Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis nei 14 EDV, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki gegužės 1 d., privalo pateikti mokesčių administratoriui Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir į biudžetą sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), apskaičiuotą nuo gautų apmokestinamųjų pajamų iš žemės ūkio veiklos.

GPM mokamas nuo apmokestinamųjų pajamų, gautų (uždirbtų) iš žemės ūkio veiklos, atėmus patirtas išlaidas (leidžiamus atskaitymus). Leidžiamais atskaitymais laikomos su faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios įprastinės ir būtinos žemės ūkio veiklai vykdyti išlaidos. Tai lėšos, išleistos sėkloms ir sodmenims, pašarams, trąšoms, augalų ir gyvūnų apsaugos priemonėms; degalams ir tepalams, atsarginėms dalims; statybinėms ir remonto medžiagoms, elektros, vandens, dujų sąnaudos; ilgalaikio turto, kuris priskiriamas žemės ūkio veiklai, nusidėvėjimo sąnaudos; turto remonto sąnaudos; žemės mokesčio ir nuomos sąnaudos; turto draudimo sąnaudos; palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio išlaidos; privalomojo socialinio, sveikatos draudimo įmokos; privalomos rinkliavos, mokesčiai ir kitos su individualia žemės ūkio veikla susijusios išlaidos.

Išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir tais atvejais, kai išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra išrašyti ne žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo, o jo partnerio vardu.

Vadinasi, žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai leidžiamiems atskaitymams gali priskirti visas su individualios veiklos pajamomis susijusias patirtas išlaidas, kurių atskaitymas iš pajamų nėra ribojamas GPM įstatymo.

Žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas, norėdamas, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo, eksploatavimo, remonto (rekonstrukcijos) sąnaudos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais, prieš pradėdamas individualiai veiklai naudoti ilgalaikį turtą, turi mokesčių administratoriui pateikti užpildytą „Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir/arba ekonominei veiklai“ FR0457 formą.

Žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas gali skaičiuoti veikloje naudojamo ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimą ir šias išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams, jei turtas:

• priklauso žemės ūkio veiklą vykdančiam gyventojui nuosavybės teise arba gautas pagal lizingo sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas;
• naudojamas tik žemės ūkio individualioje veikloje;
• apie jo naudojimą pranešta FR0457 formoje.

Leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos:

• gyvenamųjų pastatų ir patalpų nusidėvėjimo išlaidos;
• lengvųjų automobilių nusidėvėjimo išlaidos;
• į biudžetą mokamas pridėtinės vertės mokestis;
• į biudžetą mokamas gyventojų pajamų mokestis;
• pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis, įtrauktas į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą;
• sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės pinigų fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus;
• išlaidos paramai ir dovanoms;
• žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo padarytas žalos atlyginimas;
• išmokos, nuo kurių žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai privalėjo išskaičiuoti GPM arba pelno mokestį, tačiau jo neišskaičiavo;
• neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai;
• kitos išlaidos, nesusijusios su žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo vykdoma žemės ūkio veikla.  

Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veik­la, su tokios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu) susiję leidžiami atskaitymai atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.

Žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas, kuris pajamas pripažįsta pagal kaupimo principą, susidariusius mokestinio laikotarpio nuostolius, kurie apskaičiuojami iš individualios veiklos pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir leidžiamus atskaitymus, gali perkelti į kitus mokestinius metus. Šiuos nuostolius gyventojas gali perkelti neribotą laiką. Perkėlimas nutraukiamas tik tada, kai gyventojas nutraukia veiklą, dėl kurios mokestiniai nuostoliai susidarė.

Jeigu gyventojai gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienus metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų nuostoliai. Vėliau patirti mokestiniai nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių metų nuostolius.

Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veik­la, iš skirtingų individualios veiklos rūšių susidarę mokestiniai nuostoliai gali būti dengiami tik tos rūšies veiklos, dėl kurios tokie nuostoliai susidarė, pajamomis.