Daugelis žemdirbių jau išmoko auginti rapsus ir žino, kad jie, skirtingai negu kiti augalai, labai jautrūs net menkiausiems nukrypimams nuo agrotechnikos abėcėlės.

Kasmet sparčiai didėja žieminių rapsų plotai – nuo 10 tūkst. ha 2001 m. iki 106,5 tūkst. ha 2009-aisiais. Preliminariais duomenimis, 2010 m. derliui pernai metų rudenį jų pasėta net 126 tūkst. hektarų. Pastaraisiais metais atsirado didelė derlingų linijinių ir hibridinių rapsų veislių pasiūla, o ir žiemos Lietuvoje vyravo palyginti švelnios. Tačiau visi prisimena 2006 metų žiemą, kai iššalo ne tik 43 tūkst. ha rapsų, bet ir dalis jautresnių veislių žieminių kviečių. Nors mokslininkai sutaria dėl labai aiškių ir neginčijamų klimato kaitos ir jo šiltėjimo požymių, visgi yra ir nuomonių, kad kas 4–5 metai Lietuvoje gali pasitaikyti ir šaltesnės žiemos. Ar nepasikartos šiais metais 2005/2006 metų žiemos scenarijus? Kaip 2009 metų sėjos rapsai pasiruošė žiemoti ir kokias grėsmes jie jau patyrė?

Nuo ko priklauso rapsų žiemojimas

Rapsai atsparūs neilgiems atšalimams (iki -5 oC), bet labai jautrūs temperatūrų svyravimams. Žemos temperatūros labiausiai pažeidžia žiemojančių rapsų šaknies kaklelį ir viršūnės pumpurą. Kai šios dalys apdengtos sniegu, jiems nebaisūs šalčiai iki -30 oC bei temperatūrų svyravimai nuo -8 iki -15 oC. Bet jei pasitaiko plikšala, sniego nėra ar jo danga labai plona, o daigai žiemoja tik 3–4 lapelių tarpsnio, rapsai žūva, kai temperatūra nukrenta iki -10–-12 oC. Šių metų sausio 25 d., kai oro temperatūra Kaune buvo apie -25 oC, rapsų pasėliuose, kur sniego storis buvo 10 cm, temperatūra dirvos paviršiuje po sniegu buvo -9,9 oC, o ten, kur sniegas dengė tik 5 cm storio sluoksniu – termometras rodė -16 oC. Taigi, 1 cm storio sniego sluoksnis temperatūrą dirvos paviršiuje gali padidinti apytikriai 2 oC.

Gerai pasirengusių žiemoti rapsų parametrai: pagrindinė šaknis turėtų spėti užaugti iki 20–50 cm ilgio, šaknies kaklelio storis 6–12 mm, viršūninio pumpuro aukštis virš žemės paviršiaus pakilęs 3–4 cm, o 1 m2 rudenį turėtų augti 60–80 vnt. augalų, suformavusių po 6–8 lapus.

Žiemojimo sąlygos 2005/2006 ir 2009/2010 m.

Pirmąjį 2009 m. gruodžio dešimtadienį vyravo teigiama vidutinė paros oro temperatūra, nedidelis žemės įšalas (1 cm) nustatytas gruodžio 4 d. Antrąjį gruodžio dešimtadienį orai pradėjo vėsti, įsivyravo neigiama vidutinė paros oro temperatūra, intensyviai gilėjo žemės įšalas – antrojo dešimtadienio pabaigoje jis siekė giliau negu 30 cm. Negausus sniegas iškrito gruodžio 15–17 dienomis. Antrojo dešimtadienio pabaigoje vėl iškritus sniegui, plona, 1–4 cm storio, sniego danga išsilaikė iki gruodžio 26 d., o žemės įšalas pasiekė 40 cm gylį. Paskutinėmis gruodžio dienomis vėl negausiai pasnigo. Teigiama vidutinė paros oro temperatūra užfiksuota gruodžio 24–28 dienomis.

Šią žiemą gruodžio mėnuo iki antrojo dešimtadienio buvo šiltesnis ir be sniego, bet vėliau meteorologinės sąlygos dėl gilaus žemės įšalo, žemesnių temperatūrų ir plonos bei nepastovios sniego dangos buvo dar nepalankesnės žiemojantiems augalams negu 2005 m. gruodį. Taigi jau 2009 m. gruodžio šalčiai (Šiaurės Lietuvoje jie siekė net iki -20 oC ) galėjo pakenkti rapsams.

2006 m. sausį išsilaikė pastovi, nors ir nestora sniego danga, o žemės įšalo gylis sparčiau didėjo antroje mėnesio pusėje, pabaigoje pasiekdamas 70 cm. 2010 m. sausiui taip pat būdinga pastovi neigiama vidutinė paros oro temperatūra, paskutinįjį mėnesio dešimtadienį kai kuriomis dienomis nukritusi žemiau -20 oC, panašus (ypač mėnesio pabaigoje) ir įšalo storis (65–70 cm). Tačiau sniego danga šiemet, palyginti su 2006 m. sausiu, buvo daug storesnė ir siekė vidutiniškai 11,5 cm. 2006 m. sausio 18–24 dienomis rapsai buvo užklupti stiprių šalčių beveik besniegėje dirvoje. Taigi šių metų sausis buvo palankesnis rapsams ir teikia daugiau vilčių jiems peržiemoti.

Žemės ūkio universitete atliekami tyrimai

LŽŪU Bandymų stotyje 2009 m. rudenį pasėti 2 veislių – linijinės Sunday ir hibridinės Kronos – žieminiai rapsai. Tiriami 6 sėjos laikai: I sėja – rugpjūčio 10 d.; II – rugpjūčio 20 d.; III – rugpjūčio 30 d.; IV – rugsėjo 5 d.; V – rugsėjo 10 d.; VI – rugsėjo 15 d.

Pirmasis tyrimas atliekamas pasibaigus žieminių rapsų vegetacijai, kai tris paras iš eilės vidutinė paros oro temperatūra būna mažesnė kaip 2 oC (tokioje temperatūroje rapsuose nebevyksta asimiliacijos procesai). 2009 m. rudenį tai buvo lapkričio 5 d. Buvo nustatyti augalų pagrindiniai biometriniai rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti žieminių rapsų pasiruošimą žiemoti: skrotelės lapų skaičius, šaknies kaklelio storis, viršūninio pumpuro aukštis. Paprastai pirmą kartą atšalus orams, vėliau jie vėl atšyla ir žieminių rapsų vegetacija atsinaujina. Tokie atšilimai rudens-žiemos periodu kartais įvyksta net kelis kartus. Pasibaigus kiekvienam vegetacijos atsinaujinimui, vėl nustatomi rapsų biometriniai rodikliai, atliekamos augalų cheminės analizės.

Rugpjūčio 10 ir 20 d. sėti rapsai turėjo palankias sąlygas dygti – buvo pakankamai šilumos ir drėgmės, ir rapsai sudygo atitinkamai per 4 ir 5 dienas. Trečiosios sėjos (rugpjūčio 30 d.) rapsų dygimą apsunkino tai, kad kitą dieną po sėjos stipri liūtis suplakė dirvos paviršių – pasėlis dygo ilgiau ir netolygiai. Visi rugsėjo mėnesį sėti žieminiai rapsai taip pat turėjo pakankamai geras sąlygas dygti: vidutinė paros oro temperatūra 1,6 oC viršijo vidutinę daugiametę rugsėjo mėnesio temperatūrą, nors kritulių kiekis buvo 1,9 karto mažesnis už vidutinį daugiametį kritulių kiekį rugsėjo mėnesį.

Biometriniai rodikliai žiemojimo laikotarpio pradžioje

2009 m. rudenį žiemoti pasiruošę hib­ridiniai rapsai turėjo didesnį lapų skaičių (3,8–9,8), palyginti su linijiniais žieminiais rapsais (3,7–8,1). Tai rodo intensyvesnį hib­ridinių rapsų augimą rudenį. Net anksčiausiai – rugpjūčio 10 ir 20 dienomis – sėtų žieminių rapsų skrotelės lapų skaičius neviršijo 10, t. y. lapų skaičius buvo tinkamas žiemoti. 2009 m. ruduo buvo šiltas, ir rugpjūčio pabaigoje (30 d.) bei rugsėjo pradžioje (5 d.) pasėti rapsai išaugino optimalų (6–8) žiemojimui lapų skaičių. Rugsėjo 10 dieną sėti augalai išaugino vidutiniškai 5,2–5,4 lapo. Tačiau rugsėjo 15 dieną pasėti rapsai tesuspėjo iki žiemojimo pradžios išauginti 3,7–3,8 lapo.

Sėjos laikas turėjo esminės įtakos žieminių rapsų šaknies kaklelio storiui rudenį žiemojimo pradžioje. Jeigu anksčiausiai (rugpjūčio 10 ir 20 d.) ir vėliausiai (rugsėjo 10 ir 15 d.) sėtų linijinių ir hibridinių rapsų šaknies kaklelio storis mažai skyrėsi, tai rugpjūčio pabaigoje (30 d.) ir rugsėjo pradžioje (5 d.) sėtų hibridinių rapsų šaknies kaklelis, atitinkamai 19,5 ir 14,5 proc., buvo storesnis negu linijinių rapsų ir sudarė 5,2–7,7 mm.

Sėjos laikas turėjo esminės įtakos rapsų viršūninio pumpuro aukščiui. Tik rugpjūčio 10 d. sėti rapsai (ypač hibridiniai) buvo per daug ištįsę – viršūninio pumpuro aukštis siekė atitinkamai 6,6–7,5 cm, tačiau vėlesnės sėjos (rugpjūčio 20 d.) rapsų viršūnės buvo pakilusios virš žemės tik 3,7–4,6 cm, o pačioje mėnesio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje sėti rapsai buvo dar žemesni. Optimaliausias viršūninio pumpuro aukštis buvo rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį sėtų rapsų, o anksti sėti hibridiniai rapsai buvo labiau peraugę negu linijiniai.

Žieminių rapsų augimas atsinaujinus vegetacijai žiemą

Per laikotarpį nuo žiemojimo pradžios iki antrojo tyrimo (37 d., nuo lapkričio 6 iki gruodžio 12 d.), kai po šiltesnių orų periodo vidutinė paros oro temperatūra 3 paras iš eilės vėl nukrito žemiau 2 oC, augalai sukaupė 138 oC temperatūrų, di­desnių kaip 2 oC, sumą. Šiuo periodu neigiamos vidutinės paros oro temperatūros iš viso tesudarė -2,6 oC. Tuo metu vyravo šilti orai – vidutinė paros oro temperatūra 2009 m. lapkritį daugiau kaip 2 kartus ­viršijo ­daugiametę vidutinę, o kritulių (lietaus) iškrito net 1,6 karto daugiau, negu įprasta šį mėnesį. Gruodžio pirmąjį dešimtadienį vidutinės paros oro temperatūros taip pat buvo teigiamos, sniego danga ir įšalas nesusiformavo. Tik gruodžio antrojo dešimtadienio pradžioje orai atšalo, 11–12 dieną vidutinė paros oro temperatūra nukrito žemiau nulio, o įšalas jau siekė 1 cm.

Atsinaujinus žieminių rapsų vegetacijai, vyraujant kad ir neaukštoms, bet didesnėms kaip 2 oC oro temperatūroms, rapsai toliau augo. Gruodžio 12 d. antrą kartą nustačius pagrindinius biometrinius rodiklius pastebėti pokyčiai, palyginti su rodikliais rudens pabaigoje. Linijinės veislės rapsų skrotelės vidutinis lapų skaičius didėjo intensyviau, palyginti su hibridinės: atitinkamai 7,3–58,4 ir 5,1–14,2 procento.

Nustatyta, kad atsinaujinus augalų vegetacijai intensyviau storėjo Sunday veislės rapsų šaknies kaklelis – iki antrojo tyrimų laikotarpio jis pasikeitė vidutiniškai 2,1 mm, t. y. nuo 6,5 iki 8,6 mm. Kronos veislės rapsų šis biometrinis rodiklis pakito mažiau – 1,1 mm, t. y. nuo 6,8 iki 7,9 mm. Kuo jaunesni (vėliau pasėti ir vėliau sudygę) augalai, tuo intensyviau storėjo šaknies kaklelis atsinaujinus vegetacijai.

Atsinaujinus žieminių rapsų vegetacijai, viršūninis pumpuras ištįso: Sunday – 6,8–87,5, Kronos – 1,8–31,0 proc. Pasibaigus augalų vegetacijos atsinaujinimo laikotarpiui (gruodžio 12 d.), aukštesni, kaip ir pirmojo tyrimo metu, buvo hibridinių rapsų viršūniniai pumpurai, tačiau, pradedant rugpjūčio 20 d. sėja, neviršijo 4,8 cm, o rugpjūčio pabaigoje ir vėliau sėtų hibridinių rapsų viršūninis pumpuras virš žemės paviršiaus buvo pakilęs ne aukščiau kaip 2 centimetrus.

Didesnis sausųjų medžiagų kiekis hibridinių rapsų viršūniniame pumpure irgi rodo geresnį jų pasiruošimą žiemoti. Sausųjų medžiagų kiekis viršūniniame pumpure linijinės ir hibridinės veislės rapsuose labiausiai skyrėsi rugsėjo 15 d. pasėtuose augaluose. Jie sukaupė net didesnį kiekį sausųjų medžiagų, negu sėti rugsėjo 10 d. Tai rodo, kad vėliausiai sėti hibridiniai rapsai žiemoti ruošėsi sparčiau negu linijiniai.

Apibendrinant atliktus tyrimus galima pasakyti, kad 2009 m. rudenį geriausiai žiemoti pasiruošė rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį–rugsėjo pirmomis dienomis (08 20–09 05) sėti rapsai. Vėlyvų sėjų hibridiniai rapsai augo ir vystėsi intensyviau, negu tuo pačiu metu sėti linijiniai rapsai. Biometriniai parametrai rodo, kad anksti sėti (08 10) rapsai peraugo ir per daug ištįso.

Atsinaujinus vegetacijai (nuo lapkričio 6 iki gruodžio 12 d.), intensyviau augo linijiniai rapsai, jų lapuose ir viršūniniame pumpure šiuo laikotarpiu sausosios medžiagos mažėjo intensyviau, negu hibridiniuose, o tuo pačiu labiau silpnėjo ir atsparumas nepalankioms žiemojimo sąlygoms. Hibridinės veislės rapsų šaknyse, atsinaujinus vegetacijai, sausųjų medžiagų kiekis didėjo. Tai rodo, kad hibridiniai rapsai žiemoti pasiruošė geriau.

***
Neaišku, koks bus pavasaris (atšilimo tolygumas, įšalo pasišalinimo laikas, temperatūrų pokyčiai paros metu ir t. t.), nuo kurio labai priklausys rapsų vegetacijos pradžia. Vadovaudamiesi moksliniais tyrimais ir ilgamete patirtimi galime tik pasamprotauti, kokie rapsų pasėliai gali išlikti šios ekstremalios žiemos sąlygomis.

• Pasėti rugpjūčio paskutinį dešimtadienį (tokių rapsų plotų Lietuvoje yra apie 70 proc.) arba pačioje rugsėjo pradžioje, atitinkantys gerai pasiruošusių žiemoti rapsų parametrus ir apkloti ne plonesne kaip 10 cm sniego danga.
• Žieminiai rapsai, sėti į ražienas su minimaliu žemės dirbimu turi daugiau pranašumų, nes smulkinti šiaudai dirvos paviršiuje irgi padeda apsisaugoti nuo šalčio.
• Geriau žiemos rapsų pasėliai, kuriuose 5–6 lapelių tarpsniu buvo panaudoti augimą reguliuojantys triazoliniai fungicidai su mikroelementų mišiniu (plačiausiai ūkiuose naudotas mišinys – Folicur arba Orius – 0,5–1,0 l/ha + Bortit plius – 1,0 l/ha + Terra sorb foliar – 2,0 l/ha. Labai besirūpinantys rapsais ūkininkai naudojo pagerintą variantą: Folicur arba Orius – 0,5–1,0 l/ha + Bortit plius – 1,0 l/ha + Magnis super – 3,0 kg/ha + Terra sorb foliar – 1,0 l/ha ir dvi savaitės iki vegetacijos pabaigos Terra sorb foliar – 1,0 lha + Buldock – 0,2 l/ha).
• Hibridinių veislių rapsai yra mažiau jautrūs sėjos laikui ir visais atvejais žiemos geriau.
• Ne per tankūs, nors ir peraugę, bet storu šaknies kakleliu rapsai, kurių viršūnės nušalo, gali atželti iš šoninių pumpurų.
• Esant giliam (iki 60 cm ir daugiau) įšalui, žiemojimas priklauso ir nuo dirvų laidumo vandeniui – tikėtina, kad lengvesnėse dirvose polaidžio vanduo greičiau pasieks drenažą ir dėl deguonies trūkumo pavasarį rapsų šaknys nukentės mažiau.
• Visiems geriau ar blogiau peržiemojusiems rapsams vegetacijos pradžioje pavasarį trūks maisto medžiagų, kurias išplovė iš dirvos gausūs krituliai 2009 m. rudenį (ypač lapkritį), todėl reikės kuo anksčiau tręšti.

***
Hibridiniai rapsai intensyviau augo rudenį, pasiruošimo žiemoti laikotarpiu, o linijiniai rapsai intensyviau augo atsinaujinus vegetacijai (žiemojimo metu). Tai nėra gerai, nes augaluose sumažėja sukauptų sausųjų medžiagų, jie būna silpnesni pavasarį. Tarp sausųjų medžiagų kiekio ir peržiemojimo jau anksčiau yra nustatytas tiesioginis ryšys – kuo jų daugiau, tuo augalas atsparesnis žemoms temperatūroms.