Kauno rajono ūkininkė Genutė STALIŪNIENĖ dvi kadencijas (nuo 2002 iki 2008 metų) vadovavo Lietuvos ūkininkų sąjungai. Tai buvo sudėtingas laikotarpis, kurį į dvi dalis skelia šalies įstojimas į Europos Sąjungą. Užplūdusi informacijos gausa, nauji reikalavimai ir modernių technologijų diegimas – tai didžiausi iššūkiai, kuriuos teko įveikti šalies ūkininkijai.

Džiaugiuosi, kad yra Lietuvoje spaudos, skirtos būtent žemdirbiams. Žurnalui „Mano ūkis“ pirmiausia noriu padėkoti už tai, kad jis visada buvo geras Lietuvos ūkininkų sąjungos partneris, daug prisidėjęs prie Lietuvos ūkininkų įvaizdžio formavimo. Dabar jau niekas negalvoja, kad ūkininkas – tai suvargęs žmogelis, ariantis žemę su arkliuku. Pasakojimai iš moderniai tvarkomų ūkių, iliustruoti kokybiškomis fotografijomis, akivaizdžiai parodo mūsų ūkių lygį. „Mano ūkis“ iš karto išsiskyrė tuo, kad informacija jame buvo pateikiama paprastai ir suprantamai ūkininkui. Gerai, kad parenkant temas laikomasi sezoniškumo ir atvertęs naują numerį randi tai, kas tuo metu aktualiausia. Atidžiai skaitome mokslininkų straipsnius, naujausias rekomendacijas, specialistų patarimus.

Puiku, kad žurnalas nuo pat leidimo pradžios gražiai bendradarbiauja su ūkininkais, dalyvauja parodose, lauko dienose, įvairiose šventėse ir renginiuose. Leidinys kasmet darosi įdomesnis, spalvingesnis, kaskart maloniau jį paimti į rankas. Vienintelis menkas priekaištas – reklamos gausa, bet be jos tikriausiai neįmanoma išsiversti. Puikus žurnalo papildinys – interneto tinklalapis, kurį peržiūriu kasdien ir kolegas paraginu atsiversti. Ten tiek svarbios informacijos žemdirbiams – naujausi įstatymai, operatyvios žinios, kaimo plėtros aktualijos, ir viskas koncentruota vienoje vietoje. Tik kartais nuliūdina pagiežingi komentarai, dar­ tikriausiai neišmokome dalykiškai reikšti nuomonės, ramiai ir be pykčio diskutuoti.

Peržvelgusi į prabėgusius metus, kaip vieną sudėtingiausių periodų išskirčiau stojimo į Europos Sąjungą laikotarpį. Mus, ūkininkus, labai gąsdino neišvengiamos permainos, teko ieškoti atsakymų į daugybę klausimų. Viskas ir žemės ūkio politikoje, ir technologijose keitėsi milžinišku greičiu. Bet išlikome, išgyvenome, prisitaikėme, sustiprėjome, modernizavomės. Dabar žemdirbiai daug ramiau jaučiasi, nes pamatė, kad tikrai neprapuls, kad bendrame ES žemės ūkio kontekste esame stiprūs. Ir dabartinis sunkmetis dar kartą parodė, kad žemės ūkis yra viena stipriausių ir stabiliausiai dirbančių ūkio šakų.