenksminga bitėms, todėl nerekomenduojama juo purkšti vaismedžių žydėjimo metu. Kitos jautresnės naudingų vabzdžių populiacijos visiškai atsistato po 2–6 savaičių, todėl integruotoje apsaugoje nerekomenduojama insekticidą Actara 25 WG naudoti daugiau kaip vieną kartą per vegetaciją. Mospilan 20 SP taip pat kenksmingas bitėms, todėl nerekomenduojama juo purkšti vaismedžių žydėjimo metu. Kitoms naudingų vabzdžių populiacijoms Mospilan 20 SP vidutiniškai toksiškas, todėl integruotoje apsaugoje nerekomenduojama jo naudoti daugiau kaip 1 kartą per vegetaciją. Insekticidai Bulldock 025 EC, Decis mega 50EW, Karate Zeon taip pat nerekomenduojami integruotai obelų apsaugai, nes yra toksiški naudingiems vabzdžiams.

Kenkėjų stebėjimui naudojamos įvairios spalvotos lipnios kortelės, juostos, kaspinai, apdoroti entomologiniais klijais. Amarams ir uodeliams tinka geltonos ir mėlynos lip­nios kortelės, bet geriausios geltonos; tripsams, blakėms – mėlynos. Taip pat naudojamos feromoninės gaudyklės įvairių drugių bei kandžių ir kai kurių dvisparnių (musių) rūšims nustatyti ir gaudyti. Gaudyklėse naudojami įvairūs atraktantai, populiariausi yra vabzdžių patelių lytiniai hormonai. Į vabzdžių gaudykles įdėtas feromonas dezorientuoja ir privilioja vabzdžių patinėlius, kurie gaudyklėse žūsta, o patelės lieka neap­vaisintos. Taip mažėja kenkėjų populiacija. Feromonai nepavojingi žmonėms, gyvūnams, paukščiams, netoksiški aplinkai.

Obuolinio vaisėdžio populiacijos reguliavimui užtenka 1 feromoninės gaudyklės 3 vaismedžiams. Versliniuose soduose atstumas tarp gaudyklių turėtų būti bent 100 metrų. Efektas gaunamas tik tuomet, kai jos tame pačiame sode naudojamos kelerius metus. Vabzdžių sugaunama daugiausia, kai gaudyklės kabinamos viršutinėje vainiko dalyje (3/4 aukščio), apie 1,5 m nuo dirvos paviršiaus, priklausomai nuo vaismedžio aukščio.

Integruotos augalų apsaugos sistemos esmė yra valdymas, todėl nereikia siekti sunaikinti visus šliaužiojančius, rėpliojančius ar skraidančius gyvius, o matyti visumą. Be to, būtina stebėti, pažinti, vertinti, mąstyti, mokytis ir priimti sprendimus, palankius aplinkai ir žmonėms.

Integruoto augalų apsaugos metodo pagrindas – sukurti tokias apsaugos sistemas, kuriose pirmenybė būtų teikiama biologinėms bei agrotechninėms priemonėms, atsparių žaladariams augalų veislių parinkimui, o cheminės priemonės būtų sumažintos iki būtino minimumo. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas užsikrėtimo kenksmingais organizmais galimybėms mažinti ir natūraliems jų priešams išsaugoti, nes kenksmingi organizmai išplinta tik tada, kai susidaro palankios sąlygos, kurias lemia mitybiniai ištekliai, temperatūros ir drėgmės režimas, natūralių antagonistų ar simbiontų gausumas.

***
Integruotos obelų apsaugos pagrindas:

• visos profilaktinės priemonės, ribojančios kenksmingų organizmų populiacijos augimą;
• atsparių kenkėjams bei ligoms augalų veislių auginimas;
• visos priemonės, padedančios didinti naudingų organizmų veiklą;
• visos priemonės (biologinės, cheminės, augimo stimuliatoriai ir kt.), mažinančios kenkėjų žalingumą, tiksliai numačius jų populiacijos dinamiką ir žalingumą;
• griežta pesticidų naudojimo kontrolė, atsižvelgiant į ekonominį žalingumo slenkstį.

***
Pagrindiniai obelų žaladariai

Obelų rauplės – integruotoje apsaugos sistemoje purškiama fungicidais pagal prognozavimo modelių parodymus. Iki obelų žydėjimo purškiama nuo rauplių, kai pagal prognozavimo modelį rauplių asko­sporų „svaidymas“ būna pats intensyviausias – siekia 70–100 procentų. Po obelų žydėjimo fiksuojamas rauplėgrybio vasarinių sporų, konidijų, plitimas, ir pagal tai modelis prognozuoja rauplių infekcijos riziką – silpną, vidutinę ar stiprią. Jautrių rauplėms veislių obelys purškiamos, esant silpnai infekcijai, vidutinio atsparumo – vidutinei, o atsparios – tik esant stipriai rauplių infekcijos rizikai.

Obelų miltligė. Purškiama kritiniais ligos pasireiškimo terminais, t. y. kai didelė santykinė oro drėgmė ir šiltas oras: žaliojo kūgio tarpsniu, žiedpumpuriams rausvėjant ar po žydėjimo. Nuo obelų rauplių naudojami sisteminiai fungicidai tuo pačiu apsaugo ir nuo miltligės, todėl pagrindiniai purškimai fungicidais derinami su bendra obelų apsaugos nuo rauplių sistema. Veislių jautrumas ligai daro įtaką purškimų kiekiui per sezoną. Jautriausių veislių obelys yra purškiamos dažniau.

Obelų vėžys ir kitos žievės ligos. Svarbu apsaugoti vaismedžių kamienus nuo sutrūkinėjimo. Išpjaustyti pažeistas šakutes, o žaizdas aptepti. Šakose esančias žaizdas, jeigu jų negalima išpjaustyti, reikia dezinfekuoti ir aptepti. Dažniausiai obelys apsikrečia rudenį per šakučių randus, atsiradusius nukritus lapams, todėl labai svarbūs yra purškimai nuėmus derlių, lapams krintant, taip pat ankstyvasis purškimas pavasarį. Sodą, kur ypač išplitęs paprastasis vėžys, rudenį lapams krintant rekomenduojama purkšti neorganiniais fungicidais, nes jie skatina lapų kritimą ir profilaktiškai apsaugo vaismedžius nuo galimos infekcijos. Žaizdas išvalyti ir pradėti gydyti geriausia anksti pavasarį. Žaizdoms aptepti galima naudoti vandens emulsinių dažų ir Lietuvoje obelims registruoto sisteminio fungicido skiedinį.

Obuolių ligos sandėlyje kontroliuojamos laikantis bendros obelų apsaugos sistemos. Žieminių veislių obelys papildomai purškiamos fungicidais liepos–rugpjūčio mėnesiais, atsižvelgiant į karencijos terminus. Verta pasirinkti atsparias puviniams veisles.

Integruotoje obelų apsaugos sistemoje insekticidai naudojami, kai kenkėjų gausumas yra didesnis už ekonominę žalingumo ribą.

Amarai. Vaisių augimo metu atliekama pažeistų ūglių, skrotelių apskaita. Purškiama insekticidu, jei amarai apnikę daugiau kaip 8–10 proc. ūglių.

Obeliniai žiedgraužiai. Apsaugos priemones reikia naudoti nuo obelinio žiedgraužio vabalų, nes vėliau kenkėjai deda kiaušinius, kurių jau neįmanoma sunaikinti. Todėl yra būtina insekticidus nuo žiedgraužių panaudoti laikotarpiu nuo vabalų pasirodymo pradžios (balandžio 18±3 d.) iki kol jie pradeda dėti kiaušinius (balandžio 26±4 d.). Optimaliausias insekticidų purškimo laikas, kai pažaliuoja vienas ar du trečdaliai (bet ne daugiau) pumpuro ir kai ant vaismedžio tokių pumpurų būna dauguma. Kaip tik tuo metu vabalai dar nebūna pradėję dėti kiaušinių, jų būna gausiausia ir tuo metu nuo jų lengviausia apsisaugoti. Insekticidus reikėtų purkšti tuomet, kai obeliniai žiedgraužiai pažeidžia daugiau kaip 15 proc. pumpurų.

Obuoliniai vaisėdžiai. Tiksliausias purškimo laikas nustatomas pagal prognozavimo modelius. Rekomenduojama žiedlapiams krintant sode pakabinti feromonines gaudykles (1 vnt./ha). Gaudyklės kabinamos vaismedžio vainiko viduryje, vakarų ar pietvakarių pusėje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje. Kai feromoninėse gaudyklėse sugaunamas pirmasis vaisėdžio drugys, pradedama registruoti vidutinė oro temperatūra nuo 21 iki 23 val., šiomis valandomis jų skraido daugiausia. Nustatyta, kad, esant 16,1 °C ir aukštesnei temperatūrai, obuolinio vaisėdžio patelės deda kiaušinius. Jeigu temperatūra žemesnė, kenkėjų vislumas mažėja, ir purkšti obelų nuo vaisėdžių nereikia. Purškiama tik tuo atveju, jei 2–3 vakarus paeiliui oro temperatūra ne žemesnė, kaip 16 oC.

Lapsukiai. Rožinio lapsukio žalingumas įvertinamas krintant žiedlapiams. Jei pažeistų skrotelių daugiau kaip 5 proc., reikėtų tuojau pat purkšti insekticidais. Pumpurinių ir vaismedinių lapsukių žalingumas įvertinamas žaliojo kūgio tarpsniu ir žiedpumpuriams rausvėjant, nustačius pažeistų pumpurų ar skrotelių kiekį (proc.). Jei pažeistų pumpurų ar skrotelių daugiau kaip 5 proc., reikėtų tuojau pat purkšti insekticidais.

Obuoliniai pjūkleliai. Purškiama, kai kenkėjų gausumas yra didesnis už ekonominę žalingumo ribą. Jei pastebima pažeistų užuomazgų, purškiama tuojau pat. Jei pažeistų vaisių yra 2–3 proc., kitais metais žiedlapiams krintant rekomenduojama purkšti tinkamu insekticidu. Masiškai išplitus šiems kenkėjams, insekticidais purškiama 2 kartus: prieš žydėjimą ir krintant vainiklapiams.

Obelinės blakutės. Formuojantis skrotelėms patikrinama, ar nėra pažeistų skrotelių. Purškiama, kai kenkėjų gausumas yra didesnis už ekonominę žalingumo ribą. Purkšti insekticidu, jei pažeista daugiau kaip 30 proc. skrotelių.

Tripsai. Prieš vaismedžių žydėjimą ar žydėjimo metu įvertinamas tripsų gausumas soduose. Jei pastebimi tripsai ant skrotelių, rausvėjant žiedpumpuriams ar krintant žiedlapiams, purškiama insekticidais. Kitas būdas tripsų plitimo pradžiai nustatyti – naudojamos geltonos arba mėlynos spalvos gaudyklės, padengtos entomologiniais klijais. Tripsams stebėti kabinama viena gaudyklė 1 ha sode. Apsaugos priemonės naudojamos, kai pastebimi tripsai gaudyklėse.

Raudonosios sodinės erkės. Vaisių augimo metu akaricidai naudojami jei vidutiniškai ant lapo randama daugiau kaip 3–5 erkės.

Rusvosios sodinės erkės. Erkių gausumas vertinamas, naudojant binokuliarą: 0 – erkių nėra, 1–10 – negausiai, 10–50 – vidutiniškai, 50–100 – gausiai, 100–150 – labai gausiai. Jei praėjusiais metais erkių buvo gausiai, tai akaricidus galima naudoti prieš ir po obelų žydėjimo. Vaisių augimo metu akaricidai naudojami, jei ant lapo randama daugiau kaip 10–50 erkių.

Grobuoniškos erkės labai efektyviai mažina erkių gausumą. Todėl naudojant akaricidus nuo raudonosios ir rusvosios sodinių erkių, reikia naudoti tuos akaricidus, kurie mažai toksiški grobuoniškoms erkėms.