Norint sumažinti karvių sergamumą tešmens uždegimu, reikia, kad profilaktikos priemonės būtų taikomos ir laktacijos, ir užtrūkimo metu.

Karvių sergamumui mastitu turi įtakos įvairūs veiksniai. Siekiant išvengti ligos, būtina visapusiška profilaktika.

Svarbiausi veiksniai

• Optimalios karvių laikymo sąlygos. Būtina gera tvarto ventiliacija, tvartai be skersvėjų, dažnai šalinamas mėšlas, patogios, šiltos, sausos guoliavietės ir kitos sąlygos.
• Visavertis ir subalansuotas šėrimas. Norint teisingai šerti karves, reikia subalansuoti racioną, kad jos gautų pagrindinių maistingųjų medžiagų reikiamais kiekiais ir santykiais, atitinkančiais laktacijos laikotarpį. Kiek maisto ir kitų medžiagų reikia karvei, priklauso nuo jos amžiaus, laktacijos laikotarpio, pieningumo, aplinkos ir kitų veiksnių. Nuo to, kaip sugebama spręsti šiuos klausimus, priklauso primilžiai, produktyvumo genetinių galimybių realizavimas ir sveikatingumas.
• Tinkamas tešmens paruošimas melžimui. Spenių apdorojimas prieš melžimą (pvz., Biofoam ar kitomis putomis) gerokai sumažina mikroorganizmų kiekį ant spenių ir jų galiukų. Tinkamai nuvalius spenius, mažiau bakterijų patenka į spenio kanalą, tada mažiau pasireiškia naujų infekcijų, gyvulio sveikata yra geresnė.

Siekiant išvengti mastito ir norint išlaikyti gerą pieno kokybę, labai svarbu, kad prieš uždedant melžiklius speniai būtų sveiki, švarūs ir sausi. Kai melžiama tinkamai apdorojus spenius, pagreitinamas melžimo procesas. Prieš melžimą atliekamas masažas garantuoja, kad tešmuo bus visiškai išmelžtas. Masažas stimuliuoja oksitocino išsiskyrimą. Kad neplistų tiesioginio kontakto būdu plintantys tešmens uždegimo sukėlėjai (auksinis stafilokokas, agalaktinis streptokokas, dysgalaktinis streptokokas ir mikoplazmos), rekomenduojama kiekvienai karvei naudoti atskirą servetėlę. Atskira servetėle nuvalius spenius, daugiau kaip penkis kartus sumažinamas bakterijų skaičius nuo jų paviršiaus. Nuvalius spenius, į specialų indelį su juodu įdėklu numelžiamos pirmosios pieno čiurkšlės ir įsitikinama, ar karvė neserga klinikiniu tešmens uždegimu, nes tokių karvių piene būna ypač daug patogeninių (ligas sukeliančių) bakterijų.

Siekiant išvengti mastito ir norint išlaikyti gerą pieno kokybę, labai svarbu, kad prieš uždedant melžiklius speniai būtų sveiki, švarūs ir sausi

• Gerai ir tinkamai eksploatuojama melžimo įranga. Norint išvengti arba maksimaliai sumažinti neigiamą melžimo įrangos įtaką karvių sergamumui mastitu, būtina kasmet ją patikrinti. Tam turėtų būti skiriamas deramas dėmesys, kaip ir kasmetinei automobilio techninei apžiūrai. Ūkininkai, kurie atlieka melžimo įrangos patikrą, užbėga bėdoms už akių ir sutaupo daug lėšų (negenda melžimo įranga, primelžia daugiau pieno ir karvės rečiau serga mastitu).

Norint išvengti arba maksimaliai sumažinti neigiamą melžimo įrangos įtaką karvių sergamumui mastitu, būtina kasmet ją patikrinti

• Spenių dezinfekcija po melžimo. Pamelžus reikia nedelsiant dezinfekuoti spenius, nes melžiant spenio sfinkteris išsitampo ir apie 30 min. (kartais net iki 1,5 val.) po melžimo būna praviras, o 20 proc. karvių spenio sfinkteris po melžimo visiškai neužsidaro. Šiuo periodu į pieno liauką pro pravirą spenio sfinkterį patenka bakterijų, kurios ir sukelia tešmens uždegimą. Po melžimo dezinfekavus spenius, dezinfekciniu tirpalu uždaromas praviras spenio sfinkteris ir užkertamas kelias bakterijoms patekti į pieno liauką. Reikėtų rinktis tokią priemonę, kuri be pagrindinės dezinfekuojančios medžiagos turėtų ir spenį po melžimo atgaivinančių bei minkštinančių medžiagų (pvz., Blocade, LuxDip 50B ar kt.). Naudojant vien tik dezinfekuojančią medžiagą, dažnai speniai „išsausėja“.

Dezinfekuodami po melžimo spenius, ūkininkai apie 50 proc. sumažina riziką susirgti karvei tešmens uždegimu. Investuotas 1 Lt į tešmens uždegimo profilaktiką duoda 4 Lt pelno, nes didėja karvių produktyvumas, mažiau lėšų išleidžiama vaistams, karvė ilgiau išgyvena.

Pamelžus reikia nedelsiant dezinfekuoti spenius

• Ankstyva mastito diagnostika. Norint laiku išaiškinti sergančias karves, vieną kartą per mėnesį visas melžiamas karves reikėtų ištirti ekspres diagnostikos testu (CMT, Mastestas ir kt.). Be to, verta patikrinti kiekvieną karvę prieš užtrūkinimą, 3–5 laktacijos dieną, ar neserga mastitu.

Norint laiku išaiškinti sergančias karves, vieną kartą per mėnesį visas melžiamas karves reikėtų ištirti ekspres diagnostikos testu

• Sergančių karvių gydymas ir laktacijos, ir užtrūkimo periodu. Nustačius, kad karvė serga slaptuoju ar klinikiniu tešmens uždegimu, patartina nedelsiant išsikviesti ūkį prižiūrintį veterinarijos gydytoją, kuris paskirs gydymą. Neužtrūkinkite karvės jos neišgydę!

Nustačius, kad karvė serga slaptuoju ar klinikiniu tešmens uždegimu, patartina nedelsiant išsikviesti ūkį aptarnaujantį veterinarijos gydytoją, kuris paskirs gydymą

• Lėtiniu mastitu sergančių karvių brokavimas. Šios karvės bandoje platina tešmens uždegimą sukeliančias bakterijas, kurios yra potencialus užkratas kitoms karvėms.

Brokuoti reikėtų tokias karves:

• jau užsikrėtusias nuo praeitų metų ir nepasveikusias po gydymo užtrūkimo metu;
• karves, kurių tešmens ketvirčiai kieti ar deformuoti, tešmuo nukaręs;
• sužalotais spenių galiukais karves;
• tris kartus per laktaciją sirgusias klinikiniu mastitu.

Prieš pradedant mastitu sergančių karvių gydymą homeopatiniais preparatais, žemo intensyvumo, kintamo dažnio lazeriu, antibiotikais ar kitomis priemonėmis labai svarbu nepamiršti:

• nustatyti priežastį, kodėl karvės serga tešmens uždegimu, t. y. patikrinti melžimo įrangos darbą, melžiklių būklę, įvertinti melžimo higieną, laikymo sąlygas ir guoliavietes, karvių mitybą ir kitus aplinkos veiksnius. Jei to nedarysite ir susirgimo priežasties nepašalinsite, tai gydymas bus beprasmis: gydoma karvė trumpam pasveiks, bet nutraukus gydymą po kelių dienų ji vėl susirgs tešmens uždegimu.
• prieš gydymą paimti pieno mėginius mikrobiologiniam tyrimui, siekiant nustatyti, koks mikroorganizmas sukėlė uždegimą. Gavus tyrimų rezultatus, pasitarti su veterinarijos gydytoju, kuris nuspręs, ar tikslinga gydyti homeopatiniais preparatais (toks gydymas gerokai pigesnis, nes nereikia atskirti pieno), ar antibiotikais, o gal geriau taikyti homeopatiją ir gydymą antibiotikais kartu. Pabrėžtina, kad antibio-tikais gydomų karvių pieną būtina atskirti ir sunaikinti. Homeopatiniai preparatai mažiau efektyvūs, jei tešmens uždegimą sukelia auksinis stafilokokas ar agalaktinis streptokokas, tačiau jie efektyvesni nuo kitų sukėlėjų.

Pieno tyrimų duomenų analizė

Somatinių ląstelių skaičius pieno mėginyje, paimtame iš talpyklos (aušintuvo), gana tiksliai parodo bendrą bandos karvių tešmens ketvirčių užsikrėtimo vaizdą. Reikėtų analizuoti iš laboratorijos gautus pieno tyrimų rezultatus.

Daugiau kaip 80–85 proc. bandos karvių laikomos „sveikomis“ (SLS mažesnis kaip 200 tūkst./ml), jei iš talpyklos paimtame pieno bandinyje somatinių ląstelių yra mažiau kaip 200 tūkst./ml.

Analizuojant gyvulių produktyvumo kontrolei atliekamus somatinių ląstelių skaičiaus tyrimus piene, rezultatai vertinami:

• Gerai, jei daugiau kaip 85 proc. bandos karvių pieno SLS yra mažesnis kaip 200 tūkst./ml. Šios bandos karvių tešmenys neužkrėsti kontaginiais mastito sukėlėjais.
• Blogai, jei bandoje yra 15–30 proc. karvių, kurių bendrame pieno kiekyje SLS yra didesnis kaip 200 tūkst./ml. Tai parodo, kad kai kurių karvių tešmens ket-virčiai yra užkrėsti. Ligą galėjo sukelti kontaginiai mastito sukėlėjai (auksinis stafilokokas ir kt.) arba kontaginiai aplinkos mikroorganizmai.
• Labai blogai, jei bandoje yra daugiau, kaip 30 proc. karvių, kurių bendroje pieno talpoje SLS yra didesnis kaip 200 tūkst./ml. Tai rodo, kad karvių tešmens uždegimus sukėlė kontaginiai mastito sukėlėjai. Tokie rezultatai rodo, kad liga tęsiasi daug mėnesių ir yra sukelta auksinių stafilokokų.

Pirmosios laktacijos karvių vertinimai

• Gerai, jei mažiau kaip 10 proc. esančių bandoje pirmos laktacijos karvių pieno SLS yra didesnis kaip 200 tūkst./ml.
• Jei daugiau kaip 10 proc. pirmaveršių karvių bandoje serga, reikia taikyti profilaktikos priemones, kontroliuoti mechanizuotą melžimą ir spenių dezinfekciją po melžimo.

Karvių mastito mažinimo priemonės

• Pieno gamintojų mokymas (kaip nustatyti priežastis ir jas pašalinti).
• Profesionali pieno gamintojų konsultacija, apimanti konkrečių priežasčių nustatymą ir sanavimo plano paruošimas bei priežiūra.
• Kasmetinė melžimo įrangos patikra. Tai galima įgyvendinti dviem būdais: paskirti specialistus, kurie sąžiningai patikrintų melžimo įrangą, arba paskirti specialistą, kuris kontroliuotų tai atliekančias firmas. Pasitaiko nemažai atvejų, kai įmonės deklaruoja, kad melžimo sistema įrengta tinkamai ir atlikta jos patikra, tačiau nuvykus į ūkį, kuriame yra problemų dėl karvių sergamumo mastitu, randama blogai įrengta melžimo sistema arba visai nesureguliuota įranga.
• Propaguoti sergančių mastitu karvių pieno mėginių mikrobiologinius tyrimus, siekiant išsiaiškinti mastito sukėlėją. Tai būtina daryti, kad tinkamai būtų parengtas mastito likvidavimo planas ir paskirtas tinkamas karvės gydymas (ypač reikėtų skatinti gydyti užtrūkintas karves, kai mažiausias pavojus, kad į pieną pateks antibiotikų likučių, nes karvė jau nebemelžiama).
• Brokuoti lėtiniu mastitu sergančias karves. Lietuvoje net 18 proc. karvių serga lėtiniu mastitu, kuris suardo tešmens liaukinį audinį. Tokių karvių nebeįmanoma išgydyti. Kad ūkyje nesumažėtų pieno gamyba (to reikalauja ir įgyvendinamos investicinės programos), numatyti kompensacijas už priverstinį karvės skerdimą. Gautos kompensacijos turėtų būti panaudotos veršingai telyčiai arba sveikai karvei įsigyti. Tiesa, pirmiausia reikia pašalinti mastito pasireiškimo priežastis, o tada galima įsigyti ir naujų telyčių ar karvių. Nepašalinus priežasčių, naujai įsigytos karvės taip pat greitai susirgs. Taip atsitiko su 1994–1996 m. nupirktomis telyčiomis.