Dar kartą šoktelėjusi elektros kaina verčia kelti akis į dangų – ne, ne maldai, o alternatyvių elektros energijos šaltinių žvalgytuvėms. Nors šalies peizaže ir daugėja baltasparnių vėjo jėgainių, didžioji dalis jų generuojamos energijos parduodama į bendrus tinklus. Tačiau prognozuojamas tolesnis elektros kainų kopimas į olimpines aukštumas bruka naują alternatyvą: bent dalį generuojamos energijos sunaudoti savo reikmėms.

Akys jau veikiausiai priprato prie Vakarų Lietuvos peizažą papildančių vėjo jėgainių. Nors per paskutinius metus jų gerokai padaugėjo, visų vėjo jėgainių instaliuota galia – 92 MW, o jų sugeneruojama energija – apie 200 GWh, tačiau tai sudaro vos kiek daugiau negu 1 proc. šalyje sunaudojamos elektros. Jei nepaskubėsime, gali būti sunku įvykdyti įsipareigojimus ES, kad 2020 m. alternatyvi energija sudarytų 23 proc. visos suvartojamos energijos.

Akis į dangų kelti skatina ir brangstanti elektros energija: o jeigu bent dalį reikalingos elektros pabandyti „pasigaminti“ patiems. Iki šiol daugelis vėjo jėgainių savininkų buvo suinteresuoti ne patys sunaudoti pasigamintą energiją, tačiau parduoti ją į bendrus tinklus. „Labai gaila, kad tie, kurie turi ar planuoja statyti vėjo jėgaines, visų pirma nori gaminti prekę – elektrą – ir ją pardavinėti. Mes norėtumėme, kad jie į bendrus tinklus parduotų tik perteklinę elektros energiją, o kiek reikalinga ūkio reikmėms, sunaudotų patys“, – pastebi Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjas Gintautas Jakimavičius. Dėl to, kad sugeneruota elektros energija „varinėjama“ tinklais, prarandama nemaža dalis (daugiau negu 15 proc.) energijos, todėl, pasak specialisto, efektyviausia būtų kuo didesnę energijos dalį sunaudoti netoli energijos šaltinio.

„Visos lazdos turi du galus“, – lakoniškai juokauja G. Jakimavičius, kalbėdamas apie vėjo energetikos sektoriuje susiklosčiusią prieštaringą situaciją. Viena vertus, siekiant skatinti tokios energijos gamybą, vėjo jėgainių savininkams mokama didesnė kaina, kita vertus, jie iki šiol visai nebuvo skatinami naudoti tokią energiją patys.

„Iki šiol logika buvo paprasta: kol vėjo energija buvo superkama panašia kaina kaip ir ta, kurią mokėjome elektros tinklams, ją aiškiai apsimokėjo parduoti. Tačiau dabar, kai uždarius atominę elektrinę elektros kaina vartotojams šoktelėjo, atsiranda poreikis svarstyti šią alternatyvą iš naujo: ar tikrai verta parduoti pigiau nei pats perki“, – kad pokyčiai rinkoje viską sustatys į savo vietas įsitikinęs G. Jakimavičius.

Per štilį skolintis, per audrą grąžinti

Norint prisidėti prie vėjo „gaudymo“ ir vertimo energija, nebūtina statyti didžiulės galios jėgainės, pasaulyje populiarėja vadinamosios asmeninio naudojimo jėgainės, kurių galią galima pasirinkti pagal savo poreikius. Vadinamųjų didžiųjų jėgainių instaliuota galia siekia nuo vieno iki kelių MW, o štai asmeniniam naudojimui skirtą jėgainę galima rinktis ir tokią, kurios instaliuota galia – vos 5 kW. Priešingai nei mūsų akiai įprastos didžiosios jėgainės, kurių konstrukcija turi horizontalią ašį, mažosios asmeninio naudojimo vėjo jėgainės dažniausiai yra konstruojamos ant vertikalios ašies. Mažesniems tokių jėgainių sparnams įsukti pakanka ir mažesnio vėjo – generuoti energiją jos gali pučiant vos 2 m/s stiprumo vėjui. Didžiųjų jėgainių sparnai efektyviai suktis pradeda tik tuomet, kai vėjas įsibėgėja iki 5–7 m/s. Dėl šios priežasties mažosios jėgainės dirba dažniau ir jų efektyvumas didesnis – apie 40 proc. (didžiųjų jėgainių – apie 30 proc.).

Generuojamos energijos perteklių visuomet galima parduoti į bendrus elektros tinklus – netgi tuomet, jei jūsų valdose stovi 5 kW galios jėgainė. Efektyviausia, pasak G. Jakimavičiaus, vesti elektros vartojimo ir gamybos apskaitą, iš kurios būtų matyti, kiek ir iš kokio šaltinio elektros energijos buvo suvartota ir kiek perteklinės energijos buvo perduota į bendrus tinklus. Taip būtų sprendžiama ir energijos nepastovaus tiekimo problema: mažiau vėjuotą dieną trūkstamos energijos būtų pasiimama iš bendrų tinklų, o vėjingą dieną perteklius taip pat nenueitų niekais. Tačiau iki šiol Lietuvoje dar nėra tokių pavyzdžių, nėra ir teisės aktų, reglamentuojančių tokių skaitiklių naudojimą. Be to, elektros tinklų valdytojai taip pat nenori sutikti su tokiu individualių gamintojų perteklinės energijos „primetimu“. Tai, pasak Energetikos ministerijos specialisto, tik vienas iš pavyzdžių, kai tradicinės energetikos šalininkai kaišioja pagalius alternatyvių energijos šaltinių vystytojams į ratus, tačiau jis neabejoja, kad netolimoje ateityje šis nesutarimas bus išspręstas ir kiekvienas nepriklausomas gamintojas galės apskaičiuoti savo elektros energijos balansą. Iš kitos pusės, reikia jis supranta ir elektros tinklų atstovus. Jie turi užtikrinti tinkamų parametrų energijos tiekimą. Tuo tarpu, kai vėjas negeneruoja energijos, tą turi padaryti kiti įrenginiai, o kai vėjas stiprus, įrenginius reikia stabdyti – atsiranda vadinamosios rezervavimo ir balansavimo problemos.

Aukštaičiams vėjas pūs brangiau

Tai, kad daugiausia vėjo jėgainių stovi vakarinėje šalies dalyje, nulemta natūralios geografinės priežasties – šiame regione daugiau vėjuotų dienų. Tačiau, pasak G. Jakimavičiaus, siekiama skatinti įmanomai tolygią alternatyvios energetikos plėtrą skirtinguose šalies regionuose, todėl gali būti, kad rytinėje, mažiau vėjuotoje šalies dalyje už superkamą elektros energiją vėjo jėgainių savininkams ateityje bus mokama daugiau.

G. Jakimavičius kritikuoja susiklosčiusią tendenciją į šalies rinką iš kitų šalių vežtis dėvėtas vėjo jėgaines: mažesnis jų efektyvumas, patikimumas, dėl senesnės konstrukcijos jos sukelia daugiau triukšmo. Be to, perkant naują vėjo jėgainę, suteikiama garantija – pavyzdžiui, didelio galingumo vėjo jėgainės eksploatacija gamintojai įsipareigoja rūpintis 20 metų. O nusipirkę dėvėtą jėgainę, atsakomybę prisiimame ant savo pečių. Pasibaigus gamintojo garantijai, pasak specialisto, priklausomai nuo gamintojo ir modelio jėgainė turėtų veikti dar bent 15 metų. Skaičiuojama, kad investicija atsiperka per 10–12 metų, o tolesnis uždarbis, neskaičiuojant eksploatavimo išlaidų, byra į šeimininko kišenę.

Kurias jėgaines bepirktume – dėvėtas ar naujas, parsivežame jas iš užsienio, todėl galime skaičiuoti, kiek šalies ekonomika dėl to patiria nuostolių, nesukuriamos darbo vietos. Tad vis drąsiau prabylama apie galimybę gaminti vėjo jėgaines šalies viduje. Tuomet ir jų transportavimas būtų pigesnis, ir prireikus gamintojų atstovą greičiau prisikviesti pavyktų. Ar verta turint nedidelę paklausą šalies vidaus rinkoje užsiimti didelės galios jėgainių gamyba, dar labai abejojama, tačiau G. Jakimavičius įsitikinęs, kad nedidelės galios vertikalios ašies vėjo jėgaines mūsų gamintojai tikrai pajėgūs gaminti. Pasak jo, ne viena kompanija rimtai svarsto šią galimybę.

Parama jėgainių statybai

Siekiama, kad į alternatyvios energetikos plėtrą mūsų šalyje įsitrauktų ir žemės ūkio atstovai bei kiti kaimo vietovių gyventojai, todėl vėjo jėgainių statybai skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Nedidelės galios vėjo jėgainėms įrengti ūkyje galima gauti paramą pagal I krypties priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Pagal šią priemonę gali būti finansuojama 40 proc. mažo galingumo vėjo jėgainės bei jos įrengimo kainos, maksimali parama vienam projektui visam laikotarpiui neturėtų viršyti daugiau kaip 400 tūkst. eurų. Pagal šią priemonę remiama nedidelių, iki 250 kW galios, vėjo jėgainių statyba. Šia parama pasinaudojęs ūkininkas visą jėgainės pagamintą energiją turėtų sunaudoti savo reikmėms, į bendrus elektros tinklus sugeneruotos energijos parduoti negalima.

Taip pat energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamyba remiama pagal KPP III krypties priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Pagal pirmąją priemonę paramą alternatyviai energijai gaminti gali gauti ūkininkai, savarankiškos labai mažos įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla, taip pat kaimo gyventojai, vykdantys žemės ūkio veiklą. Paramą pagal antrąją priemonę gali gauti kaimo gyventojai, turintys patirties šioje srityje, savarankiškos labai mažos įmonės, jau veikiančios ne žemės ūkio sektoriuje, bei fiziniai asmenys, ketinantys steigti naujas labai mažas įmones. Tačiau šiuo atveju pusė visos pagamintos elektros energijos turėtų būti parduodama į bendrus tinklus. Prisijungimo prie elektros tinklų išlaidas turėtų finansuoti pats vėjo jėgainės savininkas. Parama pagal šias priemones gali sudaryti iki 65 proc. visos projekto vertės. Jau sulaukta Europos Komisijos pritarimo laikinajai valstybės pagalbos schemai, taikomai ekonominio sunkmečio laikotarpiu, kuri sudarys galimybę padidinti galimą paramos sumą vienam projektui iki 500 000 eurų (1 726 400 Lt).

Pasak ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vyr. specialistės Živilės Šukytės, šiuo metu kaip tik baigiami rengti nauji įgyvendinimo taisyklių projektai, pagal kuriuos tokia padidinta paramos suma bus taikoma iki šių metų pabaigos. Parama šioms priemonėms įgyvendinti iki 150 tūkst. litų taip pat teikiama pagal supaprastintą tvarką.

Šio pobūdžio veikla į remiamų veiklos rūšių sąrašą įtraukta tik prieš pusmetį, be to, daugelis susidomėjusiųjų, pasak Ž. Šukytės, ko gero laukia palankesnės tvarkos įtvirtinimo, tad spėjusiųjų pasinaudoti parama vėjo jėgainėms statyti dar nėra. Tačiau specialistė tikina, kad susidomėjimas nemenkas ir artimiausiu metu norinčiųjų pasinaudoti parama tikrai atsiras.

Sušvelninus reikalavimus – didesnis susidomėjimas

Planuojantiems statyti vėjo jėgaines tenka susikauti su ištisa kariauna reikalavimų dėl poveikio aplinkai vertinimo. Statant nedidelės galios vėjo jėgainę, išvengiama kai kurių didelėms jėgainėms taikomų apribojimų. Jei vėjo jėgainės aukštis, įskaitant sparnų ilgį, yra mažesnis kaip 10 m ir ji turi ne daugiau kaip 1 turbiną, poveikio aplinkai vertinimo procedūros netaikomos. Kai planuojama vėjo jėgainė viršija šiuos parametrus, atsakinga institucija – Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentas – kiekvienu konkrečiu atveju pagal individualias aplinkybes sprendžia, ar reikia atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjos Miglės Masaitytės, atsakinga institucija gali reikalauti poveikio aplinkai vertinimo, kai vėjo jėgainės planuojamos šalia gamtinių ir kompleksinių draustinių, valstybinių parkų; kai jos planuojamos įsteigtose ar potencialiose buveinėse arba paukščių apsaugai svarbiose teritorijose ir greta jų; kai planuojamų vėjo jėgainių kaimynystėje yra gyvenamosios teritorijos.

Siekiant, kad energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamyba mūsų šalyje įsibėgėtų sparčiau, priimta teisės aktų pakeitimų, palengvinančių pasirengimą vėjo jėgainių statybai. Iki šiol vėjo jėgainės, aukštesnės nei 15 m, buvo priskiriamos ypatingiems statiniams, todėl reikėdavo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, parengti techninį projektą, atlikti jo ekspertizę, patvirtinti ir gauti statybos leidimą. Šių metų pradžioje priėmus statybos techninių reglamentų „Nesudėtingi statiniai (tarp jų laikini)“ ir „Ypatingi statiniai“ pakeitimus, ypatingiems statiniams bus priskiriamos tik tos vėjo jėgainės, kurių aukštis yra didesnis kaip 30 m, o ne aukštesnės kaip 15 m ir kurių galia iki 30 kW įtrauktos į nesudėtingų (I ir II grupės) statinių sąrašą. Projektuojant ir statant vėjo jėgaines, priskiriamas I grupės nesudėtingam inžineriniam statiniui (aukštis iki 10 m, galia iki 10 kW) neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas ir daugelis kitų reikalavimų. Ruošiantis statyti vėjo jėgaines, priskiriamas II nesudėtingų statinių grupei (aukštis iki 15 m, galia 10–30 kW), reikalingas supaprastintas statinio projektas. Nors statybos leidimas taip pat nereikalingas, vietoj jo būtinas raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas. Vėjo jėgainėms, kurių statybinės konstrukcijos yra iki 2,2 m aukščio, Statybos įstatymo nustatyti reikalavimai statiniams netaikomi.

Kai vėjo jėgainių statybai taikomos statybos techninio reglamento „Nesudėtingi statiniai (tarp jų laikini)“ nuostatos, vėjo jėgainės turi būti statomos ne mažesniu kaip jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki sklypo ribos. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu.

M. Masaitytės teigimu, Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, įsigalioję pirmąją šių metų dieną, taip pat skirti vėjo jėgainių įrengimui taikomiems reikalavimams supaprastinti. Nuo šiol statant pavienes ne didesnes kaip 250 kW galios vėjo jėgaines kaimo vietovėse ir miesteliuose, kai atstumas nuo jėgainės pastatymo vietos iki sklypo ribos yra ne mažesnis kaip 1,5 vėjo jėgainės maksimalaus aukščio, nereikės rengti detaliojo plano. Be to, detaliojo plano rengti nereikės statant vėjo jėgainių grupes (2 ir daugiau jėgainių), kurioms teisės aktų nustatyta tvarka turi būti rengiami specialieji planai.

Vėjo jėgainė garsina miestelį

Smalininkų (Jurbarko r.) bendruomenė jau savo kailiu išbandė, ką reiškia „pakinkyti vėją“. Praėjusią liepą įsukti jėgainės sparnai smagiausiai sukosi porą paskutiniųjų metų mėnesių – lapkritį jėgainė dirbo beveik be trukdžių. Per lapkričio mėnesį jėgainė prisuko 27 tūkstančius kWh elektros energijos. Šiuo metu jėgainės „uždirbtų“ pinigų bendruomenei pakanka tik banko palūkanoms mokėti, tačiau po metų bendruomenė planuoja gauti antrąją Aplinkos apsaugos fondo paramos dalį ir tuomet jau tikisi lengviau atsikvėpti: jėgainės uždarbio užteks ne tik palūkanoms dengti, bet ir paskolai pamažu grąžinti. „Norime vienus metus leisti jėgainei padirbėti ir sulaukti konkrečių rezultatų. Paskui jau mes galėsime skaičiuoti ir planuoti, kiek pinigų reikės palikti bankui, o kiek galėsime investuoti į tai, kad gyventi Smalininkuose būtų smagiau. Tų pinigų neliks daug, todėl, manau, geriausia būtų juos panaudoti kitiems projektams finansuoti. Kiekvienais metais bankui atiduodama dalis mažės ir galėsime daugiau pinigų investuoti į smalininkiečių socialinę gerovę“, – optimistiškai nusiteikusi bendruomenės pirmininkė Vanda Stonienė.

Kita šio projekto kuratorė – Jolanta Bertašienė pastebi, kad kitoms bendruomenėms dėl supaprastintų sąlygų ir sumažintų reikalavimų vykdyti tokius projektus kur kas paprasčiau – mažesnė klaidų tikimybė, trumpesnis pasirengimo laikas. Be to, konsultacijos jos visuomet gali kreiptis į smalininkiečius. V. Stonienė prisipažįsta jau sunkiai beprisimenanti darbo dieną, kai nesulaukė jokio susidomėjusio žmogaus skambučio ar elektroninio laiško. Jos skaičiavimais, Smalininkų jėgainę aplankė jau apie 15 bendruomenių, nekalbant apie ūkininkus ir kitus susidomėjusius asmenis. „Konsultuojame labai daug bendruomenių, pavienių asmenų, ūkininkų, šiaip fizinių asmenų – žmonių susidomėjimas vėjo energetika didelis. Daugelį gąsdina sumos, jėgainės bei statybos darbų kaina didelė ir tai trikdo žmones. Bet norinčių statyti ir ieškančių galimybių, kaip tai padaryti, išties yra be galo daug“, – pastebi V. Stonienė. Nors sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi, patys smalininkiečiai taip pat domisi jėgainės darbu, pasak bendruomenės pirmininkės, nė vienas susitikimas nepraeina neaptarus šio klausimo. Nors jėgainės kritikų miestelyje ir nebuvo daug, tačiau ir tie patys, pasak projekto globėjų, įsitikinę, kad triukšmo nesigirdi ir paukštelių nesumažėjo, tad ir jie tyliai stebi ramiai dirbančią baltasparnę, garsinančią miestelio vardą.

***

Išgauti daugiau energijos iš vėjo skatinama 3 pagrindinėmis priemonėmis: superkant tokią energiją brangiau nei energiją iš tradicinių šaltinių, prisijungimo mokesčio lengvatomis (finansuojama 40 proc. prisijungimo mokesčio) ir parama jėgainių statybai.

***
Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, šiuo metu norą gauti paramą vėjo jėgainėms statyti yra deklaravę 20 pareiškėjų: po 1 pareiškėją iš Utenos ir Šiaulių apskričių, po 2 – iš Panevėžio ir Marijampolės, 3 – iš Klaipėdos, 11 – Tauragės apskrityje. Iš gausiausių – Tauragės – pareiškėjų didžiąją dalį sudaro norintieji pasinaudoti parama pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, taip pat vienas pareiškėjas tikisi pasinaudoti parama ūkiui modernizuoti.