23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/03
Tradicijos ir nauji vėjai parodoje „Fruit Logistica 2010“
  • Jurga ZALECKIENĖ, Berlynas
  • Mano ūkis

Aštuonioliktą kartą surengtoje tarptautinėje parodoje „Fruit Logistica“, pirmąją vasario savaitę vykusioje Berlyne, pristatytas platus eksponatų spektras: nuo šviežių vaisių ir daržovių, džiovintų vaisių ir riešutų, pakavimo ir ženklinimo įrangos, naujų prekinio paruošimo galimybių iki transporto ir logistikos sistemų, modernių auginimo technologijų ir kompiuterinių programų sodininkystei ir daržininkystei.

Kasmet didėjantis dėmesys maisto saugai ir auganti ekologiškos produkcijos paklausa buvo vienas pagrindinių parodos motyvų – dauguma kompanijų pabrėžė, kad pristatoma produkcija yra sveika ir išauginta pagal moderniausias technologijas, darant minimalų poveikį aplinkai. Kompanija BASF pristatė tiksliąją augalų apsaugos sistemą „Smart Protection“, leidžiančią racionaliomis sąnaudomis išauginti saugią aplinkai ir maksimalios kokybės produkciją. Pagrindinė tiksliosios apsaugos idėja – suteikti augintojui galimybes lanksčiai reaguoti į problemas laukuose, tiksliai nustatyti purškimo laiką ir normas, kartu garantuoti minimalius pesticidų likučius produkcijoje. Siekiant geriausio efekto, gali būti derinami sintetiniai ir biologiniai augalų apsaugos produktai ir metodai.

BASF parodos metu pirmą kartą plačiajai visuomenei pateikė 15 metų darytų tyrimų rezultatus. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo pribloškiantys, paradoksaliai skamba ir iškeltas klausimas: „Ar tikrai ekologiškų produktų auginimas yra saugesnis aplinkai negu įprastinių“. Iš pradžių sunku patikėti ir atsakymu į šį klausimą: pagal poveikį aplinkai abu auginimo metodai yra adekvatūs.

Naujausi eko-veiksmingumo tyrimai

Tyrimams iliustruoti pasirinkti vieni populiariausių vaisių – obuoliai (veislė Brae­burn). Lyginti ekologiškai išauginti vaisiai su įprastai išaugintais (Vokietijoje didžioji dalis vaisių auginami naudojant integruotą augalų apsaugą, tad būtent tokie ir pasirinkti tyrimams). Įprastai auginant obuolius augalų apsaugai naudojami visi registruoti augalų apsaugos produktai (bet tik tada, kai jie tikrai būtini ir tiksliai paskaičiuotomis normomis), o ekologiniuose soduose apsaugai naudojami biologiniai bei vario ir sieros produktai. Remiantis nepriklausomų ekspertų (sertifikavimo įstaigų TÜV ir NSF) patvirtintais tyrimų metodais, vertintos kelios poveikio aplinkai kategorijos: energijos sąnaudos, anglies dvideginio emisija, vandens tarša, žemės naudojimas, visos materialinės išlaidos.

Kadangi ekologiškai auginami vaismedžiai duoda mažesnį derlių, tam pačiam obuolių kiekiui išauginti reikia apie 30 proc. didesnio žemės ploto ir daugiau degalų. Ekologiniuose soduose leistinos naudoti augalų apsaugos priemonės yra ne tokios veiksmingos kaip naudojamos įprastiniuose, todėl augintojai priversti jomis sodus apdoroti dažniau, tad ir kuro sudeginama daugiau. Naudojant daugiau kuro, didėja anglies dvideginio emisija. Vertinant ekonominiu požiūriu, pranašumą įgyja įprastai išauginti obuoliai, nes jie išauginami pigiau. Apibend­rinant galima teigti, kad įprastas obuolių auginimas yra eko-veiksmingesnis (eko šiuo atveju vartojamas talpesne reikšme – ir kaip ekonominis, ir kaip ekologinis veiksmingumo simbolis). BASF demonstravo kompiuterinę programą, leidžiančią tiksliai apskaičiuoti eko-veiksmingumą auginant vaisius įvairiose šalyse, gabenant produkciją skirtingais atstumais ir saugant ją saugyklose.

Diskusijoje – skirtingų sričių ekspertų nuomonės

Gauti tyrimų duomenys paskatino surengti diskusiją apie ekologiškų produktų saugumą ir jų patrauklumą vartotojams. Diskusijoje dalyvavo vienas stambiausių Vokietijoje daržovių augintojų (tiekiantis ir įprastą, ir ekologišką produkciją – pastaroji sudaro 8 proc. visų jo ūkio plote išauginamų daržovių) Rudolfas Beras (Rudolf Behr), vienos iš didžiausių Europoje prekybos kompanijų „REWE group“ pardavimų departamento vadovas Lutgeris Brelochas (Ludger Breloh), „BASF Crop Protection“ vadovas Vokietijai, Austrijai, Šveicarijai ir Beniliuksui Michaelis Ceranskis (Michael Ceranski), žurnalistas ir knygų ekologine tematika autorius Michaelis Miršas (Michael Miersch) ir tinklalapio agrarheute.com vyr. redaktorius Olafas Dainindžeris (Olaf Deininger). Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad pastaruosius penkiolika metų ekologinių produktų paklausa stabiliai augo – tam nemenkos įtakos turėjo ir įtakingi ekologiją palaikantys politiniai bei visuomeniniai judėjimai, ir patys vartotojai, kurie vis labiau domisi tuo, kokios kokybės maistas patenka ant jų stalo ir kaip jis buvo augintas.

Kaip pabrėžė L. Brelochas, pirkėjai darosi vis labiau išprusę ir, nors žodis „ekologija“ vis dar veikia magiškai, kasmet atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nori įsitikinti, kas iš tiesų slypi po nuoroda „ekologiškas produktas“. „Viešoji nuomonė yra labai stipriai suformuota: sukurtas ekologiškų produktų bumas, o įprastai užauginta produkcija dažnai įsivaizduojama kaip nesveika ir nesaugi. Žmonės paniškai bijo apsinuodijimo chemizuotais produktais, nors fiksuojami tik pavieniai atvejai, ir tai dažniausiai būna kalti ne pesticidų likučiai produkcijoje, o jų užteršimas bakterijomis“, – sako M. Miršas, pridurdamas, kad būtina į šią problemą pažvelgti moksliniu požiūriu.

„Nemanau, kad įprastame ūkyje išauginta produkcija kelia pavojų sveikatai. Juk visi stengiamės ūkininkauti saugiai ir norime išsaugoti pasaulį savo vaikams. Metams bėgant, intensyviame ūkyje atsiranda vis daugiau ekologiniam ūkininkavimui būdingų elementų“, – sako ūkininkas R. Beras. Jis juokaudamas pavadino visus žmones pačiais didžiausiais kenkėjais gamtoje, kurie pačiu savo egzistavimu neišvengiamai keičia aplinką ir siūlė ramiai pripažinti tai, kad į visiškai natūralią gamtą mes jau niekada negrįšime. BASF vadovas M. Ceranskis viliasi, kad atlikti moksliniai tyrimai padės blaiviau vertinti skirtumus tarp ekologiškų ir įprastinių produktų bei atsikratyti nepagrįstų baimių. „Tikimės visų maisto gamybos grandinėje dalyvaujančių partnerių bendradarbiavimo siekiant pagrindinio tikslo – auginti kokybiškus produktus“, – sako M. Ceranskis.

Gero produkto pigiai neužauginsi

Prieš pat parodos atidarymą vykusio tarptautiniio Šviežios produkcijos forumo (Fresh produce forum) dalyvių dėmesio centre buvo tema „Geriausias įvaizdis, bet mažas pelnas. Ar šviežius vaisius ir daržoves dar reikia reklamuoti?“ Kainų karai tarp mažmeninių prekybos tink­lų skaudžiausiai paliečia augintojus – gaudami už išaugintą produkciją vis mažesnę kainą, jie stumiami bankroto link. Kaip suderinti vartotojų lūkesčius ir sustabdyti kainų mažėjimo tendenciją? Prof. Davidas Hugesas (David Hughes), garsus šviežių produktų rinkos ekspertas, siūlė įprastą požiūrį „nuo augintojo iki stalo“ keisti į „nuo stalo iki augintojo“, t. y. užuot vieniems kitus kaltinus, labiau atsižvelgti į kiekvienos grandies interesus. Šiandien pirkėjai linkę rinktis patikimą, saugiai išaugintą, sezoninę vietos produkciją, vis daugiau dėmesio skiria perkamo produkto kokybei, saugai, šviežumui ir supranta, kad pigiai gero produkto nepagaminsi. Savo ruožtu augintojai privalo sujungti savo jėgas, perskirstyti produkcijos tiekimo srautus, sukurti logistikos bazę, kuri suteiktų didesnę veikimo laisvę.

Forume šiemet dalyvavusi Lietuvos daržovių auginimo asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė mano, kad pasaulinės tendencijos aktualios ir mūsų šalies rinkai. „Kaip šviežių daržovių tiekėjai pasauliui mes esame per maži. Reikia ieškoti nišinių išskirtinės kokybės produktų – pavyzdžiui, pasiūlyti vakuumuotų burokėlių pusgaminių, kaip šiemet parodoje padarė kretingiškių įmonė „Jovaigė“, – sako Z. Cironkienė. Jei pavyktų gauti paramą, LDAA planuoja dalyvauti „Fruit logistica 2011“, kuri vyks Berlyne vasario 9–11 dienomis.

***
Paroda garsėja tuo, kad jos metu sudaroma gausybė verslo sandorių – ši tradicija pratęsta ir šiemet: 82 proc. dalyvių nurodė, kad parodoje užmezgė naujų verslo kontaktų, 77 proc. pasirašė konkrečias sutartis. Šiemet parodoje dalyvavo 2 302 dalyviai iš 71 šalies, sulaukta per 53 000 lankytojų iš 130 šalių (6 proc. daugiau negu pernai). Daugiausia dalyvių sulaukta iš Italijos (413), Ispanijos (311), Vokietijos (244), Prancūzijos (239) ir Nyderlandų (217). Savo produkciją pristatė ir dvi Lietuvos įmonės: „Fudo“ ir „Jovaigė“. 89 proc. dalyvių ir 80 proc. lankytojų buvo ne iš Vokietijos – organizatorių teigimu, šiais rodikliais paroda lenkia visas iki šiol buvusias.

***
Švieži vaisiai ir daržovės įgauna vis didesnę reikšmę ir ant kasdienio stalo, ir pasaulinėje rinkoje. Per metus pasaulyje išauginama apie 1,5 milijardo tonų vaisių ir daržovių (800 mln. tonų daržovių ir 700 mln. tonų vaisių). ES yra pati didžiausia šviežių vaisių importuotoja, o šviežių daržovių importuotojos lyderės pozicijas užima JAV. ES pernai vaisių buvo išauginta 2 proc. mažiau negu užpernai (37 mln. t. ), o daržovių auginimas padidėjo 3 proc. (jų išauginta 62 mln. t). Iš ES šalių narių daugiausia šviežių vaisių ir daržovių eksportuoja Ispanija.

Šiemetinė parodos organizatorių šalis-partnerė buvo Meksika. Šviežių vaisių ir daržovių auginimas yra vienas iš Meksikos ekonomikos pamatų. Tai labai stiprus sektorius, mažai paliestas netgi visuotinės krizės – pirmąjį praėjusių metų ketvirtį buvo fiksuotas 0,9 proc. augimas. Pasaulinė prekybos organizacija Meksiką įrašė į daugiausia žemės ūkio produkcijos eksportuojančių šalių penkioliktuką. Europa yra antroji pagal dydį Meksikos prekybos partnerė.