Nuostoliai dėl piktžolių mūsų šalyje siekia 10–20 proc. potencialaus vasarinių javų derliaus, o kartais net iki 40 procentų. Didžiąja dalimi vasarinių javų derliaus nuostoliai priklauso nuo piktžolių rūšinės sudėties, tankumo, biomasės.

Lietuvoje žemės ūkio augalų pasėliuose randama apie 250 piktžolių rūšių, ir dauguma jų plinta sėklomis. Išbarstytos ar išsibarsčiusios sėklos patenka į dirvą ir ilgam ją užteršia. Didžiausią sėklų dalį dirvoje sudaro vienmečių piktžolių sėklos – apie 95 procentus. Piktžolių sėklų įvairovės pasikeitimai priklauso nuo dirvos dirbimo, sėjomainos, piktžolėtumo kontrolės.

Piktžolių ir kultūrinių augalų konkurencijos mastas priklauso nuo daugelio veiksnių. Agronominiai veiksniai, kuriuos gali kontroliuoti žmogus, – pasėlio tankumas bei didelę stelbimo galią turinti veislė. Labai svarbus veiksnys, turintis didelės įtakos piktžolių ir vasarinių javų konkurencijai, – pasėlio tankumas.

Logiška, kad tankesniuose pasėliuose piktžolės stelbiamos labiau. Ekonominė piktžolių žalingumo riba tankesniuose pasėliuose yra didesnė, o derliaus nuostoliai dėl piktžolėtumo mažesni. Lietuvoje atliktais bandymais nustatyta, kad vasarinių kviečių pasėliuose sėklos normą padidinus nuo 3 iki 7 mln. daigių sėklų vienam hektarui, piktžolių masė sumažėja 3–10 kartų. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad vasarinių kviečių krūmijimasis yra silpnas, palyginti su vasariniais miežiais ir avižomis, jie auga lėtai, todėl piktžolės jų pasėliuose gali pridaryti daugiau žalos.

Vasariniuose javuose dažnos anksti pavasarį dygstančios piktžolės: baltosios balandos, dirviniai garstukai, svėrės, vijokliniai pelėvirkščiai, rūgtys, daržinės žliūgės, tuščiosios avižos ir kt. Prie dažniausiai randamų piktžolių vasarinių javų pasėliuose dar priskiriamos įvairios aklės bei usnys. Vienos iš žalingiausių piktžolių vasarinių javų pasėliuose – tuščiosios avižos. Šių piktžolių sėklos, patekusios į dirvą, daigumą išlaiko ilgai – 7–8 metus, nors 85–95 proc. šių piktžolių sėklų sudygsta per dvejus metus.

Žinoma, viena iš pagrindinių piktžolių kontrolės priemonių vasariniuose javuose yra herbicidai. Bet nereikėtų pamiršti ir prevencinių piktžolių kontrolės priemonių. Pirmiausia, tinkamas sėjomainos lauko parinkimas: mažiau užterštame piktžolių sėklomis lauke reikėtų sėti vasarinius kviečius, nes jie silpniau krūmijasi ir prasčiau konkuruoja su piktžolėmis. Labai svarbu yra gerai paruošti dirvą sėjai ir sėti daigią ir švarią sėklą. Tolygiai sudygę javai geriau stelbia dygstančias piktžoles. Kaip buvo minėta anksčiau, svarbi yra vasarinių javų sėklos norma ir parinkta veislė. Taip pat labai svarbu laiku tręšti ir apsaugoti pasėlius nuo ligų. Prieš purškiant herbicidais, būtina nustatyti vasarinių javų piktžolėtumo lygį ir piktžolių botaninę sudėtį – tai padės parinkti tinkamus herbicidus.

Labai svarbu herbicidais pasėlius nupurkšti laiku, kai didžioji dalis piktžolių būna sudygusios ir išaugusios iki 2–4 lapelių. Lietuvos žemdirbystės institute buvo atlikti herbicido Mustang (veiklioji medžiaga florasulam 6.25 g 1-1 +2,4 D ethylhexil ester +452.5 g 1-1) skirtingų normų ir purškimo laiko vasariniuose miežiuose ir vasariniuose kviečiuose tyrimai. Vasariniai javai buvo purkšti trijų lapelių tarpsniu, javams krūmijantis ir stiebo augimo pradžioje. Purkšta buvo ¼, ½ , ¾ ir visa rekomenduojama herbicido norma.

Vidutiniškai piktžolėtuose vasarinių miežių ir kviečių pasėliuose daugiausia buvo paplitusios trumpaamžės dviskiltės piktžolės: baltosios balandos, daržinės žliūgės, bekvapiai šunramuniai, dirvinės karpažolės, raudonžiedės notrelės ir veronikos. Baltąsias balandas, daržines žliūges, bekvapius šunramunius veiksmingai naikino visos tirtos herbicido normos, purškiant trijų lapelių ir krūmijimosi tarpsniais, o raudonžiedes notreles, veronikas, dirvines karpažoles – ¾ ir visa rekomenduojama herbicido norma.

Galima teigti, kad vidutiniškai piktžolėtus vasarinius miežius ir kviečius galima purkšti iki krūmijimosi pabaigos ½ , ¾ ir visa rekomenduojama herbicido Mustang norma. Minimali herbicido norma tik pristabdo piktžolių augimą, bet piktžolės nežūsta ir subrandina sėklas. Taip pat reikėtų įvertinti ir meteorologines sąlygas. Esant sausrai ar žemai temperatūrai, piktžolės mažiau jautrios mažesnėms herbicido normoms.

Prižiūrint didelius ūkinius vasarinių javų plotus ir įvertinant nepalankius meteorologinių sąlygų pokyčius (pavyzdžiui, lietus, sausra), taip pat galimus technikos gedimus, optimaliausia būtų naudojamo herbicido normą ketvirtadaliu sumažinti.

***

Pasaulyje pripažįstama, kad šiuolaikinės javų veislės yra derlingos, atsparios ligoms ir kenkėjams, bet jas kuriant visai nebuvo galvojama apie sugebėjimą konkuruoti su piktžolėmis. Nėra visai aišku, kas lemia kultūrinių augalų veislių nevienodą sugebėjimą konkuruoti su piktžolėmis. Pastebėta, kad aukštaūgės javų veislės geriau stelbia piktžoles negu žemaūgės.