Turime stengtis kuo labiau ištęsti – paankstinti ir suvėlinti – braškių derėjimą lauko sąlygomis ir pasiekti, kad uogų auginimas būtų pelningas. Todėl būtina taikyti tokias auginimo technologijas, kurios leistų sumažinti darbo bei kuro sąnaudas ir užtikrintų gausų kokybiškų ir neaukštos savikainos desertinių uogų derlių.

Ieškoma būdų, kaip Lietuvos sąlygomis pratęsti šviežių desertinių braškių tiekimo rinkai laikotarpį. Aišku, galima ne sezono metu išsiauginti desertinių braškių uogų šiltnamiuose, tačiau žiemą jų savikaina bus aukštesnė negu atvežamų iš pietinių kraštų uogų kaina.

Dažnai braškių auginimo technologijoje lemiamą reikšmę turi veislė. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute per pastaruosius 15–20 metų ištirta per 70 braškių veislių. Iš institute tirtų braškių veislių auginimui įvairiais laikotarpiais buvo pasiūlyta 16 veislių: Senga Sengana, Venta, Rubinovyj Kulon, Redgauntlet, Nida, Jaunė, Holiday, Rusanovka, Dukat, Induka, Korona, Polka, Tenira, Kama, Kent, Pandora. Kaimyninėse šalyse plito Elsanta, Senga Sengana, Dukat, Kama, Kokinskaya Raniaya, Zefyr, Festivalnaya, Kulon, Tenira, Induka, Holiday, Bogota, Polka, Korona, Bounty veislių braškės. Plečiantis braškininkystės verslui ir didėjant uogų eksportui, svarbu versliniam auginimui parinkti kelias derlingas ir geros kokybės bei transportabilias, desertines uogas sunokinančias braškių veisles. Taip pat tyrimai turi būti atlikti taikant naujausias desertinių braškių auginimo technologijas – auginant trieilėse, balta plėvele mulčiuotose, lašeliniu būdu drėkinamose ir tręšiamose lysvėse.

Braškių veislių bandymas įrengtas 2007 m. rugpjūčio 20 dieną. Tyrimo tikslas – taikant naują braškių auginimo technologiją profiliuotoje dirvoje, ištirti naujas braškių veisles, derančias tradiciniu metu ir derėjimą paankstinus agrodanga. Buvo tiriamos šios braškių veislės: Honeoye, Elkat, Figaro, Elsanta, Marmolada, Darselect ir Sonata. Braškės buvo auginamos balta plėvele mulčiuotose žemose trieilėse lysvėse, naudojant fertigacijos sistemą. Bandyminis braškynas įveistas iš kasetėse išaugintų daigų. Braškių sodinimo schema: 1,0+0,35+0,35×0,2 m ( 87 719 vnt. ha-1).

Tyrimo metais buvo įvertinta kerelių būklė bei ligų pažeistų braškių lapų procentas ir ligų intensyvumas. Tirtas braškių derlingumas, skinant uogas 2 kartus per savaitę, nustatyta vidutinė uogų masė, uogų kietumas ir jusliniais metodais įvertintas uogų skonis bei išvaizda.

Braškių apsaugai nuo ligų ir kenkėjų naudoti naujausi preparatai: fungicidas Signum 334 g kg-1 v. d. g. 1,8 kg ha-1 ir insekticidas-akaricidas Envidoras 24 % k. s. 0,4 l ha-1. Purkšta po vieną kartą – prieš braškių žydėjimą ir nuėmus derlių nugariniu purkštuvu Hardi 4 110-12, purškiamo tirpalo kiekis – 1 000 l ha-1.

Braškių kerelių būklė

Pasodintos 2007 m. vasaros pabaigoje braškės iki vegetacijos pabaigos gražiai augo ir vystėsi. Visų veislių, išskyrus Figaro, kerelių būklė spalio pabaigoje buvo puiki. Figaro veislės kerelių būklė buvo kiek prastesnė, nes buvo pasodinti jaunesni, prasčiau išsišakniję daigai.

Prieš pirmojo derliaus skynimą visų veislių kerelių būklė buvo labai gera ar puiki. Baigiantis braškių derėjimui, dažnai augalus apninka ligos ir kenkėjai, ir kerelių būklė daugiau ar mažiau suprastėja. Tačiau svarbiausia, kokios būklės kereliai yra rugsėjo mėnesį. Mat tuo metu braškės suformuoja naują lapiją, kereliai užbaigia augimą ir prasideda žiedinių pumpurų diferenciacija – nuo to ir priklausys kitų metų derlius. Visais tyrimų metais Elkat veislės kereliai augo vešliausiai ir buvo geriausios būklės. Kitų veislių kereliai taip pat buvo gražūs. Šiek tiek prasčiau atrodė tik Figaro veislės kereliai.

Antraisiais derėjimo metais daugumos veislių braškių kereliai taip pat užaugo pakankamai geri. Tai nulėmė ne tik tirtų veislių braškių gyvybingumas, bet ir panaudota, nors ir minimali, bet labai efektyvių pesticidų apsauga nuo ligų ir kenkėjų.

Lietuvoje svarbiausios braškių lapų ligos yra šviesmargė ir rudmargė. Vidutiniais dvejų metų duomenimis, po derliaus nuėmimo daugiausia buvo išplitusi šviesmargė ir didžiausias šios ligos intensyvumas buvo ant Marmolada, Elsanta ir Honeoye braškių lapų, auginant nepridengus, ir Honeoye bei Figaro, auginant po agrodanga. Mažiausias šviesmargės intensyvumas buvo ant Elkat veislės braškių lapų.

Po derliaus nuėmimo daugiausia rud-margė buvo išplitusi ant Marmolada ir Elsanta veislės braškių, auginant jas be priedangų, ir ant Sonata, Honeoye ir Marmolada, auginant po agrodanga. Mažiausiai rud-marge sirgo Elkat veislės braškės.

Nors įvairių veislių braškių lapų ligotumas, auginant be priedangų ir po agrodanga, buvo skirtingas, tačiau vidutiniai duomenys rodo, kad uogų nokimui paankstinti naudojama agrodanga tik nežymiai padidina braškių lapų ligotumą.

Derlius ir uogų kokybė

Kaip ir ankstesni, taip ir šie braškių veislių tyrimai parodė, kad, auginant braškes trieilėse plėvele mulčiuotose lysvėse ir naudojant fertigaciją, braškės jau kitais metais po vasaros sodinimo gali duoti gausų ir aukštos kokybės uogų derlių. Taip pat nustatyta, kad dažniausiai agrodanga ne tik paankstina uogų sunokimą, bet dėl geresnių mikroklimato sąlygų po priedanga padidina derlių. Šis braškių veislių tyrimas parodė, kad vidutinis visų veislių braškių uogų derlius pirmaisiais derėjimo metais buvo 6 t ha-1 didesnis, negu auginant braškes atvirame lauke be priedangų. Iš esmės didžiausiu derlingumu po agrodanga išsiskyrė Elkat veislės braškės (36,6 t ha-1). Labai gausiai po agrodanga pirmaisiais metais derėjo ir Sonata (26,2 t ha-1). Kitų veislių braškės taip pat davė labai didelį (apie 20 t ha-1) derlių. Manoma, kad dėl pasodintų jaunesnių, mažiau išsišaknijusių daigų iš esmės prasčiausiai pirmaisiais metais derėjo Figaro veislės braškės.

Auginant braškes atvirame lauke be priedangų, taip pat gausiausiai derėjo Elkat, Sonata ir standartinės Honeoye veislės braškės. Kitų veislių braškių derlingumas šiek tiek atsiliko, pats mažiausias dėl minėtų priežasčių buvo Figaro derlingumas.

Antrasis visų veislių braškių derlius subrendo labai geras ir daugeliu atvejų siekė 20 ir daugiau t ha-1. Nors standartinės Honeoye veislės braškių derlius buvo geras (17–20,5 t ha-1), bet kitų veislių braškės derėjo gausiau. Auginant be priedangų, iš esmės už standartinę Honeoye veislę gausiau derėjo Elsanta, Elkat ir Darselect. Po priedangomis už standartinę Honeoye veislę iš esmės gausiau derėjo visų veislių braškės, išskyrus Figaro, kurių derliaus skirtumas buvo neesminis.

Auginant braškes be priedangų, vidutinis dvejų metų daugumos veislių braškių derlingumas buvo gana aukštas ir panašus. Iš esmės gausiau už standartinę Honeoye derėjo tik Elkat, o iš esmės prasčiau, dėl mažo pirmojo derliaus, Figaro braškės. Po priedangomis už standartinę Honeoye veislę iš esmės gausiau derėjo Elkat, Sonata, Darselect ir Elsanta veislių braškės. Tyrimo metu paaiškėjo, kad po agroplėvelės priedanga žiemos ir pavasario metu susidaręs mikroklimatas teigiamai veikė šių veislių braškių kerelių vystymąsi ir derlingumą. Tai nebuvo atsitiktinumas, nes šios veislės yra kilusios iš švelnesnio klimato zonos.

Veisiant verslinius braškynus, labai svarbu desertinių uogų skynimą ištęsti kuo ilgiau. Versliniuose braškynuose būtina ne tik parinkti veisles, bet ir panaudoti kitas technologines priemones, kad kuo anksčiau sunoktų desertinės uogos, už kurias galima gauti gerokai didesnę kainą, arba kad uogos noktų kuo vėliau, kai kaina vėl pakyla. Labai svarbu pasiekti, kad tradiciniu metu, kai uogos būna pigiausios, jų priaugintume kuo mažiau. Tiriant aiškintasi, kaip galima paankstinti uogų nokimą, parenkant tinkamo sunokimo braškių veislę, ir kiek paankstina įvairių veislių derėjimą žiemą prieš didesnius šalčius ant braškių uždėta agrodanga. Nustatyta, kad, parinkus ankstyvąsias Honeoye veislės braškes, iki vėlyvųjų veislių braškių masinio derėjimo galima nuskinti iki 48 proc. uogų, auginant atvirame lauke, ir iki 77 proc. uogų, jeigu auginama po agrodangomis. Šiuo laikotarpiu išaugintų kokybiškų uogų kaina būna pati aukščiausia.

Pagal sunokusių uogų derliaus procentą iki vėlyvųjų braškių veislių masinio derėjimo pradžios, tiek atvirame lauke, tiek ir po agrodanga auginamas braškių veisles galima suskirstyti pagal sunokimo laiką. Nustatyta, kad standartinę Honeoye veislę galima priskirti prie ankstyvųjų braškių. Elkat ir Figaro veislės priskirtinos prie vidutinio ankstyvumo, Elsanta, Marmolada ir Darselect – vidutinio vėlyvumo, o Sonata – prie vėlyvųjų.

Auginant desertines braškių uogas labai svarbu, kad jos užaugtų kuo didesnės. Tyrimai parodė, kad pirmaisiais metais derėjimo pradžioje iš esmės didesnes už standartinės Honeoye veislės uogas išaugino Elsanta, Figaro ir Sonata, o antraisiais – Elsanta, Darselect, Elkat ir Figaro veislių braškės. Auginant braškes po agrodanga, pirmaisiais metais už standartinę veislę iš esmės didesnės Sonata ir Figaro, o antraisiais metais – Darselect, Elkat ir Figaro veislių braškės. Nors antraisiais derėjimo metais braškių uogos paprastai būna gerokai mažesnės, negu pirmaisiais, tačiau šiame tyrime dėl palankių agroklimato sąlygų 2009 m. antrojo derliaus uogos buvo net šiek tiek didesnės negu pirmojo derliaus. Ypač tai pastebėta auginant braškes atvirame lauke be priedangų.

Vidutiniais dvejų metų duomenimis, iš esmės didžiausias uogas derėjimo pradžioje atvirame lauke išaugino Elsanta, Elkat, Darselect ir Figaro, o agrodanga dengtos – Sonata, Darselect, Elkat ir Figaro veislių braškės. Visais atvejais ypatingu dydžiu išsiskyrė Figaro veislės braškės.

Masinio derėjimo metu, vidutiniais dvejų metų duomenimis, iš esmės didžiausios masės uogas išaugino Figaro, Elkat, Darselect ir Marmolada veislių braškės.

Auginant desertines uogas, labai svarbu ne tik jų dydis, bet ir išvaizda bei skonis. Jusliniais tyrimais nustatyta, kad visų tirtų veislių braškių uogos buvo labai geros išvaizdos bei skonio. Vis tik labiausiai standartinės Honeoye veislės uogas savo išvaizda lenkė Figaro, Darselect, Elsanta ir Marmolada, o savo skoniu – Darselect veislės braškių uogos.

Vertinant įvairių veislių uogų kokybę, labai svarbu įvertinti ir uogų jautrumą puviniams. 2009 m. uogų nokimo metu susidarė palankios sąlygos uogų puviniams plisti. Minėtais metais uogų nokimo metu iškrito daug kritulių, braškynas buvo ant-rųjų derėjimo metų, kai trieilėse lysvėse daugumos veislių braškės labai sutankėja. Be to, tik vieną kartą žydėjimo metu buvo purkšta nuo puvinių efektyviais fungicidais. Tokiomis sąlygomis labai gerai išryškėjo braškių veislių jautrumas uogų puviniams. Tyrimais nustatyta, kad didžiausias procentas nuo bendrojo biologinio uogų derliaus supuvo Marmolada, Honeoye ir ypač Elkat veislių braškių. Iš esmės mažiausiai tokiomis sąlygomis puvo Darselect, Sonata ir Figaro veislių braškės.

Vertinant desertines uogas, labai svarbu nustatyti jų tvirtumą. Tik tvirtos desertinės uogos ilgai išlaiko gerą išvaizdą, tinka transportavimui bei prekybai. Uogų tvirtumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų jų augimo ir nokimo metu. Nustatyta, kad sausesniais 2008 metais visų veislių uogos buvo žymiai tvirtesnės negu drėgnais 2009 metais. Tačiau daugiausia uogų tvirtumą lemia veislės ypatybės. Vidutiniais dvejų metų duomenimis, tvirčiausios uogos yra Sonata, Darselect ir ypač Figaro, o minkščiausios – Elkat veislių. Už standartinę Honeoye veislę visų tirtų veislių uogos buvo tvirtesnės, išskyrus Elkat uogas.

Kompleksiškai įvertinus visų tirtų braškių veislių rezultatus, galima teigti, kad versliniuose braškynuose pelningai galima auginti visas tirtas braškių veisles, tačiau būtina atkreipti dėmesį į Darselect, Sonata ir Figaro veislių braškių auginimą. Taip pat žinotina, kad Sonata veislės braškės yra vėlyvos ir jų neverta auginti po priedangomis, nes tuo metu uogų kainos būna pačios žemiausios.