23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/04
Kaip keitėsi ūkininkų ūkiai
  • Arvydas KUODYS, LAEI
  • Mano ūkis

Praeitame žurnalo numeryje supažindinome su Ūkių apskaitos duomenų tinkle sukauptais ir apibendrintais 2008 metų ūkių veiklos rezultatais, pristatėme jų kapitalo, finansų, turto, pajamų, gamybos pokyčius. Šiame straipsnyje – apie ūkių gamybos išlaidas, subsidijas, paramą, pelną, investicijas.

Gamybos išlaidos

Gamybos išlaidos ūkininkų ūkiuose 1 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) 2008 metais, palyginti su 2007-aisiais, padidėjo 19 proc.: labiausiai (po 33 proc.) – daržininkystės, sodininkystės ir Marijampolės apskrities ūkiuose. Nė vienoje ūkių grupėje gamybos išlaidos nesumažėjo, tik Utenos apskrities ūkiuose išliko tokios pat, kaip ankstesniais metais. Pastoviosios išlaidos, palyginti su 2007 metais, vidutiniškai padidėjo 18 proc., o kintamosios – 22 proc. (augalininkystės ūkių kintamosios išlaidos padidėjo 31 proc., o gyvulininkystės – 13 proc.). Tokiam augalininkystės išlaidų didėjimui didžiausią įtaką turėjo išaugusios išlaidos mineralinėms trąšoms (46 proc.) ir augalų apsaugos produktams (33 proc.). Didžiausią gyvulininkystės išlaidų dalį (68 proc.) sudarė savos gamybos pašarai žolėdžiams gyvuliams – per metus šios išlaidos išaugo 13 proc. Sezoninis darbo užmokestis padidėjo 40 proc., tačiau jis sudarė labai nedidelę kintamųjų išlaidų dalį. Didžiausią pastoviųjų išlaidų dalį (36 proc.) sudarė nusidėvėjimas (išaugo 21 proc.) ir išlaidos degalams (21 proc.), išaugusios per metus 26 procentus.

Išlaidų santykis pakito labai nežymiai ir sudarė: kintamosios – 48 proc. (padidėjo 0,9 procentinio punkto), pastoviosios – 52 proc. (sumažėjo 0,9 procentinio punkto). Didžiausias skirtumas tarp kintamųjų ir pastoviųjų išlaidų buvo daržininkystės ir sodininkystės ūkiuose (atitinkamai 30 ir 70 proc.), ekologinės gamybos ūkiuose (31 ir 69 proc.), Vilniaus apskrities ūkiuose (38 ir 62 proc.). Kintamosios išlaidos bendroje išlaidų struktūroje vyravo mišriuose augalininkystės ir kiaulininkystės (55 proc.) ir Marijampolės apskrities (54 proc.) ūkiuose.

Daugiausia išlaidų 1 ha ŽŪN padaryta mažesniuose negu 10 ha ŽŪN ūkiuose (5 061 Lt), mišriuose augalininkystės ir kiaulininkystės (4 065 Lt), o taip pat daržininkystės, sodininkystės (3 559 Lt) ūkiuose, o mažiausiai – ekologiškos gamybos (1 221 Lt), Utenos (1 287 Lt), Alytaus (1 366 Lt) apskričių ir 40–50 ha (1 364 Lt) ūkiuose.

2008 metais 1 ha ŽŪN degalų vidutiniškai sunaudota už 202 Lt, arba net 25 proc. daugiau negu 2007-aisiais. Daugiausia degalų žemės ploto vienetui sunaudojo didesni negu 100 EDV ūkiai (270 Lt/ha),  taip pat Marijampolės apskrities (246 Lt) ir daržininkystės, sodininkystės (240 Lt) ūkiai, o mažiausiai – 40–50 ha (161 Lt), 2–4 EDV (168 Lt) ir 32–35 ŽŪN našumo balų (172 Lt) ūkiai. Ekologiškos gamybos ūkiuose degalų sąnaudos sudarė 186 Lt/ha, arba 8 proc. mažiau negu vidutiniškai.

Mineralinių trąšų išlaidos 1 ha ŽŪN per metus padidėjo net 45 proc. ir siekė 229 Lt. Mažiausiai pinigų trąšoms (išskyrus ekologinius ūkius) išleista 32–35 ŽŪN našumo balų (56 Lt), pienininkystės (60 Lt) ir Utenos apskrities (62 Lt), o daugiausia – Marijampolės apskrities (603 Lt) ir didesniuose negu 100 EDV (640 Lt) ūkiuose.

Vidutiniškai vienam išlaidų litui 2008 metais teko 1,2 Lt bendrosios produkcijos, arba 13 proc. mažiau negu 2007-aisiais, bet 10 proc. daugiau negu 2006-aisiais. Palyginti su 2007 metais, šis rodiklis sumažėjo visose ūkių grupėse, išskyrus visai nežymų pagerėjimą augalininkystės ūkiuose. Nors labiausiai sumažėjo daržininkystės ir sodininkystės ūkiuose (21 proc.), tačiau šis jų rezultatas vis dar geriausias (1,6 Lt). Prasčiausiai sekėsi ekologiniams ūkiams – juose 1 Lt išlaidų pagaminta produkcijos už 1,04 Lt, arba 12 proc. mažiau negu 2007 metais. Kitų ūkių grupių rezultatai apylygiai – 1,1–1,4 Lt produkcijos 1 Lt išlaidų.

Pelnas, subsidijos, investicijos

Ūkininkų ūkių bendrojo pelno kiekis 2008 metais, tenkantis ir 1 ha ŽŪN, ir 1  EDV, sumažėjo 33 proc. (atitinkamai iki 407 ir 2 149 Lt), tad po 2007 metų ženklaus kilimo  pelningumo rodikliai beveik visose ūkių grupėse gerokai suprastėjo. Bendras­is pelnas 1 ha ŽŪN labiausiai sumažėjo daržininkystės ir sodininkystės (621 Lt) bei mišriuose, vyraujant augalininkystei, (377 Lt) ūkiuose, o padidėjo tik augalininkystės (188 Lt) ir Kauno apskrities (134 Lt) ūkiuose. Bendrasis pelnas 1 EDV labiausiai smuko: 6–8 EDV (2 190 Lt) ir Utenos apskrities (1 908 Lt) ūkiuose, o išaugo tik augalininkystės (703 Lt) ir Kauno apskrities (472 Lt) ūkiuose.

Gamybos subsidijos, vidutiniškai tekusios vienam ūkininko ūkiui 2008 metais, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 5 proc. ir siekė 27,3 tūkst. Lt. Didžiausią jų dalį sudarė tiesioginės išmokos už pasėlius (52 proc.), išmokos už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir ekologinį ūkininkavimą (po 14 proc.). Gamybos subsidijų struktūroje labiausiai išaugo tiesioginės išmokos už pasėlius (3,6 procentiniais punktais), išmokos už kvotinį pieną (2,9 procentiniais punktais), o sumažėjo išmokų už ekologinį ūkininkavimą dalis (3,7 procentiniais punktais). Gana dideli subsidijų struktūros skirtumai įvairiose ūkių grupėse: tiesioginių išmokų už pasėlius dalis ypač didelė didesnių negu 100 EDV, didesnių negu 45 ŽŪN našumo balų, palankių ūkininkauti vietovių, didesnių negu 150 ha, Šiaulių ir Marijampolės apskričių ūkiuose – 66–79 proc., o mažiausia – ekologinės gamybos (25 proc.) ir Vilniaus apskrities (32 proc.) ūkiuose. Mažiausia išmokų už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse dalis buvo Marijampolės (1 proc., arba 4 Lt 1 ha ŽŪN) ir Kauno (4 proc.) apskričių ūkiuose, didžiausia – Utenos (33 proc., arba 223 Lt 1 ha ŽŪN), Telšių (25 proc.), Vilniaus (20 proc.), Alytaus (19 proc.) apskričių ūkiuose.

Gamybos subsidijų suma, vidutiniškai tekusi 1 ha ŽŪN, buvo 622 Lt (tai 27 Lt daugiau negu 2007 m.), tačiau įvairiose ūkių grupėse ši suma gana smarkiai skyrėsi. Didžiausia parama skirta ekologinės gamybos ūkiams, čia daugiau negu dvigubai viršytas vidurkis – 1 306 Lt 1 ha ŽŪN. Dėl nemažų išmokų už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir paramą ekologiniam ūkininkavimui Vilniaus apskrities ūkių subsidijos gamybai siekė 1 042 Lt. Kitose ūkių grupėse gamybos subsidijos nesiekė tūkstančio litų, mažiausia parama teko didesniems negu 100 EDV (488 Lt), Šiaulių apskrities (506 Lt) ir palankių ūkininkauti vietovių (507 Lt) ūkiams.

Parama investicijoms, palyginti su 2007 metais, buvo daugiau negu 2,5 karto didesnė, bet mažesnė negu 2006 metais. Vidutiniškai šalyje investicinė parama 1 ha ŽŪN siekė 265 Lt, tačiau atskirose ūkių grupėse nukrypimai nuo vidurkio labai dideli. Daugiausia šios paramos gavo 40–50 ha (869 Lt), Alytaus apskrities (740 Lt), 6–8 EDV (561 Lt) ūkiai, mažiausiai – 10–20 ha (30 Lt), mišrūs augalininkystės ir kiaulininkystės (61 Lt) ūkiai.

Didžiąją dalį investicinės paramos sudarė parama technikai pirkti – 72 proc. Ji, palyginti su 2007 metais, išaugo net 22 procentiniais punktais. Parama gamybiniams pastatams statyti sumažėjo 5 procentiniais punktais – iki 7 proc., o kita parama investicijoms – 12 procentinių punktų – iki 26 proc. Parama technikai didžiausią dalį sudarė Alytaus apskrities ūkiuose – net 92 proc., o šios rūšies parama 1 ha ŽŪN didžiausia buvo 40–50 ha ūkiuose – 745 Lt. Paramos pastatams statyti daugiausia 1 ha ŽŪN gavo daržininkystės ir sodininkystės ūkiai, o pienininkystės ūkiai išsiskyrė tuo, kad net 78 proc. paramos investicijoms juose sudarė parama specialiai įrangai įsigyti.

Bendrasis pelnas su subsidijomis 2006 metais didėjo dėl paramos, 2007-aisiais – dėl gamybos augimo, o 2008-aisiais jis nežymiai sumažėjo dėl išaugusių išlaidų. Kaip ir kelerius ankstesnius metus didžiausias bendrasis pelnas su subsidijomis, tenkantis 1 ha, buvo daržininkystės, sodininkystės (3032 Lt) ir mažesniuose kaip 10 ha (2 069 Lt) ūkiuose. Mažiausiai pelningi – mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ūkiai (929 Lt).

Valstybės parama 2008 metais tapo dar svarbesnė ūkininkams, nes jos dalis bend­rajame pelne (su subsidijomis) padidėjo nuo 53 iki 68 proc. Mažiausia ji buvo daugiausia pelno gavusiuose daržininkystės, sodininkystės ūkiuose (27 proc.), taip pat mišriuose augalininkystės ir kiaulininkystės (28 proc.) ir mažesniuose kaip 10 ha (28 proc.) ūkiuose, o reikšmingiausia – ekologinės gamybos ūkiuose – net 97 proc. bendrojo pelno (su subsidijomis), arba 10 procentinių punktų daugiau negu 2007 metais.

Investicijos, tenkančios 1 ha ŽŪN, palyginti su 2007 metais, vidutiniškai išaugo 52 proc. ir pasiekė 1 013 Lt (buvo 667 Lt). Didžiausios ir daugiau kaip dešimt kartų viršijančios vidurkį investicijos buvo ekologiškos gamybos ūkiuose – 10 805 (išaugo 97 proc.), taip pat palyginti daug investavo daržininkystės, sodininkystės (2 354 Lt), 40–50 ha (1 920 Lt), Alytaus apskrities (1 670 Lt) ūkiai. Mažiausiai investavo 10–30 ha (303–420 Lt) bei mišrios gamybos, vyraujant augalininkystei, (499 Lt) ūkiai. Ankstesniais metais buvusi tendencija, kad kuo didesnis ūkio ekonominis dydis, tuo didesnės investicijos 1 ha ŽŪN, 2008 metais nepasitvirtino: mažesnio ekonominio dydžio ūkių investicijos išaugo, didesnio EDV ūkių beveik nepakito ir skirtumai tarp grupių sumažėjo.

Investicijų 2008 metais daugiausia (38 proc.) skirta traktoriams įsigyti. Palyginti su 2007-aisiais, šios investicijos vidutiniškai šalyje išaugo daugiau kaip 2 kartus (16 850 Lt), o jų dalis investicijų struktūroje padidėjo 12 procentinių punktų. Dvigubai mažiau investuota į įrenginius ir inventorių (8 272 Lt, 19 proc.), trečioje vietoje – žemės ūkio mašinos ir transporto priemonės (7 981 Lt, 18 proc.). Daugumoje ūkių grupių daugiausia buvo investuojama į vieną iš minėtų technikos rūšių, išskyrus mišrius augalininkystės ir kiaulininkystės ūkius, kuriuose didžiausia investicijų dalis (41 proc.) skirta gamybiniams pastatams.

Viename ūkyje 2008 metais vidutiniškai dirbo 1,84 sąlyginio darbuotojo, t. y. tik šiek tiek mažiau negu 2007-aisiais. Grupėse pagal bendrą žemės plotą ir ekonominį dydį sąlyginių darbuotojų daugėjo augant hektarų ir EDV skaičiui. Kuo didesnis ūkis, tuo didesnis ŽŪN plotas teko vienam sąlyginiam darbuotojui: mažesniuose negu 10 ha ūkiuose – 3,7 ha, 2–4 EDV – 12,4 ha, didesniuose negu 150 ha – 78,9 ha, didesniuose negu 100 EDV – 92,9 ha. Vidutiniškai vienam sąlyginiam darbuotojui teko 23,84 ha ŽŪN, t. y. 2 proc. daugiau negu 2007 metais.