Mikotoksinų paplitimas kukurūzų grūduose kelia daug rūpesčių ir žemdirbiams, ir mokslininkams. Pagal ES priimtą direktyvą nuo 2007 metų liepos mėnesio griežtai reglamentuojamas leistinas didžiausias mikotoksinų kiekis kukurūzų grūduose, skirtuose žmonių maistui ir gyvulių pašarui.

Pradėta domėtis, ar pelėsių plitimą galima slopinti, naudojant tam tikras agronomines priemones. Ieškant atsakymo į šį klausimą, kukurūzus auginančiuose Vokietijos ūkiuose buvo atlikta daug tyrimų.

Vienas iš labiausiai paplitusių ir labiausiai kenksmingų mikotoksinų yra deoksinivalenolis (DON). Jo didžiausias leistinas kiekis kukurūzų grūduose yra 1,75 mg/kg sausųjų medžiagų. Mikotoksinai gali susikaupti bet kurioje augalo dalyje, jei jis yra pažeistas kurios nors Fusarium genties (dažniausiai Fusarium graminearum) pelėsių. Išoriniai požymiai, kurie rodo stiprų augalo pažeidimą, – ant stiebo arba burbuolių matomas puvinys.

Dėl ko atsiranda mikotoksinų?

Atliekant tyrimus buvo nagrinėti keli veiksniai, turintys įtakos mikotoksinams susidaryti:

• kukurūzų veislė;
  

• dirvos dirbimo būdas;
  

• sėjos laikas;
  

• auginimo vietos ypatumai;
  

• meteorologinės sąlygos.

Meteorologinės sąlygos

Labai didelę įtaką deoksinivalenolio susikaupimui kukurūzuose turi meteorologinės sąlygos jų augimo metu. Tais metais, kai vyrauja sausi ir karšti orai, pelėsių paplitimas, taip pat mikotoksinų kiekis, kukurūzuose nedidelis. Esant lietingiems metams, kai kritulių kiekis viršija įprastą normą, mikotoksinų kukurūzų grūduose randama gerokai daugiau negu kelerių metų vidurkis. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad šio toksino kukurūzuose apskritai nėra daug, tačiau jo kiekis tam tikrais metais gali labai skirtis – nuo menko iki ypač didelio.

Auginimo vieta

Kukurūzų auginimo vietos įtaka pelėsinių grybų plitimui yra beveik tiek pat svarbi, kaip ir klimato sąlygos. Vienintelis būdas, kuris leidžia labai sumažinti DON kiekį, yra parinkti tinkamą priešsėlį. Sėjant kukurūzus grūdams kelis metus į tą pačią vietą, yra didelė tikimybė, kad juose susikaups daugiau toksinų, negu auginant juos po miežių ar kitų kultūrų.

Mikotoksino DON kaupimąsi galima veikti, parenkant skirtingo brendimo veisles, ir taip ankstinti arba vėlinti kukurūzų nuėmimo laiką. Gausiais drėgmės metais, kuriais skatinamas pelėsinių grybų plitimas ir toksinų kaupimasis, anksčiau nupjovus kukurūzus, galima sumažinti žalingų medžiagų kiekį. Lyginant mikotoksinų susikaupimą vidutinio ankstyvumo veislių kukurūzuose, augintuose sausais karštais ir vėsiais drėgnais metais, nustatyta, kad jų kiekis priklauso nuo efektyviųjų temperatūrų sumos. Jei ji per augimo laikotarpį neviršija 1 900 oC, DON sukaupiama palyginti nedaug.

Dirvos dirbimas ir veislės parinkimas

Remiantis tyrimų rezultatais, dirvos dirbimo būdas (arimas arba minimalus dirbimas) neturi didelės įtakos tam, kiek augaluose susikaups mikotoksinų. Kukurūzuose, augintuose suartuose plotuose, palyginti su kukurūzais, augintais neartuose pasėliuose, DON susikaupė beveik tiek pat.

Veislės parinkimas žymesnio poveikio taip pat neturėjo. Iš duomenų, kurie buvo gauti ištyrus daugumą rinkoje platinamų vidutinio ankstyvumo kukurūzų hibridų, nebuvo galima prognozuoti patikimo mikotoksinų kiekio skirtumo. Neabejotinai yra veislių, kurios palyginti dažnai pažeidžiamos fuzariozės. Tačiau atliekant vertinimą bandymų stotyse, veislės, kuriose nuolat susikaupia daugiau mikotoksinų, išbraukiamos iš sąrašo ir nerekomenduojamos auginti. Taigi augintojams siūlomos tik mažiau toksinų kaupiančios kukurūzų veislės. Nurodoma, kad didesnė toksinų sukaupimo rizika yra susijusi su ilgesne brendimo trukme. Nors veislės įtaka, palyginti su klimato sąlygų ir augimo vietos įtaka, nėra tokia didelė, tačiau tinkamas jos pasirinkimas turi tam tikrą reikšmę siekiant, kad kukurūzų grūduose susikauptų mažiau mikotoksinų. Juo svarbiau, kad veikti klimato sąlygas neįmanoma.

Mėginių paėmimo tikslumas

Fuzariozės išplitimas kukurūzų pasėlyje gali būti labai nevienodas, todėl nepaprastai svarbu, kad paimtas mėginys atitiktų tikrąjį išplitimo vaizdą. Iš viso lauko arba didžiulės grūdų masės paėmus tik vieną mėginį neįmanoma tikėtis tikslios informacijos, ir atlikto tyrimo duomenys gali būti labai klaidinantys. Pagal ES priimtus normatyvus iš 25 t dydžio grūdų turi būti sudaromas 10 kg jungtinis mėginys, kuris surenkamas iš 100 atskirų mėginių, paimtų vadovaujantis patvirtinta ėmimo metodika. Tokia daug darbo reikalaujanti procedūra yra būtina, siekiant išvengti netikslumų apie mikotoksinų susikaupimą kukurūzų grūduose.

Kad mikotoksinai neplistų

Dabartiniu metu kukurūzų grūdai yra labai vertinami kaip maistinė ir pašarinė žaliava. Tačiau energiją taupantys dirvos dirbimo būdai sudaro palankias sąlygas plisti užkratui. Todėl tenka ieškoti būdų, kurie leistų mažinti pelėsių plitimą ir mikotoksinų kaupimąsi kukurūzų grūduose.

***
Deoksinivalenolis (DON, vomitoksinas) priklauso kenksmingųjų mikotoksinų trichocetenų grupei. Šie mikotoksinai, tai Fusarium genties pelėsinių grybų gyvybinės veiklos produktai. Didelė koncentracija deoksinivalenolio, taip pat 3-acetildeoksinivalenolio ir 15-acetildeoksinivalenolio paprastai nustatoma grūdinėse kultūrose, auginamose Šiaurės Amerikoje, Rusijoje, Europos šalyse. Deoksinivalenolio kiekis kviečiuose, kukurūzuose, ryžiuose kartais siekia 1 mg/kg ir daugiau. Dėl to, kad šis mikotoksinas turi citotoksinį ir imunodepresinį poveikį, jis kelia grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai.

***
Siūlomos priemonės

• Užarti augalų liekanas ir įdirbti dirvą rudenį.

• Naikinti kukurūzų kenkėjus.

• Neauginti kukurūzų veislių ir hibridų, kurie bandymų laukuose keletą metų sukaupia didesnį negu vidutinis mikotoksinų kiekį.

• Pasirinkti tas veisles, kurios subręsta palankiausiu nuėmimui laiku.

• Nesėti kukurūzų tame pačiame lauke kelis metus, taikyti sėjomainą.

• Kuo anksčiau iki nuėmimo sukaupti informaciją apie pelėsinių grybų išplitimą augimo metu.

• Kuo didesnė pelėsių plitimo rizika, tuo anksčiau reikia pradėti derliaus nuėmimą, nepaisant didesnių išlaidų džiovinimui.

• Įtarus, kad grūduose susikaupė daug toksinų, būtina nustatyti jų kiekį prieš pradedant šerti gyvuliams, kad būtų galima riboti jų kiekį racione.

• Ar parduodami kukurūzų grūdai neužsikrėtę mikotoksinais, turi būti ištirta pagal patvirtintą metodiką.

Parengta pagal užsienio spaudą