MU mob.pren. 22 10 04 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/03
Lietuviškų veislių česnakai atlaiko konkurenciją
  • Dr. Rasa KARKLELIENĖ LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Mano ūkis

Nacionaliniame augalų veislių sąraše ir ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge įrašytos dvi lietuviškos selekcijos česnakų veislės – Vasariai ir Žiemiai. Tai puikiai Lietuvos klimato sąlygomis derančios ir gerą vardą ne tik tarp mūsų augintojų, bet ir kaimyninėse šalyse pelniusios veislės. Jei pavyktų paruošti didesnį kiekį dauginamosios medžiagos, lietuviški česnakai išpopuliarėtų ir versliniuose daržininkystės ūkiuose.

Valgomasis česnakas – labiausiai paplitusi daržovė iš Allium L. genties. Yra dvi česnakų formos: paprastieji (neišleidžiantys žiedstiebio) ir išleidžiantys žiedstiebį. Žiedstiebius dažniausiai formuoja žieminių veislių česnakai. Stiebo aukštis būna 1–1,5 m. Žiedynai sudaryti iš 3–10 mm skersmens orinių svogūnėlių, kurių gali būti nuo 4 iki 200. Oriniai svogūnėliai apsupti du tris kartus už žiedyną ilgesniu apvalkalu. Žiedyne žiedai neišsivystę, išsidėstę šalia orinių svogūnėlių. Šaknų sistema kuokštinė.

Skirtingai negu kiti svogūniniai augalai, česnakai suformuoja sudėtingą svogūną, susidedantį iš atskirų dalelių – skiltelių. Česnako ropelė sudaryta iš 6–10 skiltelių, kurias dengia bendras, žalsvas ar šviesiai violetinės spalvos išorinis lukštas. Žieminių česnakų skiltelės išsidėsto viena eile aplink žiedstiebį, o vasarinių – spirale arba koncentriniais ratais.

Reikia saulės ir drėgmės

Česnakai atsparūs šalčiui, dygti pradeda, kai dirvos temperatūra 4–6 oC, optimali temperatūra česnakų šaknijimuisi yra 5–10 oC, o lapams auginti ir ropelėms formuoti – 15–20 oC. Česnakams reikia daug šviesos. Kai jos trūksta, pagelsta ir sumažėja lapai. Užpavėsinta vieta derlių sumažina 15–20 procentų. Drėgmės atžvilgiu česnakai yra vieni reikliausių augalų, jos labiausiai reikia šaknijimosi ir ropelės formavimosi tarpsniais. Česnakai gerai auga ir dera organinėmis trąšomis tręštose dirvose. Tinkamiausia dirva – vidutinio sunkumo priemoliai ir priesmėliai, kur dirvos rūgštumas pH 6,0–7,5. Netinka užpavėsinta vieta, sunkios, supuolusios, užmirkstančios dirvos.

Česnakai nemėgsta šviežio mėšlo, todėl geriausia juos auginti po gausiai tręštų priešsėlių: kopūstų, šakniavaisių, ankštinių augalų, žieminių javų. Tręšiama organinėmis trąšomis – gerai perpuvusiu mėšlu ar kompostu, kurio reikia 40–60 t/ha (jeigu priešsėlis nebuvo tręštas mėšlu), įterpiama rudenį (vasariniams česnakams) arba nuėmus priešsėlį (žieminiams česnakams). Fosforo ir kalio trąšų įterpiama prieš pagrindinį dirvos dirbimą. Azoto trąšomis augalai tręšiami prieš pat sodinimą (vasariniai česnakai) arba dygstant (žieminiai). Praėjus maždaug 3 savaitėms po pirmojo tręšimo, azotu tręšiama papildomai. Papildomas tręšimas efektyvesnis, jei azoto trąšos sumaišomos su kompleksinėmis mik­roelementinėmis trąšomis.

Pasodinti kuo anksčiau

Česnakai ruošiami sėjai – išskirstomos skiltelės – likus 1–2 dienoms iki sodinimo. Skirstant labai svarbu nepažeisti dengiamojo skiltelės lukšto, nepalikti daug senos ropelės dugnelio, kuris trukdo įsišak­nyti. Vasarinių česnakų sodinamos tik sveikos, išorinės stambiosios skiltelės, profilaktikai nuo nematodų ir ligų skiltelės 1 parą mirkomos 0,05 proc. kalio permanganato tirpale. Žieminiai česnakai gali būti dauginami skiltelėmis, oriniais svogūnėliais ir sėjinukais. Rankomis česnakų skiltelės sodinamos į lysves, paliekant 20–30 cm tarpus tarp eilučių ir 5–10 cm eilutėje tarp augalų. Sodinant mechanizuotai, paliekami 45 cm tarpueiliai.

Vasariniai česnakai turi būti pasodinti kuo anksčiau, kai tik įmanoma įeiti į dirvą (balandžio mėnesį). Skiltelių įterpimo gylis vasariniams česnakams – 4–5 cm nuo skiltelės dugnelio. Dauginamosios medžiagos norma, sodinant mechanizuotai, – 400–700 kg/ha.

Žieminiai česnakai sodinami rudenį tokiu laiku, kad iki užšąlant spėtų gerai įsišaknyti. Tam reikia 40–50 dienų. Taigi tinkamas sodinimo laikotarpis būtų nuo rugsėjo paskutiniojo dešimtadienio iki spalio 15 dienos. Žieminių česnakų skiltelės įterpiamos 6–8 cm gylyje. Dauginamosios medžiagos norma, sodinant mechanizuotai, – 700–1 200 kg/ha.

Orinių svogūnėlių ir sėjinukų auginimas

Žiedynai su oriniais svogūnėliais nuimami, pradėjus trūkinėti žiedynų apvalkalams. Žiedynai nupjaunami kartu su žiedstiebiais, surišami ir pakabinami džiūti gerai vėdinamoje patalpoje. Prieš sėją jie iškuliami, išsijojami ir sėjami tik stambieji (patartina naudoti ne smulkesnius kaip 4,0 mm skersmens orinius svogūnėlius). Taip dauginti tinka veisles su neaukštu (60–80 cm) žiedstiebiu ir nedideliu kiekiu (iki 100–120) orinių svogūnėlių.

Galima sėti rudenį arba pavasarį, orinių svogūnėlių norma 60–80 g/m2, sėjos gylis – 3–5 cm. Sėjant pavasarį, per žiemą žiedynai laikomi neiškulti. Galima laikyti šaltai (2–5 oC) arba šiltai (16–20 oC). Laikytus šiltai reikia labai anksti pasėti, nes iki rudens gali nespėti subręsti. Tokiu atveju nesubrandintus sėjinukus galima palikti per žiemą, ir kitais metais užaugs normalus derlius. Rudenį sėjinukai sodinami laikantis tų pačių reikalavimų, kaip ir sodinant skilteles.

Pasėlių priežiūra

Papildomai tręšiama praėjus 3–4 savaitėms po pirmojo tręšimo. Azotas reikalingiausias vegetacijos pradžioje. Esant jo trūkumui, gelsta lapai, augalai skursta. Šaknų formavimąsi ir augimą vegetacijos pradžioje spartina fosforas, kuris taip pat greitina ropelių formavimąsi. Formuojantis ropelėms, labiausiai reikia kalio, dalyvaujančio organinės medžiagos kūrimo procese, t. y. asimiliacijoje. Šis elementas gerina ropelių kokybę. Be pagrindinių maisto elementų reikia ir mikroelementų: magnio, kalio, boro, vario, natrio.

Agrotechnika labai panaši į svogūnų. Vegetacijos metu naikinamos piktžolės, sekliai purenami tarpueiliai. Rudenį pasodintus česnakus prasidėjus šalnoms patartina mulčiuoti. Tinka durpės, užberiant 2–3 cm sluoksnį (apie 50 m3/ha), kapoti šiaudai, pjuvenos. Mulčias gerina česnakų žiemojimą, pavasarį stabdo piktžolių dygimą, vasarą sulaiko drėgmę dirvoje.

Derliaus nuėmimas

Labai svarbu česnakus nukasti laiku, nes suvėlinus sutrūkinėja šoniniai lukštai, skiltelės išbyra. Žieminius česnakus geriausia nuimti tuo laiku, kai pradeda trūkinėti žiedynų apvalkalai (jei žiedynai nepašalinti) arba nugelsta 75 proc. lapijos – liepos mėnesio antroje pusėje. Išrovus augalą, matyti išryškėjusios skiltelės, tačiau išorinis lukštas sveikas. Vasariniai česnakai nuimami, kai pradeda džiūti apa­tiniai lapai ir išgula 75 proc. lapijos. Česnakai gali būti nuimami mechanizuotai su šakniavaisių pakeltuvu, svogūnų kasamąja, bulvių nuėmimo kombainu ar elevatorine kasamąja. Lauke česnakai sąvalkose džiovinami 5–10 dienų. Baigiama džiovinti sandėliuose-džiovyklose, naudojant aktyviąją ventiliaciją ir oro šildytuvus.

Kai ropelės gerai išdžiūsta, šalinamos žiedstiebių lapijos liekanos ir šaknys. Žieminių česnakų žiedstiebis sutrumpinamas iki 1,5–2,0 cm virš svogūno, vasarinių paliekamas 2–5 cm ilgio kaklelis. Svarbu valant nepažeisti lukštų. Česnakai jautrūs sutrenkimams, nuo sutrenkimų greitai pūva.

Sėjinukai nukasami pageltus lapams ir pradėjus džiūti kakleliui. Ropelės laikomos dėžėse arba lentynose 20–30 cm sluoksniu, popieriniuose arba medžiaginiuose maišuose. Pagal naudojimo paskirtį, česnakai gali būti laikomi šiltai (16–20 oC temperatūroje) ir šaltai (0–5 oC temperatūroje). Šiltai laikytos ropelės auga lėčiau, tačiau jos būna didesnės. Deja, ne visada gerai subręsta ir blogiau laikosi. Šaltai laikyti česnakai, pasodinti greičiau auga ir subręsta, bet dažniausiai būna smulkesni ir gaunamas mažesnis derlius.