Pokyčiams šalies ūkiuose stebėti jau daugiau negu dešimtmetį veikia Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – visose ES šalyse unifikuota informacinė sistema, skirta prekinę produkciją gaminančių žemės ūkio subjektų veiklos rezultatams tyrinėti. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas apibendrino 1 300 ūkių, kurių vienas vidutiniškai atstovavo 30 šalies prekinių ūkininkų ūkių, 2008 metų veiklos rezultatus.

Ūkiai skirstomi pagal 8 požymius: ūkininkavimo tipą, ekonominį dydį, žemės plotą, žemės naudmenų našumo balą, ūkininko amžių, palankias ir nepalankias ūkininkauti vietoves, gamybos ekologiškumą ir apskritis. Respondentinių ūkių skaičius, palyginti su ankstesniais metais, nesikeitė, tačiau jų pasiskirstymas pagal bendrą žemės plotą kito: daugiausia (15 proc.) išaugo 40–50 ha ūkių, o labiausiai (18 proc.) sumažėjo 30–40 ha ūkių skaičius. Nuolat mažėjo ir 20–40 ha ūkių, o kitose ūkių grupėse pokyčiai nežymūs. Nepalankių ūkininkauti vietovių respondentinių ūkių skaičius išaugo 3 proc. ir sudarė 36 proc., o ekologiškos gamybos sumažėjo 12 proc. ir sudarė 7 proc. visų respondentų.

Beveik ketvirtadalį respondentų sudarė 16–40 EDV, penktadalį – 2–4 EDV, apie 17 proc. – 40–100 EDV ūkiai, o kitų ekonominio dydžio ūkių grupėms teko 6–10 proc. ūkių.

Pasėliai

Vidutinio ūkio ariamos žemės plotas, palyginti su 2007 metais, padidėjo 2 proc., tačiau pasėlių plotų pokyčiai buvo didesni: 49 proc. padidėjo kvietrugių, 17 proc. – kviečių, 12 proc. – bulvių plotai, 41 proc. sumažėjo grūdinių augalų mišinių, 34 proc. – cukrinių runkelių, 17 proc. – ankštinių augalų grūdams, 15 proc. – pašarinių augalų plotai.

Nepalankiose ūkininkauti vietovėse vidutiniškai vienam ūkiui teko apie 20 proc. mažiau ariamos žemės negu palankiose ūkininkauti vietovėse. Šiose vietovėse, palyginti su palankiomis, auginama daug mažiau kviečių, rapsų, lauko daržovių, dvigubai mažiau miežių, tačiau daugiau grikių, rugių, avižų, ankštinių augalų.

Pasėlių struktūroje didžiausią dalį užėmė miežiai, kviečiai ir žolės (pastarųjų dalis atvirkščiai proporcinga ūkio ekonominiam dydžiui); didžiausia jų dalis (53 proc.) buvo mažiausiuose (2–4 EDV) ūkiuose, o mažiausia (4 proc.) – didesniuose negu 100 EDV ūkiuose. Rapsų dalis pasėlių struktūroje auga didėjant ūkio ekonominiam dydžiui (2–4 EDV ūkiuose – 0,3 proc., didesniuose negu 100 EDV ūkiuose – 18,7 proc.). Žolės pasėlių struktūroje vyravo daugumos apskričių ūkiuose, išskyrus Marijampolės apskritį, kur kviečiams teko 46 proc. pasėlių, Šiaulių (miežiams – 27 proc. pasėlių) ir Panevėžio, kur minėtų augalų pasėliai užėmė 21–23 procentus.

Augalų derlingumo pokytis 2008 metais nebuvo toks didelis kaip ankstesniais metais, kuomet po nepalankių 2006 m. klimatinių sąlygų jis smarkiai padidėjo, bet daugumos augalų derlingumas augo ir toliau. Palyginti su 2007 m., daugiausia padidėjo lauko daržovių (44 proc.), rapsų (24 proc.), kviečių (23 proc.), kvietrugių (22 proc.), sumažėjo grikių (15 proc.) ir pašarinių šakniavaisių (4 proc.) derlingumas. Kviečių, miežių, kvietrugių, cukrinių runkelių ir rapsų derlingumas buvo aukščiausias nuo 2003 m., kai pradėta skaičiuoti svertinius vidurkius. Priešingai derlingumui daugumos augalų produkcijos pardavimo kainos mažėjo: miežių, avižų – 22 proc., kvietrugių – 21 proc., kviečių – 16 proc. Pastebimai padidėjo tik rapsų (32 proc.) ir cukrinių runkelių (18 proc.) pardavimo kainos.

Vidutinis vieno ūkio sutartinių gyvulių skaičius, palyginti su 2007 m., padidėjo mažiau negu 1 proc., tačiau atskirose grupėse pokyčiai ne tokie maži. Ankstesniais metais daugiau negu dvigubai sumažėjęs paukščių skaičius, 2008 metais padidėjo 2,7 karto ir viršijo 2006 m. lygį. Taip pat išaugo vyresnių kaip 2 metai telyčių (33 proc.), karvių žindenių (17 proc.), melžiamų karvių (4 proc.) skaičius, kitose grupėse užfiksuotas sumažėjimas – labiausiai avių (67 proc.), bulių, vyresnių kaip 2 metai (50 proc.), ir bičių šeimų (29 proc.). Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose 2008 m. laikyta 5 proc. daugiau sutartinių gyvulių negu vidutiniškai šalies ūkiuose, tai lėmė galvijai ir avys, o kiaulių, paukščių ir bičių daugiau auginta palankių ūkininkauti vietovių ūkiuose. Mažiausias sutartinių gyvulių skaičius vėl buvo Vilniaus (8,2), o didžiausias – Marijampolės (16,6) ir Klaipėdos (16,4) apskričių ūkininkų ūkiuose.

Turtas

Kaip ir ankstesniais metais, visų rūšių žemės ūkio turtas didėjo, išskyrus kvotas, kurių vertės smukimą lėmė tai, kad mažiau auginta cukrinių runkelių ir pieno kvotų aukcionuose nustatyta žema jų kaina. 2008 m. 1 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) vidutiniškai teko 5,8 tūkst. Lt žemės ūkio turto, tai yra beveik 10 proc. daugiau negu 2007 m. Daugiausia žemės ūkio turto 1 ha ŽŪN teko Tauragės apskrities ūkiuose (10,8 tūkst. Lt), o mažiausiai – Utenos (4,6 tūkst. Lt). Daugiausia turto turėjo daržininkystės, sodininkystės ir mišrūs augalininkystės ir kiaulininkystės, mažiausiai – javų, rapsų ūkiai. Turto struktūroje taip pat sumažėjo žemės, gamybinių pastatų ir gyvulių, padidėjo traktorių ir žemės ūkio mašinų dalys.

Vienam sąlyginiam darbuotojui (SD) 2008 m. pabaigoje vidutiniškai teko 138 tūkst. Lt žemės ūkio turto, arba beveik 15 proc. daugiau negu metų pradžioje. Šiuo požiūriu turtingiausi buvo Marijampolės (344,6 tūkst. Lt) ir Tauragės, Alytaus, Kauno apskričių, o mažiausiai turto teko Utenos (110 tūkst. Lt) apskrities ūkininko ūkio darbuotojui.

Finansai

Augo 2008 metais finansinis turtas, tačiau jo prieaugis (15 proc.) buvo mažiausias per pastaruosius šešerius metus (2003–2007 m. finansinis turtas augo 19–59 proc.). Didžiausias finansinio turto prieaugis buvo mišriuose, vyraujant augalininkystei (29 proc.), ir augalininkystės (24 proc.) ūkiuose, o mišriuose, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, pokytis neigiamas – finansinis turtas sumažėjo 3 proc. Didžiausias finansinio turto metinis prieaugis buvo Vilniaus ir Marijampolės (25 proc.), mažiausias – Klaipėdos (3 proc.) ir Kauno (8 proc.) apskričių ūkiuose.

Ūkininkų ūkių skolos per metus vidutiniškai išaugo 36 proc. ir 2008 metų pabaigoje 1 ha ŽŪN teko 1 157 Lt skolų. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia skolų 1 ha ŽŪN turėjo Marijampolės (2 109 Lt), o mažiausiai Vilniaus apskrities ūkiai (609 Lt). Labiausiai įsiskolinę daržininkystės, sodininkystės (2 462 Lt), o mažiausiai – mišrūs, vyraujant augalininkystei (553 Lt) ir mišrūs, vyraujant žolėdžiams gyvuliams (606 Lt 1 ha ŽŪN), ūkiai. Per metus daugiau kaip dvigubai skolos padidėjo 30–40 ha ūkiuose, o mažesniuose kaip 10 ha ir 20–30 ha ūkiuose jos net šiek tiek sumažėjo. Skolos truputį (7 proc.) sumažėjo ir mišriuose augalininkystės ir kiaulininkystės ūkiuose, tačiau visų kitų tipų ūkiuose jos išaugo 15–55 procentų.

Kapitalas

Nors nuosavo kapitalo vidutinis metinis prieaugis buvo 3 procentiniais punktais mažesnis negu 2007 metais (15 proc. augimas), kaip ir prieš metus, nebuvo nė vienos ūkių grupės, kur jis būtų sumažėjęs. Didžiausias jis buvo Alytaus apskrities (31 proc.), 40–50 ha (29 proc.), jaunesnių negu 40 metų ūkininkų (24 proc.), javų, rapsų (21 proc.) ūkiuose, o mažiausias – mažesniuose negu 30 ha (2–5 proc.), 40–49 metų ūkininkų (2 proc.), daržininkystės, sodininkystės ir mišrios, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, gamybos (po 5 proc.) ūkiuose.

Gamyba

Bendrosios produkcijos gamyba 2008 metais, palyginti su 2007-aisiais, mažai keitėsi. Jos vertė, tenkanti 1 EDV, vidutiniškai padidėjo 4 proc., o atskirose grupėse jos pokyčiai neviršijo 20 proc. Daugiausia ji padidėjo augalininkystės (18 proc.), didesniuose negu 100 EDV (17 proc.), Kauno apskrities (16 proc.), o sumažėjo 20–30 ha (9 proc.), 6–8 EDV (7 proc.) ir Tauragės apskrities (9 proc.) ūkiuose. Daugiausia bendrosios produkcijos, tenkančios 1 EDV, pagaminta mišriuose augalininkystės ir kiaulininkystės (14 621 Lt) ir pienininkystės (14 385 Lt), mažiausiai – ekologinės gamybos (8 757 Lt) ir Vilniaus apskrities (9 913 Lt) ūkiuose.

Įvairios produkcijos dalys bendrojoje produkcijoje beveik nepasikeitė, nors atskirose ūkių grupėse buvo pokyčių: 40–50 ha ūkiuose 6 procentiniais punktais sumažėjo gyvulininkystės produkcijos dalis ir tiek pat padidėjo augalininkystės, mišriuose augalininkystės ir kiaulininkystės ūkiuose 4 proc. punktais sumažėjo augalininkystės, 2 proc. punktais gyvulininkystės produkcijos dalys, o 6 proc. punktais padidėjo kitos produkcijos dalis. Tauragės apskrities ūkiuose sumažėjo augalininkystės (7 proc. punktais) ir kitos (2 proc. punktais) produkcijos dalys, o gyvulininkystės produkcijos dalis padidėjo 9 proc. punktais.

Iš augalininkystės produkcijos rūšių vidutiniškai didžiausia dalis bendrojoje produkcijoje teko kviečiams (19 proc., t. y. 2 procentiniais punktais daugiau negu ankstesniais metais), pašarams (10 proc.), miežiams (9 proc., trimis procentiniais punktais mažiau), rapsams (7 proc., dviem proc. punktais daugiau). Mažesniuose negu 10 ha ūkiuose reikšminga dalis (20 proc.) teko bulvių produkcijai, o didesniuose negu 100 ha – kviečių produkcijai (20–35 proc.). Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose kviečių produkcija sudarė tris kartus mažesnę dalį (8 proc.) bendrojoje produkcijoje negu palankių ūkininkauti vietovių ūkiuose (24 proc.), tačiau pastaruosiuose daugiau negu dvigubai buvo mažesnė pašarų produkcijos dalis.

Ekologinių ūkių, kaip ir nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių, produkcijoje vyravo pašariniai augalai (12 proc.), rugiai (9 proc.), ankštiniai augalai (8 proc.) ir bulvės (7 proc.). Marijampolės apskrities ūkiuose 61 proc. bendrosios produkcijos sudarė kviečiai (46 proc.) ir rapsai (15 proc.). Kviečiai taip pat vyravo (19–25 proc.) Alytaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskričių ūkių produkcijoje, Vilniaus apskrityje didžiausia dalis (10 proc.) teko bulvėms, o likusių apskričių ūkiuose – pašarinių augalų produkcijai.

Didžiausia gyvulininkystės produkcijos dalis bendrojoje produkcijoje, kaip ir ankstesniais metais, buvo pienininkystės (70 proc.) ir mišriuose augalininkystės ir kiaulininkystės ūkiuose (69 proc.). Pieno dalis liko tokia pat kaip 2007 metais ir vidutiniškai šalyje sudarė 23 proc. bendrosios produkcijos, galvijienos – 8 proc. (1 proc. punktu daugiau negu 2007 m.), kiaulienos – 3 proc. Pieno produkcija sudarė didžiausią dalį gyvulininkystės produkcijos visose ūkių grupėse, nepriklausomai nuo grupavimo kriterijaus, išskyrus mišrius augalininkystės ir kiaulininkystės ūkius, čia didesnė dalis teko kiaulienos (55 proc.) ir paukštienos (7 proc.) produkcijai.

Vienam hektarui ŽŪN ūkininkų ūkiuose vidutiniškai gauta 1 739 Lt pardavimo pajamų, arba 7 proc. daugiau negu 2007 metais (tuomet augimas buvo 38 proc.). Didžiausiu augimu (27 proc.) išsiskyrė mišrūs augalininkystės ir kiaulininkystės ūkiai, tačiau, kaip ir ankstesniais metais, didžiausios pajamos 1 ha ŽŪN gautos daržininkystės, sodininkystės ūkiuose. Šių dviejų grupių ūkiai turėjo mažiausius ŽŪN plotus. Santykinės pardavimo pajamos daugiausia augo Marijampolės apskrities (26 proc.), augalininkystės ir didesniuose negu 100 EDV (maždaug penktadaliu) ūkiuose, o labiausiai krito Utenos apskrities (18 proc.), 40–50 ha (14 proc.) ir 6–8 EDV (12 proc.) ūkiuose. Mažiausios pardavimo pajamos buvo ekologinės gamybos ūkiuose – 847 Lt 1 ha ŽŪN, tai daugiau nei dvigubai mažiau už šalies vidurkį ir 3 proc. mažiau negu ankstesniais metais.

Kaip ir produkcijos struktūra, taip ir pajamų už parduotą produkciją struktūra 2008 metais, palyginti su 2007-aisiais, pasikeitė labai nedaug – 2 proc. punktais sumažėjo gyvulininkystės (42 proc.) ir tiek pat padidėjo augalininkystės produkcijos (56 proc.) dalis.

Apie kitus ūkių ekonominės veiklos rezultatus – kitame numeryje