Ar ką tik gimusio galvijų prieauglio veislinės ir produktyvumo savybės tenkins augintoją, ar jos bus perduotos palikuonims, paaiškėja tik praėjus keleriems metams. Spręsti apie veršelio veislinę vertę galima iš jo kilmės, tačiau kur kas daugiau ir patikimesnių duomenų gaunama, įvertinus jo palikuonių savybes.

Tiesa, toks vertinimas trunka ilgai, bet jau yra metodas jauno buliuko savybėms nustatyti iš anksto. Tai genų žymekliais pagrįsta genomo analizė. Mokslo pažanga tokia sparti, kad netrukus bus žinoma dar negimusio veršelio veislinė vertė.

Veislininkystės metodų progresas

Galvijų savybių (produktyvumo, sveikatingumo, ilgaamžiškumo ir kitų) gerinimas – svarbiausias veislininkystės programų tikslas. Jį pasiekti nėra lengva, visų pirma dėl to, kad įvertinti veislinio buliaus vertę tradiciniais metodais užtrunka 5–6 metus. Pirmiausia jie atrenkami pagal kilmę, t. y. pagal tėvų veislinę vertę, tačiau tokia atranka nėra itin patikima, nes ne visi palikuonys paveldi gerąsias tėvų savybes, ne visi tėvai jas perduoda ir gerina. Todėl buliai dar vertinami pagal palikuonių produktyvumą ir kitas naudingas savybes – selekcionuojamus požymius.

Norint, kad veislinio buliaus įvertinimas būtų patikimas, reikia apsėklinti apie 1 000 karvių ir telyčių, sulaukti kol jos apsiveršiuos, kol jų dukterys užaugs, bus apsėklintos ir apsiveršiavusios duos produkciją, bus įvertintos pagal eksterjerą, somatinių ląstelių skaičių piene, vaisos ir kitas savybes. Toks metodas veislei nustatyti yra gana tikslus, bet brangus ir labai ilgas.

Naujas galimybes atvėrė genetikos mokslas. Žmonių medicinoje taikomi paveldimųjų ligų tyrinėjimų pasiekimai pradėti diegti ir gyvulininkystėje. Genominė selekcija – naujovė, kuri užsienio šalių veislininkystės įmonėse pastaraisiais metais sparčiai plėtojama ir diegiama.

Genominė analizė leidžia iš spermos, kraujo ar plaukų šaknelių pavyzdžio nustatyti, kokius ūkiškai naudingų savybių genus gyvūnas yra paveldėjęs iš tėvų. Genams atpažinti naudojami žymekliai, vadinamieji markeriai. Tai labai supaprastina veislinių bulių atranką, nes nustačius genus galima visiškai tiksliai pasakyti, ko vertas bus galvijas, kai užaugs.

Užsienio pasiekimai

Viena iš didžiausių pasaulyje Olandijos/Belgijos kooperatinė veislininkystės kompanija CRV (sukurta „Holland ­Genetics“ pagrindu), per metus parduodanti 7,7 mln. spermos dozių, prieš ketverius metus buvo nustačiusi tik 3 tūkst. genų, lemiančių spalvą, paveldimąsias ligas ir kitas savybes, žymeklių. „Dabar jau žinoma 60 tūkst. žymeklių, netrukus bus nustatyta dešimt kartų daugiau. Į kartu su Vokietijos, Prancūzijos ir Skandinavijos veislininkystės įmonėmis vykdomą programą „Eurogenomic“ įtraukta 16 tūkst. bulių, kurių genomas jau įvertintas, jų veislinė vertė palyginta su kitų“, – apie veislininkystės pažangą kalba CRV tarptautinio padalinio vadovas Kristianas Klosterboeris (Christiaan Kloosterboer).

Pasak jo, buliaus požymių įvertinimas, naudojant genų žymeklius, yra gana patikimas. Genomo vertės ­patikimumas ­būsimiems jo palikuonims siekia 60–70 proc. „Genominė selekcija – revoliucija veislininkystėje. Atsiveria didelės galimybės, nes selekcijos tikslai gali būti įvairesni, greičiau pasiekiami. Netrukus ateis laikas, kai žinosime vos tik užsimezgusio embriono veislines savybes ir nereikės laukti 5–6 metų“, – pažangių metodų sėkme neabejoja K. Klosterboeris.

Genominė galvijų selekcija ypač plačiai taikoma Jungtinėse Valstijose, kur jau įdiegta ne tik bulių, bet ir telyčių genominė patikra. Galvijų augintojai, sumokėję nustatyto dydžio mokestį, gali patikrinti tik gimusios telyčios genomą ir, jai dar neužaugus ir neapsiveršiavus, sužinoti koks jos genuose užprogramuotas pieningumas, pieno riebumas ir baltymingumas bei kiti selekcionuojami požymiai. Jei produktyvumas ūkininko netenkina, tokios telyčios jis tiesiog nebeaugina ir išbrokuoja.

Vokietijoje nuo šių metų pradžios veislininkystės įmonės jau nebenaudoja genomiškai neįvertinto buliaus spermos. Teigiama, kad sėklinti karves buliaus, kurio genomas nėra žinomas, sperma – didelė prabanga, kuri prilyginama loterijai.

Geros veislinės vertės bulių yra ir Lietuvoje

Olandijos kompanija CRV yra pagrindinis VĮ „Šiaulių regiono veislininkystė“ partneris. Pasak įmonės direktoriaus Gedimino Valiulio, Olandijos veislininkystės kooperatyvas pasirinktas neatsitiktinai. „Pasiekimai įspūdingi, skaičiai neginčijami, todėl mūsų pasirinkimas teisingas. Olandų patirtimi galime pasinaudoti ir mes“, – tikina direktorius.

„Šiaulių regiono veislininkystė“ įsigijo šešis CRV selekcijos bulius, kurių vertinimo Lietuvoje pirmieji rezultatai jau gauti. Vieno iš įsigytų bulių ištirtas ir genomas. „Tiesa, mūsų vertinimo sistema dar nėra visapusiška, ji tebetobulinama, tačiau nepaisant to, ieškosime galimybių įsigyti ir daugiau genomiškai įvertintų buliukų. Tokio buliaus patikimumas ir panaudojimo galimybės didesnės. Užsieniečiai, vengdami konkurencijos, genomiškai įvertintus geros veislinės vertės bulius parduoda nenoriai“, – sako G. Valiulis, pridurdamas, kad įvertinto genomo buliai, taip pat ir jų sperma, kainuoja brangiau.

Pasak galvijų vertinimo eksperto ir žalųjų galvijų selekcijos programos vadovo Juozo Darbuto, remiantis pirmaisiais vertinimo rezultatais, geriausi duomenys gauti Olandijos žalmargių populiacijos bulių – Kentukio ir Sidnėjaus. „Sidnėjus įvertintas Lietuvoje pagal dukterų produktyvumą. Jis dukterų pieningumą didina 770 kg, gerina ir pieno sudėtį“, – rezultatus pateikia J. Darbutas. Šio buliaus įvertinimo pagal genomą Olandijoje rezultatai yra labai panašūs. Tai rodo, kad veislinių bulių įvertinimo pagal dukteris sistema Lietuvoje ir bulių genominis įvertinimas Olandijoje yra gana tikslūs ir patikimi. Vis daugiau selekcionuojamų požymių „Šiaulių regiono veislininkystė“ vertinti taiko BLUP metodą.

Įmonė turi ir geriausiais pripažintų bulių spermos – buliaus Kian spermos dozių į šalį įvežta apie 7 tūkst. Šio buliaus sūnus – Kentukis auginamas įmonėje. G. Valiulis apgailestauja, kad Lietuvoje per mažai laikoma gyvų tikrinamųjų bulių. „Paprastai užsienio šalyse 80 proc. genetinės medžiagos yra tos šalies, tik 20 proc. įsivežama iš užsienio. Lietuvoje šis santykis – atvirkštinis“, – problemą mato įmonės vadovas.

Šalyje veikia 7 veislininkystės įmonės, iš kurių 3 gamina spermą pačios, likusios ją įsiveža. Pasak G. Valiulio, vien „Šiaulių regiono veislininkystė“ užsienio šalyse palieka apie 1 mln. litų. „Darbą veislininkystės įmonėse reikėtų organizuoti kitaip – užsienyje pirkti gerus buliukus, kurių negalime užsiauginti Lietuvoje, ir gaminti spermą čia. Taip išsaugotume darbo vietas, šalyje liktų ir lėšos“, – svarsto G. Valiulis, nuogąstaudamas, kad jei neliktų spermą gaminančių įmonių, importuojamos bulių spermos dozės pabrangtų.

Pažangūs metodai – pasiekiami

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius Edvardas Gedgaudas kaip vieną iš išeičių nesivilkti pasaulio veislininkystės uodegoje ir neprarasti vietinės genetikos gyvulių nurodo bendradarbiavimą su užsienio veislininkystės kompanijomis. „Ne mūsų jėgoms investuoti milijonus eurų į genetinius veislinės vertės tyrimų metodus, tačiau naudos galime turėti ir mes, jei susitartume su kitų šalių veislininkystės įmonėmis ir ten genetiškai ištirtume Lietuvoje užaugintus bulius“, – svarsto E. Gedgaudas.

Pasak jo, jau bandoma tartis su viena Vokietijos veislininkystės įmone. Jei derybos pavyktų, tai lietuviškų bulių genomas būtų tiriamas ten ir rodikliai lyginami su Vokietijos duomenų baze. „Nors tai labai nedaug, palyginti su tuo, kas jau pasiekta užsienyje, tačiau šia nors ir nedidele galimybe privalome pasinaudoti. Gerų tėvų gerose bandose gimusius buliukus galėtume įvertinti gerokai greičiau, ištyrę jų genomą“, – tvirtina LGVA direktorius. Jo teigimu, gyvulių genetikos tyrinėjimus galima vadinti neartais dirvonais, kurie pasaulyje tik pradedami įdirbti. Lietuvai tai dar mažiau žinoma sritis.

Kitose šalyse genetiškai įvertintų bulių mūsų šalyje nėra daug. Veislininkystės įmonė „Litgenas“ taip pat laiko penkis genetiškai įvertintus holšteinų veislės bulius. Pasak bendrovės „Litgenas“ generalinio direktoriaus Gintaro Kascėno, visiškai pasikliauti genomo tyrimais ir įvertinimu nereikėtų. „Ištirtas ir įvertintas buliaus genomas dar nereiškia, kad bulius bus gerintojas. Norint tuo įsitikinti, juos dar reikia patikrinti tradiciniais veislininkystės metodais, t. y. pagal dukterų produktyvumą. Tą daro ir kitų šalių įmonės. Į mūsų bendrovę įvežti genomiškai įvertinti buliai Lietuvoje tebetikrinami. Ypač gerai įvertintas pagal genomą bulius Goblin. Žinomas genomas ir bulių Rolano, Celestino. Tikslesni jų veislinės vertės rezultatai bus žinomi metų pabaigoje, kai gims jų dukterys, jos apsiveršiuos“, – informuoja G. Kascėnas. Genetiškai įvertin­tų bulių spermos įvežta gerokai daugiau. „Litgenas“ neimportuoja genetiškai įvertintų bulių spermos tol, kol jie nepatikrinami tradiciniais vertinimo metodais.

Įmonės direktoriaus teigimu, genomo analizė yra didelė naujovė, todėl statistinis tokio metodo rezultatų patikimumas dar nėra labai aukštas. Dėl šios priežasties tradiciniai galvijų vertinimo būdai dar ilgai bus taikomi ir pagal jų rezultatus genomo rodikliai bus koreguojami. „Vertinimo rezultatai negali labai skirtis. Paprastai tendencijos sutampa“, – pabrėžia G. Kascėnas. Jo nuomone, Lietuvoje reikėtų naudoti tik abiem metodais (ir genetiniu, ir tradiciniu) įvertintus bulius ir jų spermą.

Nauda – akivaizdi

Veislininkystės pasiekimų nauda neginčijama. Pavyzdžiui, apsėklinus karves buliaus, kuris perduoda ilgaamžiškumo savybes, sperma, gimusios jo dukterys gyvens ilgiau, tad ir pieno pagamins daugiau. Ūkis, jį pardavęs, gaus daugiau pajamų. Kiek bus gauta papildomų pajamų, nesunku apskaičiuoti. Pavyzdžiui, Olandijoje užaugintas bulius Nevada dukterų amžių ilgina 292 dienomis. Jei kiekvieną dieną iš karvės melžiama po 27 kg pieno, jį pardavus po 0,35 EUR už 1 kg, būtų gauta 2 759 EUR papildomų pajamų.

Selekcijos ilgaamžiškumo kryptimi privalumus nesunku įvertinti, remiantis Olandijos pavyzdžiu. Šalyje laikoma 1,4 mln. karvių, kurių vidutinis melžimo dienų skaičius per jų amžių siekia 1 328, o viso gyvenimo produkcija – vidutiniškai 30,7 tūkst. kg 4,39 proc. riebumo ir 3,6 proc. baltymingumo pieno. Tai vienas iš geriausių rodiklių pasaulyje. JAV karvės melžiamos iš viso 749, Kanadoje – 1 118, Vokietijoje – 1 021, Anglijoje – 940 dienų.

K. Klosterboerio teigimu, labai svarbu žinoti ir buliaus gebėjimą gerinti dukterų sveikatingumą. Nors sergamumą mastitais labiau lemia aplinkos, karvių priežiūros ir šėrimo veiksniai, tačiau polinkiui sirgti mastitu turi įtakos ir genai. Skaičiuojama, kad vienos karvės mastitas savininkui atsieina apie 233 EUR. Jei piene yra 500 tūkst. somatinių ląstelių/ml, iš karvės per dieną netenkama 2,5 kg pieno.

„Apsėklinus karves buliaus, kuris perduoda sveikatingumą gerinančius genus, sperma jo dukterys mažiau sirgs, taigi ūkis patirs mažiau veterinarinių išlaidų“, – pabrėžia specialistas. Anot jo, bene sunkiausia suderinti didelio produktyvumo ir karvių vaisos savybes. Didėjant produktyvumui, vaisingumas mažėja, karves sunkiau apvaisinti. Kompanija CRV užsibrėžė veislei palikti tik tokius bulius, kurių dukterims perduodami genai didina pieningumą, tačiau neblogina reprodukcijos savybių.

Olandijoje vienai karvei apvaisinti sunaudojama vidutiniškai 1,8 spermos dozės, o JAV šis rodiklis siekia 3,8. Olandijos Kilmės knygoje registruotų juodmargių vidutinis produktyvumas 9 727, o žalmargių – 8 578 kg pieno. Remiantis statistikos duomenimis, šalyje yra 17 380 karvių, jau davusių po 100 tūkst. kg pieno. „Tai reiškia, kad šios karvės melžiamos jau dešimt laktacijų, per kiekvieną iš jų primelžiama po 10 tūkst. kg pieno. Tai galima pasiekti gerai šeriant, tinkamai laikant ir, žinoma, auginant geros genetinės vertės karves“, – aiškina K. Klosterboeris.

Ne mažiau svarbus galvijų selekcijos požymis – galūnės, t. y. kokią stovėseną bulius perduoda dukterims, ar didina jų atsparumą nagų ligoms. Galūnių būklė turi įtakos ne tik pašarų suvartojimui, bet ir pieningumui. Pagal CRV duomenis, stipriu laminitu sergančios karvės suėda 16 proc. mažiau pašarų, o jų pieningumas sumažėja net 36 proc. „Taigi veislei reikia palikti tik stipriomis galūnėmis karves, o tas, kurios linkusios sirgti nagų ligomis, sėklinti bulių, kurie stiprina galūnes, sperma. Prie tokių bulių priskiriamas Paramount, kurio galūnių selekcijos indeksas siekia 112“, – pataria kompanijos specialistas.

Kaip karvių galūnių, pieno sudėties, veršiavimosi savybių gerintojas įvardijamas žalmargis bulius Kian. Pasak K. Klosterboerio, dvejus metus šio buliaus sperma buvo paklausiausia ir jos buvo parduodama daugiausia. Tai vienas iš geriausių žalmargių holšteinų bulių pasaulyje. Jau parduota daugiau kaip 1 mln. jo spermos dozių.

K. Klosterboeris pabrėžia, kad pieno ūkių pelningumui didinti svarbiausi penki veiksniai, kuriems veislininkystės sistemoje skiriamas didžiausias dėmesys, – galvijų ilgaamžiškumas, sveikatingumas, vaisos savybės, produktyvumas, eksterjeras ir duomenų patikimumas. „Mūsų kompanijos veislininkystės programų tikslus formuoja ir sprendimus priima ūkininkai, kuriems ir priklauso įmonė. Kooperatyvas jungia 50 tūkst. Olandijos ir Belgijos ūkininkų. Įmonė įkurta daugiau kaip prieš 150 metų“, – apie CRV patirtį užsimena K. Klosterboeris. Įmonėje visame pasaulyje dirba 1 500 darbuotojų, apyvarta siekia 135 mln. EUR, bulių sperma eksportuojama į 70 šalių.

***
Jonas LINGYS, Veislininkystės komiteto pirmininkas

Genų tyrimus atlieka ir genominę selekciją vykdo nedaugelis šalių, kurios siekia išsaugoti išskirtinumą, todėl neatskleidžia visų naujo metodo paslapčių. Neturtingesnės valstybės sukurti tokios sistemos tiesiog neišgali. Taigi, iš dalies tampame priklausomi nuo užsienio genetikos, kuri neabejotinai išsiverš gerokai į priekį. Jei vaizdžiai palyginti – jie bėgs su sportiniais bateliais, o mes su guminiais batais iš paskos.

Genominė selekcija – labai pažangus veislininkystės metodas, gerokai sutrumpinantis bulių vertinimo laiką. Jį taikant, gaunamas didžiulis ekonominis efektas, nes geriausios genetikos gyvuliai išaiškinami labai greitai ir tuoj pat gali būti naudojami veislininkystės programose. Tai neabejotinai reikšmingas pasiekimas.