23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/03
Kreditų rinka nestovi vietoje
  • Viktoras TROFIMIŠINAS
  • Mano ūkis

Kreditų rinka, nors ir lėtai, atgauna aktyvumą. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas per sausio mėnesį suteikė 2 kartus daugiau kreditų garantijų, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu. Praėjusiais metais ūkininkai paėmė 3 kartus mažiau kreditų su garantija negu 2008 metais, nors bendra su garantijomis paskolintų kreditų suma yra didesnė negu 2008 metais.

Didelės įtakos bendriems rezultatams turėjo kreditai, kuriuos ŽŪPGF suteikė Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai, vykdančiai intervencinius grūdų ir kitos produkcijos pirkimus. Būtent tai ir pagerino situaciją sąstingio apimtoje kreditavimo rinkoje.

Paskolų garantijos 2009 m. suteiktos daugiausia tiems ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams, kurie vykdo projektus, pasinaudodami ES struktūrinių fondų parama. Europines lėšas įsisavinantys žemės ūkio subjektai projektų neįšaldė, prisitaikė prie pasikeitusių rinkos sąlygų.

ŽŪPGF garantijomis per visą veiklos laikotarpį pasinaudojo beveik 3 tūkstančiai kreditų gavėjų ir į savo verslą jie investavo 1,3 milijardo litų. 2009 metais suteikta beveik 200 garantijų už 80 mln. litų kreditų. Daugiausia kreditų su garantija suteikė SEB bankas, DnB NORD bankas ir bankas „Swedbank“.

ŽŪPGF klientų struktūra 2009 m. beveik nekito: ūkininkai sudarė 66 proc., žemės ūkio kooperatyvai ir smulkaus bei vidutinio verslo įmonės kaime – po 9 proc., žemės ūkio įmonės ir bendrovės – po 7 proc. paskolas su garantijomis gavusių subjektų.

Daugiau kaip pusė (55 proc.) su garantijomis skolintų lėšų pernai atiteko augalininkystės sektoriui, maždaug ketvirtadalis (24 proc.) – gyvulininkystei. Pasak ŽŪPGF direktorės Danguolės Čukauskienės, 2009 metais mažiau skolinosi pieno ūkiai: viena, nemažai jų investavo ankstesniais metais, antra, pernai nukritusios pieno supirkimo kainos sumažino ūkininkų skolinimosi galimybes.

Už kreditus su garantijomis daugiausia perkama žemės ūkio technika (57 proc. visų kreditų), trumpalaikis turtas (13 proc.), vykdomi statybos ir rekonstrukcijos darbai (11 proc.). Palyginti su 2008 metais, žemdirbiai mažiau kreditų naudojo žemės pirkimui. Anot D. Čukauskienės, tai nėra gera tendencija, nes nuomojamoje žemėje verslo plėtra yra suvaržyta.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas 2009 metais įvykdė 5 garantinius įsipareigojimus, sumokėdamas bankams už nemokius klientus – mėsos perdirbimo, medienos apdorojimo įmones ir vieną ūkininką. Iš viso sumokėta 3,8 mln. litų. Tai didžiausia suma per pastaruosius kelerius metus. Pasak D. Čukauskienės, ŽŪPGF įvykdo garantinius įsipareigojimus po to, kai baigiamos visos kliento pripažinimo nemokiu ar bankrutavusiu procedūros, o tai užtrunka apie porą metų. ŽŪPGF už tuos žemės ūkio subjektus, kurie patyrė visišką nesėkmę 2009-aisiais, įsipareigojimus bankams vykdys 2010 ar 2011 metais. Prognozuojama, kad šiemet ŽŪPGF gali tekti sumokėti 6 ūkininkų skolas. Tai labai nedidelis skaičius. ŽŪPGF 2009 metais pajamų ir pelno prasme dirbo gerai, rezervų garantiniams įsipareigojimams vykdyti yra užtektinai.

Praėjusiais metais ŽŪPGF pradėjo administruoti Paskolų fondą, kuris sudarė sąlygas žemdirbiams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams pasiskolinti mažesnėmis nei rinkos palūkanomis. Kaip ir prognozuota, pigesnės paskolos pamažu atgaivino rinką. Iki vasario pradžios Nacionalinė mokėjimo agentūra jau buvo išdavusi daugiau kaip 160 pažymų klientams dėl tinkamumo gauti lengvatinę paskolą bendrai 70 mln. litų sumai. Bankai priėmė sprendimus išduoti 29 kreditus bendrai 12 mln. litų sumai. Absoliuti dauguma kreditų suteikiama eurais. D. Čukauskienė ne­abejoja, kad per kovo mėnesį bus išdalyta 100 mln. litų lengvatinių paskolų.

Šiuo metu rengiamasi antram lengvatinių paskolų išdalijimo kredito įstaigoms etapui. Jame numatyta galimybė dalyvauti ir kredito unijoms. Paskolos bus dar labiau prieinamos žemdirbiams, nes unijų yra visuose rajonuose, o daugumos jų nariai – žemdirbiai. Šiuo metu unijos skolina už didesnes negu bankų palūkanas, tad ne visiems palanku jose skolintis. Lengvatines paskolas unijos išskolins tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir bankai. Siūloma, kad unijos galėtų pretenduoti išskolinti sumą, neviršijančią 3 proc. visų jos suteiktų kreditų sumos. Iš antrajame etape numatytų išskolinti 100 mln. litų bankams atiteks 83 mln., o unijoms – 17 mln. litų.

Paskolų fondo lėšas iki vasario mėnesio aktyviausiai išskolino Medicinos bankas (pasirašytos 5 sutartys 2,6 mln. sumai). Daugiausia sprendimų kreditams suteikti priėmė „Medicinos bankas“, „DnB NORD“ bankas ir „Swedbank“.