Javapjūtės sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių: meteorologinių sąlygų, pasėlių būklės, kombainų parko sudėties, kombainininkų kvalifikacijos ir grūdų transporto bei sandėlio įrengimų darbo. Kol dar neprasidėjo pavasario darbų sezonas, yra laiko panagrinėti 2009-ųjų javapjūtės pamokas.

Vakarų šalyse našūs javų kombainai dirba nuo 52 iki 65 proc. visos darbo dienos trukmės. Posūkiams lauko galuose sugaištama apie 10,6 proc., tuštiems važiavimams – 8,8, prastovoms – 17,1, grūdams iškrauti – 10,9 proc. viso javų dorojimo dienos laiko. Kombainų darbo spartą riboja ir normatyvai: sužalotų grūdų gali būti iki 1 proc., šiaudų separavimo ir nuokulų valymo grūdų nuostoliai gali siekti 0,5, priemaišų dalis grūduose – iki 3 procentų.

Meteorologinės sąlygos

Kol kas jų niekas negali valdyti. Šiltėjant klimatui, teks prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių. Ūkininkai, įsigydami naujus kombainus, tiki pardavėjų rekomendacijomis, nes jie nurodo kombaino valandinį, dienos arba sezono našumą, esant labai palankioms pjūties sąlygoms. Lietuvoje rugpjūčio mėn. kombainų darbą labiausiai trikdo dažni, nors ir negausūs lietūs.

2009 m. javapjūtei sąlygos buvo palankios, tačiau rapsų ir javų branda vėlavo, nes liepos trečiame dešimtadienyje buvo 7 lietingos dienos, kurių metu iškrito 23,6 mm kritulių. Dėl to javapjūtės pradžia nusitęsė į rugpjūčio pradžią. Rugpjūčio antrame ir trečiame dešimtadienyje buvo 11 lietingų dienų, iškrito 87,5 mm kritulių. Šešias dienas kombainai negalėjo dirbti, nes per jas iškrito net 82,9 mm kritulių. Pjūties metu laukuose žemesnėse vietose dar telkšojo balos, bet javus reikėjo pjauti. Įmirkusioje dirvoje liko gilios ratų vėžės ir dalis nenupjautų sugulusių javų. Esant nepalankioms pjūčiai sąlygoms, kombaino konstrukcija ir kombainininko patirtis turi labai svarbią reikšmę darbo spartai ir kokybei.

Įvertinus pastarųjų penkerių metų rugpjūčio mėn. meteorologines sąlygas galima teigti, kad jos javų pjūčiai būna nepalankios ir ateityje dėl dažnų lietų kombainams teks stoviniuoti.

Pasėliai

Ne visi ūkininkai sugeba užauginti nepiktžolėtus javus, nes neturi reikiamos technikos. Jie nesilaiko agrotechnikos reikalavimų, pasėlius herbicidais nupurškia pavėluotai. Dažnai įsigyja pigesnius, mažiau veiksmingus preparatus. Piktžolėtus pasėlius gali nuimti ne kiekvienas kombainas, o darbo sparta būna du kartus mažesnė negu pjaunant švarius pasėlius.

Stambūs ūkininkai, siekdami išauginti didesnį derlių, sėja aukštaūgius kviečius Ada, Zentos, Bussard, kurių stiebai yra apie 200 mm aukštesni už žemaūgių kviečių Hereward stiebus. Nuimant žemaūgius kviečius, į kombainą tiekiama apie 1,9 kg s-1 mažesnė kviečių masė, lyginant su aukštaūgiais kviečiais, kai važiuojama tuo pačiu greičiu. Magistras G. Žebrauskas nustatė, kad, nuimant kombainu Claas Lexion 540C žieminius kviečius Bussard, valandinės degalų sąnaudos yra 2,4±0,3 l, o tonai grūdų prikulti apie 0,2 l didesnės negu nuimant žemaūgius žieminius kviečius Hereward.

Kombaino našumą galima padidinti, o degalų sąnaudas sumažinti dviem būdais. Šiaudai yra prekė, todėl vis daugiau parduodama ritinių arba didelių matmenų ryšulių. Tyrimais nustatyta, kad, klojant miežių šiaudus į pradalges, kombaino valandinės degalų sąnaudos yra apie 10 l mažesnės negu juos smulkinant ir paskleidžiant ražienoje (G. Žebrauskas). Dar daugiau degalų sutaupoma, kai kviečių arba kvietrugių šiaudai nesmulkinami.

Nors nesmulkintų šiaudų paklausa augs, tačiau didžioji dalis dar bus smulkinama ir skleidžiama ražienoje, nes dirvoje reikia išlaikyti esamą humuso kiekį.

Degalų taupymo, kombaino našumo ir darbo kokybės gerinimo didžiausias rezervas glūdi ražienoje. Didinant ražienos aukštį, mažėja į kombainą tiekiamų šiaudų kiekis ir vidutinis jų drėgnis. 2009 m. kai kurie ūkiai įsigijo naujausius ražienos skutiklius, todėl kombainininkai, nuimdami kviečius ir kvietrugius, padidino ražienos aukštį iki 200 mm. Mūsų trejų metų tyrimų rezultatai įrodė, kad, padidinus aukštastiebių kviečių Ada ražienos aukštį iki 200 mm, lauke lieka 47 proc. visų šiaudų. Įprastai, nuimant kviečius, paliekama 100 mm aukščio ražiena. Padidinus jos aukštį iki 200 mm, į kombainą tiekiama apie 25 proc. mažiau šiaudų, kurių drėgnis siekia 49 proc. Kombainas, kurio pjaunamosios plotis 7,3 m, gali važiuoti 0,8 km val.-1 greičiau ir papildomai per dieną nupjauti apie 6 ha kviečių.

Per javapjūtę ne nukultas plotas lemia javapjūtės sėkmę, o ražienoje neišbarstyta derliaus dalis. Visų kombainų technologinio proceso veikimo kokybiniai rodikliai labiausiai priklauso nuo tiekiamų javų drėgnio. Padidinus kviečių ražienos aukštį nuo 100 iki 200 mm, sumažėja ne tik į kombainą tiekiamų šiaudų srautas, bet ir jų vidutinis drėgnis (apie 3,5 proc.). Todėl galima dar padidinti kombaino važiavimo greitį.

Nuimant rapsus, ražienos aukščio didinimas turi dar didesnę įtaką į kombainą tiekiamos masės srauto mažinimui. Pjaunant rapsus, paliekama apie 200 mm aukščio ražiena, kuri sudaro apie 39 proc. visos stiebų masės. Padidinus ražienos aukštį iki 300 mm, į kombainą tiekiama 19 proc., o kai jos aukštis siekia 400 mm – net 37 proc. mažesnė stiebų masė, kurios vidutinis drėgnis 3,3 proc. mažesnis. Didinant ražienos aukštį nuo 200 iki 400 mm, rapsų stiebų vidutinis skersmuo sumažėja apie 2,1 mm, todėl jiems smulkinti sunaudojama mažiau degalų.

2009 m. tyrimais nustatėme, kad mažiausi šiaudų separavimo ir nuokulų valymo sėklų nuostoliai yra, kai į kombainą tiekiamas racionalus rapsų masės srautas. Kombainams New Holland CX 8080, kai ražienos aukštis 300 mm, derlius 3,7 t ha- 1 ir važiuojama 5,8 km val.-1 greičiu, racionali tiekiamų rapsų masė yra 11,8 kg s-1. Tiekiant mažesnį arba didesnį rapsų srautą, sėklų nuostoliai pastebimai didėja. Todėl didinant ražienos aukštį reikia didinti važiavimo greitį ir tikslinti valytuvo technologinius parametrus. Rapsų nuėmimo subtilybes kombainininkams dar reikės perprasti, ypač valdant kombainus su ašiniu kūlimo-separavimo būgnu. Rapsų augintojams praverstų išsamesnės kombainų pardavėjų konsultacijos, kol kas jie nepateikia pagrįstų rekomendacijų.

Kombainai

Mažiems ūkiams labiausiai tinka kombainai su klavišiniais kratikliais. Našesni kombainai yra tie, kuriuose prieš kūlimo būgną yra papildomas būgnas, iškuliantis iki 20 proc. visų grūdų. Be to, našesnės už klavišines ir tos derliaus dorojimo mašinos, kuriose už kūlimo būgno yra įrengtas iš šiaudų aktyviau iškultus grūdus separuojantis rotorinis šiaudų separatorius. Tokios konstrukcijos kombainai mūsų sąlygomis pasiteisino.

Vidutiniams ūkiams patartina įsigyti įvairių konstrukcijų kombainus. Ankštinius augalus, sėklinius javus, salyklinius miežius reikėtų nuimti kombainais su vienu tangentiniu kūlimo būgnu arba su ašiniu kūlimo-separavimo būgnu, nes jie mažiausiai žaloja grūdus. Kombainai, kuriuose vietoj klavišinių kratiklių yra ašiniai rotoriniai šiaudų separatoriai, našesni už klavišinius. Juos siūlo kompanijos „Claas“, „John Deere“. Tokios konstrukcijos derliaus dorojimo mašinų gamybai ruošiasi ir įmonės „Massey Ferguson“ ir „Fendt“.

Našiausi kombainai yra su vienu arba dviem ašiniais kūlimo-separavimo būgnais. Europoje gaminami skirtingo laidumo su dviem ašiniais kūlimo-separavimo būgnais kombainai New Holland CR ir vidutinio laidumo su vienu kūlimo-separavimo būgnu. Kalvotiems laukams skirti kombainai Deutz Fahr RTS. Iš Šiaurės Amerikos įvežami Case IH, John Deere, Massey Ferguson ir Fendt. Labai sėkmingai Lietuvos sąlygomis javus doroja Case IH 9120 ir New Holland CR 9080 Elevation. Kombainai su ašiniu kūlimo-separavimo būgnu yra laidesni, bet jautresni darbo sąlygų pokyčiams ir suvartoja daugiau degalų, ypač kai nesuderinama variklio galia su pjaunamosios pločiu ir kombaino  važiavimo greičiu.

Pjaunamosios

Pjaunamoji turi tiekti vienodą javų srautą kūlimo aparatui. Šiame procese dalyvauja pjovimo aparatas, sraigė, lenktuvai ir nuožulnusis transporteris. Prie kombaino reikia tvirtinti kuo platesnę pjaunamąją, nes lėčiau važiuodamas kombainas vis tiek nupjauna didesnį javų plotą. Tačiau, jeigu ūkio laukai nelygūs, o dar ir piktžolėti, nepadeda ir tobula pjaunamosios dirvos paviršiaus kopijavimo sistema. Dažnai ant pjaunamosios dugno patenka žemių. Kombainininkai, stumdydami kombainą pirmyn ir atgal, stengiasi dalį žemių nustumti ant dirvos paviršiaus, tačiau didžioji jų dalis su javų gniužulu patenka į kombainą ir kaupiasi ant kratomosios lentos, grūdų bunkeryje, elevatorių galuose ir kitose vietose. Žemės – didžiausias ligų pradų šaltinis.

Tarp pjaunamosios pločio ir variklio galios yra ryšys. Kai šiaudai smulkinami ir grūdai iš bunkerio iškraunami kombainui važiuojant, vienam pjaunamosios pločio metrui turi tekti variklio 50 AG, kombainų su ašiniu kūlimo-separavimo būgnu – 55 AG.

Renkant kombainui pjaunamąją, reikia atkreipti dėmesį į pjaunamosios dugno plotį, t. y. atstumą nuo sraigės cilindrinės dalies ir dalgio peiliukų pagrindo, nes sraigės cilindrinę dalį gali siekti tik nupjautų javų varpos. Kai nupjauti javai remiasi į sraigę, lenktuvus reikia nuleisti žemiau ir sukti greičiau, tada pradedamos šukuoti varpos, gniuždomi stiebai, dalis varpų ir grūdų patenka ant dirvos. Dabar auginamų kviečių stiebai yra iki 0,8 m aukščio. Atėmus 100 mm aukščio ražieną, nuo pjovimo aparato iki sraigės cilindrinės dalies turėtų būti apie 0,7 m atstumas.

Gaminamos pjaunamosios su standartinio pločio (550 arba 570 mm) pjaunamosios dugnu, jos skirtos trumpastiebiams augalams pjauti. Galima įsigyti universalesnę pjaunamąją, kurios dugnas 150 mm platesnis. Tada bendras dugno plotis 700 mm.

Mūsų šalies sąlygomis prie laidžių kombainų turi būti tvirtinamos Vario pjaunamosios. Jos labiau tinka pagulusiems javams ir rapsams pjauti. Dabar parduodamos Vario pjaunamosios, kurių stalo plotis 570 mm ir jį galima praplatinti dar 500 mm, tada atstumas nuo pjaunamosios sraigės cilindrinės dalies iki dalgio yra 1 070 mm. Firma „Biso“ pagamino 12 m pločio Vario pjaunamąją ­BISO Ultralight 800. Nuimant sugulusius javus arba žirnius, ją galima pakreipti žemyn ir sumažinti ražienos aukštį iki 60 mm, o praplatinus pjaunamosios dugną, ražiena gali būti 110 mm aukščio.

Labai geros pjaunamosios, kurių dugnas pakeistas juostiniu transporteriu. Tačiau jos yra brangesnės ir jų priežiūrai reikia skirti didesnį dėmesį.

Pjaunamoji prie nuožulniojo transporterio turi būti taip pritvirtinta, kad tarp jų lietimosi paviršių neliktų plyšių, pro kuriuos ant dirvos paviršiaus birtų sraigės iškulti grūdai. Pjovimo aparato peiliukai su dirvos paviršiumi turi sudaryti apie 13° kampą, kad nupjauti javų stiebai nebūtų pakartotinai perpjaunami, o tuoj pat nustumiami sraigei. Lygioje aikštelėje nuleidus pjaunamąją žemyn, ant pjovimo aparato peiliuko viršaus dedama liniuotė ir tikrinama, ar tarp jos ir dirvos paviršiaus yra apie 13° kampas. Atlaisvinus varžtus (1), pjaunamąją galima pakreipti.

Pjovimo kokybė priklauso ir nuo peiliukų judėjimo greičio. Labai laidūs kombainai pjauna javus, važiuodami 7–9 km val.-1 greičiu. Todėl naujausiose pjaunamosiose, kad javų stiebai nebūtų glemžiami, o nupjaunami, dalgio eigų skaičius padidintas nuo 1 000 iki 1 300 min.-1 Be to, nuimant miežius arba kitus augalus, kurių stiebai minkšti, reikėtų naudoti dalgį, kurio peiliuko ašmenų 25,4 mm ilgyje yra 14 dantukų, o nuimant kviečius, kvietrugius arba rugius pakanka 11 dantukų. Dylant ašmenims, dantukai turi išlikti aštrūs. Nuo smūgių rečiau lūžta peiliukai, kurių viduryje yra dvi pailgos skylutės, pro kurias išbyra ir dalis žemių.

Lengvo uždarbio ir greičio mėgėjai įsigudrino nenaudoti stiebų kėliklių. Dėl to dirvoje lieka nenupjautų sugulusių javų plotelių. Taupant lėšas, įsigyjami netaisyklingos formos, nespyruokliuojantys kėlikliai. Jie turi būti pritvirtinti ant kas ketvirto pjovimo aparato piršto. Nuleidus pjaunamąją žemyn, tik plokščioji kėliklio dalis turi liesti dirvos paviršių, o tarp smaigalio ir dirvos paviršiaus turi būti tarpas. Jau gaminami kėlikliai, kurių apatinė pavaža ne plokščia, bet su užapvalintais kraštais. Posūkių metu kėliklis dažniau spyruokliuoja ir mažiau stumia į šoną dirvos nelygumus.

Lenktuvai

Mažiau patyrę kombainininkai pridaro daug žalos greitai sukdami ir žemai nuleisdami lenktuvus. Dažniausiai taip būna, kai nuimami vietomis pagulę javai arba pjaunami aukštastiebiai javai su pjaunamąja, kurios dugno plotis yra tik apie 550 mm. Nuimant nesugulusius javus ir rapsus, lenktuvai nenaudojami. Juos reikia pakelti aukštyn, kad tik pirštų galai smigtų į varpas, bet jų nelenktų. Lenktuvų sukimosi dažnis turi būti suderintas su kombaino važiavimo greičiu, kai juos suka hidraulinis variklis. Dažni mūsų priminimai jau pradeda duoti teigiamų poslinkių.

Sraigė

Nuimant rapsus daromos dvi grubios klaidos. Nepadidinamas tarpas tarp sraigės vijų ir pjaunamosios dugno iki 20–24 mm ir nenuimami sraigės vijų galai ties nuožulniuoju transporteriu. Tada rapsų masė per daug sustumiama į vidurį, padidėja būgno spragilų ir valytuvo sietų vidurinės dalies apkrova. Nuimant javus svarbu, kad apie sraigę nebūtų sukami nupjauti javai. To galima išvengti, sumažinus tarpelį tarp sraigės vijų (1) ir prie pjaunamosios galinės sienelės kampuočio pritvirtinus stumdomas juosteles (2). Prie kombaino John Deere pjaunamosios dugno yra pritvirtintas žemas kampuotis (3), kurio padėtį galima keisti, o prie kombaino New Holland – nekeičiamos padėties gerokai aukštesnis kampuotis. Darbo metu dyla sraigės vijos ir didėja tarpas tarp vijų ir reguliuojamos padėties juostelės. Pasitaiko, kad kliuviniai deformuoja sraigę. Todėl periodiškai reikia mažinti tarpelį, tik sukamos sraigės vijos turėtų nesiekti juostelės.

Kūlimo aparatas

Tai svarbiausioji kombaino technologinio proceso dalis. Nuo jo veikimo priklauso grūdų sužalojimas ir nuostoliai bei priemaišų dalis grūduose. Kūlimo aparatai skirstomi į tris grupes. Pirmai grupei priskiriami vieno būgno su pobūgniu, antrai – tokie, kuriuose prieš pagrindinį kūlimo būgną arba už jo įrengtas papildomas būgnas su pobūgniu, ir trečiai – vieno arba dviejų ašinių kūlimo-separavimo būgnų ir pobūgnių aparatai. Visi kūlimo aparatai turi skirtingus pagrindinius technologinius parametrus: būgnų sukimosi dažnis ir tarpas tarp būgno ir pobūgnio. Kombainininkai labai dažnai nustato per didelį būgnų sukimosi dažnį ir per mažą tarpą tarp būgno spragilų ir pobūgnio skersinių juostų. Dėl to ant valytuvo sietų patenka daug šiaudgalių ir skrajų priemaišų, bunkeryje būna daug sužalotų grūdų ir šiukšlinių priemaišų, o ant dirvos – išbarstytų grūdų.

Kūlimo būgno sukimosi dažnis susietas su būgno skersmeniu, spragilų skaičiumi, javų rūšimi, branda ir drėgniu bei tiekiamos javų masės srautu. Būgnas sukamas dažniau negu įprastai javapjūtės pradžioje, rytą ir vėlai vakare, taip pat po užsitęsusio lietaus. Sukimosi dažnis sumažinamas vidurdienyje, suvėlinus pjūtį, nuimant miežius, rapsus, kukurūzus ir ankštinius augalus. Tarpas tarp būgno spragilų ir pobūgnio skersinių juostų priklauso dar ir nuo kūlimo aparato konstrukcijos. New Holland kombainuose tarpas visame pobūgnio ilgyje yra vienodas. Kituose kombainuose tarpas pobūgnio pradžioje didesnis negu gale. Tačiau tarpo tarp būgno ir pobūgnio keitimas yra tik papildoma, švelnesnė priemonė šiaudams trupinti, grūdų sužalojimui mažinti. Kombainams New Holland racionalus tarpas tarp būgno spragilų ir pobūgnio yra 10 mm, o nuimant javus, tą tarpą galima sumažinti iki 9 mm arba padidinti iki 12 mm. Viršijus šias ribas kūlimo kokybiniai rodikliai blogėja.

Dar sudėtingiau nustatyti vienbūgnio ašinio kūlimo-separavimo aparato racionalius technologinius parametrus, nes jie tampriai susieti su masės slinkimo greičiu pobūgnių paviršiumi. Kombainų gamintojai pateikia labai plačias parametrų kitimo ribas, o gamintojų atstovai Lietuvoje jų netikslina, nesiteikia nurodyti net koks yra leistinas minimalus tarpas tarp būgno spragiliukų ir pobūgnių.

Valytuvas

Jį charakterizuoja sietų skaičius, jų plotas, ventiliatoriaus tiekiamo oro srautas bei jo paskirstymo sistema. Mažo laidumo kombainuose yra dviejų sietų, o laidžiuose – trijų sietų valytuvai. Pažangesnė trijų sietų, dviejų kaskadų sistema, į kurią ventiliatorius tiekia oro srautą. Vibracijos mažiausios ir valytuvas veikia sklandžiau, kai kratomoji lenta ir apatinis žvyninis sietas juda priešpriešais trumpajam ir viršutiniam žvyniniui sietui.

Visos kompanijos gamina kelių modifikacijų kombainus, prie kurių prikabinama platesnė pjaunamoji, uždedamas didesnės galios variklis ir talpesnis bunkeris, o kūlimo ir valytuvo parametrai nekeičiami. Tačiau kombaino laidumą labiausiai riboja valytuvas, kratikliai arba rotoriniai šiaudų separatoriai.

Mažo ir vidutinio laidumo kombainų dviejų sietų valytuvams nustatyti technologinius parametrus gana paprasta. Priklausomai nuo javų derliaus, pakanka tarp viršutinio sieto žvynų nustatyti 10–12 mm, tarp apatinio – 6–8 mm tarpus ir gamintojo nurodytą vidutinį ventiliatoriaus sukimosi dažnį. Iš pradžių periodiškai reikia tikrinti, ar grūduose nėra daug šiukšlinių priemaišų, ar už kombaino nėra ant dirvos išbarstytų grūdų. Jei viršijama leistinoji riba, reikėtų padidinti arba sumažinti ventiliatoriaus tiekiamą oro srautą.

Trijų sietų valytuvui parinkti racionalius parametrus sudėtingiau, kai prie kombainų yra prikabintos plačios pjaunamosios ir į jį tiekiama daug javų. Grūdų valymo nuostoliai tikrinami, kai kombainas važiuoja optimaliu greičiu. Kai į kombainą tiekiamas per mažas arba per didelis javų srautas, valymo nuostoliai staigiai didėja. Pagrindinė taisyklė – tarp viršutinio sieto žvynų didinti tarpus (13–17 mm), tarp apatinio sieto padidinti truputį mažiau (8–10 mm) ir tiekti didesnį oro srautą, kol grūdų nuostoliai (grūdai išberti su pelais) neviršys leistinosios 0,3 proc. ribos, o kai sąlygos pjūčiai nepalankios – 0,6 proc. Pjūties pradžioje reikia dažnai tikrinti grūdų nuostolius, tada neteks stebėtis, kad naujausi ir našiausi kombainai barsto ne mažiau grūdų, palyginti su daugelį metų naudotais.

Šiaudų smulkintuvas

Jo konstrukcija labiausiai tobulinama. Prie dabartinių šiaudų smulkintuvų veleno būna pritvirtinta keturios, šešios arba aštuonios eilės peilių. Kuo daugiau peilių, tuo trumpesni šiaudų kapojai, bet ir daugiau galios reikia rotoriui sukti. Dar daugiau galios ir degalų suvartojama, jei peiliai neaštrūs, jų ašmenys ne dantyti ir pjūties metu nekeičiama priešpeilių padėtis, o nuimant rapsus nesumažinamas rotoriaus sukimosi dažnis.

Kombainuose Case IH šiaudus smulkina rotorius, prie kurio veleno pritvirtinti laikikliai, o prie jų dviem varžtais prisukti trikampio formos 3 mm storio 126 peiliai. Po rotoriumi yra priešpeilių laikiklis, kuris užima dvi padėtis. Šiaudus klojant į pradalges, laikiklis su priešpeiliais pasukamas prieš laikrodžio rodyklę – tada šiaudai nesmulkinami. Nuimant rapsus sumažinamas rotoriaus sukimosi dažnis ir išjungiami priešpeiliai.

Darbų organizavimas

Ne visi kombainininkai išpila grūdus kombainui važiuojant. Nors iš bunkerio grūdai iškraunami vidutiniškai per dvi minutes, bet per dieną susidaro apie viena valanda sugaišto pjūties laiko. Tačiau didesnė bėda, kad kombainui išvažiuojant iš pjaunamo lauko baro ir vėl jį pradedant pjauti, į bunkerį su grūdais byra šiukšlinės priemaišos, o nuo viršutinio sieto su pelais nupučiama ant dirvos daugiau grūdų. Dar blogiau, kai lieka pjauti siauras javų ruožas. Tada sietai nepakankamai apkraunami, dalis grūdų nupučiama ant dirvos. Todėl automatinė kombaino vairavimo sistema, valdoma GPS, jau tampa būtinybe.

***
Reikia didinti žieminių rapsų ir žieminių javų plotus bei auginti anksti subręstančių veislių javus, kad juos galima būtų nuimti liepos pabaigoje.

***
Didinant rapsų ražienos aukštį, reikia didinti važiavimo greitį ir tikslinti valytuvo technologinius parametrus.

***
Kombainų priežiūra – ne tik gedimų šalinimas, bet ir profesionalus kombainininkų paruošimas pjūčiai, jų informavimas apie konstrukcinius bei technologinius pakeitimus bei darbo kontrolė.