Pasvalio krašto ūkininkams, kurių dauguma augina grūdus, parduoti derlių bus paprasčiau – naujas galimybes atveria Šiaurės Lietuvoje pradėjusi veikti bioetanolio gamykla su kogeneracine elektrine, kasmet perdirbsianti apie 60 tūkst. tonų grūdų.

Pasvalio bendrovės „Kurana” bioetanolio ir biodujų gamykla, dirbanti be atliekų, yra pirma ir kol kas vienintelė tokia gamykla ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Įmonė veikia ne pirmi metai, tačiau būtent dabar ji tapo ypatinga, kai ėmėsi gaminti biodujas ir elektros energiją.

„Perdirbti rapsus biodegalams ir varyti iš grūdų spiritą – jokia naujiena, o štai panaudoti jų perdirbimo atliekas elektros energijai gaminti bei laukams tręšti – tai jau novatyvu“, – sako bendrovės „Kurana“ generalinis direktorius Vladas Linkevičius.

Iš pradžių „Kurana“ planavo gaminti hidratuotą etilo alkoholį, kurį galima maišyti į degalus kaip biokomponentą. Gamybos atliekas – žlaugtus – buvo numatyta džiovinti, presuoti ir parduoti ūkininkams kaip pašarų baltyminius priedus, tačiau greitai įsitikinta, kad rinka perpildyta. Antra, perdirbant rapsus lieka išspaudos. Jose daug proteinų, riebalų, ląstelienos, tad jos tinka lesinti paukščius, šerti kiaules, o ypač karves. Išspaudos paklausios šaltuoju metų laiku, o pavasarį, kai galvijai išgenami į laukus, jų realizacija sustoja. Gamybos atliekų realizavimo problemos privertė įmonės vadovus galvoti apie racionalius šių atliekų panaudojimo būdus, visų pirma – apie biodujų gamybą.

Žaliava – vietos ūkininkų grūdai

Ruošiant projektą lankytasi užsienio valstybėse, konsultuotasi, skaičiuota ir planuota. „Planuojant gamybą buvo analizuojamos pasaulinės tendencijos, prognozuojama, kaip ateityje plėtosis alternatyvaus kuro gamyba ir naudojimas. Jei bioetanolio gamykla būtų pradėta statyti esant šiandieninei teisinei bazei, tai šios verslo idėjos tektų skubiai atsisakyti, nes nuolat keičiami įstatymai visiškai neskatina investuoti Lietuvoje”, – gamyklos atidarymo dieną kalbėjo V. Linkevičius.

Bioetanolio ir biodujų gamyklos atidaryme dalyvavo ir šalies premjeras Andrius Kubilius. Jis pabrėžė, kad atsinaujinančių energetikos šaltinių plėtra yra vienas iš Vyriausybės prioritetų. Lietuvos pažangai ypač reikšminga ir tai, kad modernioje gamykloje atsinaujinantys energetikos šaltiniai naudojami elektros energijai gaminti. Be to, ekologiška, be atliekų dirbanti bio-etanolio ir biodujų gamykla žaliavai naudoja vietinių ir aplinkinių rajonų ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių išaugintus grūdus.

Investicija – 120 mln. litų

Iš viso bendrovė „Kurana“ į projektą (kartu su kogeneracine elektrine, naudojančia atsinaujinančius energijos šaltinius) investavo apie 120 mln. litų. Pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ įmonei skirta 18 mln. litų parama.

Planuojama, kad gamykla kasmet gamins apie 18 tūkst. tonų bioetanolio, tam sunaudos iki 60 tūkst. tonų grūdų (2009 m. „Kurana“ laimėjo bendrovės „Orlen Lietuva“ konkursą bioetanolio tiekimui). Tai didelė galimybė žemdirbiams. Iki šiol pasvaliečiai nesutalpindavo savo saugyklose viso nuimto ir neparduoto grūdų derliaus, tad veždavo jį į Pakruojo, Joniškio, Panevėžio rajonus.

Žemdirbiams – kreditai ir trąšos

„Kurana“ žada žemdirbiams ne tik užtikrintą grūdų supirkimą, bet ir trąšų. „Po biodujų gamybos lieka dumblas ir amonio sulfatas. Šiandien dar negalime galutinai pasakyti, kuo ypatingas bus tas dumblas, tačiau žinome, kad jame bus kalio, fosforo, azoto. Tad siūlysime žemdirbiams kaip trąšą“, – dalijasi planais V. Linkevičius.

Jo teigimu, gaminant bioetanolį remiama vietinė rinka, pirmiausia – ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, nes biokuro gamyklos yra garantuotas būdas ūkininkams realizuoti užaugintą perteklinę pašarinių grūdų produkciją. Anot. V. Linkevičiaus, bioetanolio gamyba pamažu didina ir tokios ūkio produkcijos, kaip kviečiai, kvietrugiai, paklausą šalyje.

Šiuo metu įmonė, investavusi milžiniškas lėšas, jaučiasi finansiškai išsunkta, tačiau kitais metais planuoja pasiūlyti ūkininkams ir kreditavimo paslaugą. „Norėtume pasiūlyti ūkininkams kreditan trąšų ir augalų apsaugos priemonių, o mainais gauti įsipareigojimą parduoti mums grūdus, bet tam reikia laiko, pasirengimo ir sandėlių. Esu įsitikinęs, kad mūsų siūlomų trąšų ir augalų apsaugos priemonių kainos bus patrauklios, nes nežadame taikyti tradicinio antkainio, kadangi gyvename ne iš prekybos šiais produktais – tai tik patraukli priemonė užsitikrinti grūdų tiekimą“, – paaiškina V. Linkevičius.

Uždaras gamybos ciklas

Biodujų gamybai naudojamos įvairios skystos, lengvai suyrančios organinės medžiagos. ES biojėgainių žaliavų balanse didžiausia dalis tenka gyvulių mėšlui (jis sudaro 80–90 proc. šiose jėgainėse perdirbamos biomasės). „Kuranos“ įmonėje biodujų gamybai daugiausia naudojama augalinės kilmės žaliava: žlaugtai ir rapsų išspaudos, taip pat obuoliai, daržovės. Šios organinės atliekos tam tikromis dalimis maišomos su srutomis ir nukreipiamos į 5 pūdytuvus (biodujos gaminasi 5 talpyklose po 5 tūkst. m3). Pagamintos biodujos naudojamos šildymo katilams ir vidaus degimo varikliams. Įrengti du garo katilai utilizatoriai, kurių kiekvieno galingumas – iki 1 050 kg/h ir du garo katilai po 6 000 kg/h našumo. Jėgainėje sukasi 4 kogeneratoriai, jų elektrinis galingumas – po 1 000 kW ir šiluminis galingumas po 600 kW. Perteklinę elektros energiją (maždaug pusę visos pagaminamos) įmonė parduoda skirstomiesiems tinklams, o kitą dalį sunaudoja gamybai.

***

„Kuranos“ bendrovėje šiandien įdarbinta daugiau kaip pusšimtis darbuotojų. Jų ir pačios bendrovės likimas priklauso ir nuo keičiamos mokesčių sistemos. Latvija degalams su bioetanoliu taiko mažesnius mokesčius, Šveicarija panaikino bet kokį biokuro apmokestinimą, o Vokietijoje iki 2009 m. galiojusi lengvata bioetanoliui apmokestinama laipsniškai, įvedant pereinamąjį laikotarpį. Lietuva, atsisakydama lengvatos bioetanoliui, tikisi į valstybės biudžetą šiemet papildomai surinkti apie 70 mln. Lt pajamų (apie 37 mln. litų už benziną ir apie 33 mln. litų už dyzelininius degalus).