Palepinti rekordiniais 2008-ųjų metų pardavimais žemės ūkio technikos gamintojai skaičiuoja sumažėjusias 2009-ųjų apyvartas ir bando prognozuoti 2010-sius. Nors pasaulis po truputį vaduojasi iš sunkmečio gniaužtų, tačiau daugiau rekordų ekspertai nenumato. Šiemet tikimasi prekybos stabilumo, tačiau prognozuojama kai kurias rinkas dar susitrauksiant.

Kad šviesa tunelio gale matyti, nedrąsiai prabilta jau per didžiausią žemės ūkio technikos parodą „Agritechnica 2009“. „Pokalbiai su parodos dalyviais ir lankytojais nuteikia optimistiškai. Nuotaikos geresnės negu buvo tikėtasi“, – parodą reziumuoja Vokietijos mašinų gamintojų sąjungos (VDMA – vok. Verband Deutscher Maschinen Anlagenbau) žemės ūkio technikos skyriaus generalinis direktorius Berndas Šereris (Bernd Scherer).

Atsigaunančios prekybos šiemet tikisi ir Danijos įmonės. Pasak Danijos žemės ūkio mašinų gamintojų asociacijos prezidento Steno Anderseno (Sten Andersen), prekyba greičiau pajudės eksporto rinkose, nes kai kuriose šalyse iš ekonominės duobės lipama greičiau negu vidaus rinkoje. Skaičiuojama, kad per praėjusius metus sektoriaus apyvarta vidaus rinkoje krito drastiškai – 50–60 proc., eksporto – šiek tiek mažiau.

Apie 40 proc. Vokietijos žemės ūkio technikos ir įrangos gamintojų tikisi geresnių pardavimų vidaus rinkoje jau per artimiausius mėnesius. Daugiau kaip pusė traktorius ir kombainus gaminančių įmonių prognozuoja, kad tradicinėse Europos rinkose padėtis stabilizuosis, tačiau Rytų Europa, vargu ar atsigaus taip greitai, kaip norėtųsi. Permainų geryn nesitikima ir iš svarbių Vakarų gamintojams Ukrainos bei Kazachstano rinkų, kurias ekonomikos krizė palietė taip pat stipriai, kaip ir Rusiją.

Rusijos barjerai

Anksčiau viena iš svarbiausių įvardijama Rusijos rinka, su kuria buvo siejama didėjanti mašinų gamyba, dabar laikoma viena rizikingiausių, ypač dėl nestabilios mokesčių politikos.

Pernai Rusijos vyriausybė įvežamiems į šalį kombainams ir savaeigiams pašarų smulkintuvams pakėlė muitus nuo 5 iki 15 proc., t. y. 1 kW technikos galios pabrango 120 EUR. „Tai iškreipia konkurencijos sąlygas ir apriboja žemdirbių pasirinkimo galimybę. Rusijos ūkiams užkertamas kelias įsigyti kokybiškos vakarietiškos technikos, kuri šalyje turi paklausą ir yra gerai vertinama. Atskirų rinkų apsaugos priemonės ir izoliacija tik silpnina pasaulinę prekybą“, – įsitikinęs B. Šereris.

Buvusi antroje vietoje tarp didžiausio mašinų eksporto rinkų Rusija pernai nukrito į septintą vietą. Labiau į šią valstybę ir kitas Rytų šalis gamybą koncentruojančios kompanijos patirs didesnių nuostolių, negu į tradicines Vakarų Europos rinkas besiorientuojančios įmonės. Nepaisant nepalankių užsienio gamintojams politinių sprendimų, Rusija priskiriama prie itin didelį prekybos potencialą turinčių valstybių. Kartu su vietos gamintojų pagaminama technika Rusijos rinka vertinama 3,4 mlrd. eurų.

Centrinė ir Šiaurės Europa

Centrinėje Europoje rinkų pokyčiai ne tokie drastiški. Pavyzdžiui, Bulgarijoje ir Rumunijoje į naują techniką investuojantiems ūkininkams teikiama nemaža parama, todėl šiose šalyse prekyba nesumažėjo labai stipriai.

Lenkijoje pardavimai krito maždaug penktadaliu. Nors lenkai nukūlė 7 proc. daugiau grūdų, tačiau tai nekompensuoja kritusios jų kainos. Remiantis VDMA atlikta Lenkijos ūkininkų apklausa, dauguma jų į 2010 m. žvelgia pesimistiškai ir numato pajamų trūkumą naujoms investicijoms. Tad šiemet Lenkijos rinkoje didelių pokyčių į gerą nenusimato.

Pagal VDMA ekonominę analizę Baltijos šalyse, ypač Latvijoje, 2009 m. investicijos į techniką akivaizdžiai sumažėjo. Remiantis Lietuvos Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) praėjusių metų 11 mėnesių duomenimis, naujų traktorių registruota 1 028, t. y. 47,9 proc. mažiau negu 2008 m. (1 973). Prieš trejus metus šalyje registruoti 2 668 nauji traktoriai. Pasak ­ŽŪMPRIS Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyr. specialisto Remigijaus Zinkevičiaus, šalies technikos rinkoje vyrauja naudotos mašinos, pavyzdžiui, per vienuolika 2009 m. mėnesių nupirkta 7 604 naudoti traktoriai (2008 m. – 8 802, 2007 m. – 8 183), t. y. apie 7 kartus daugiau negu naujų. „Negalutiniais duomenimis, pernai naudotų traktorių rinka smuko tik 13,6 proc.“, – sako R. Zinkevičius. Lietuvoje kur kas geresni naujų javų kombainų prekybos rodikliai: per 11 praėjusių metų mėnesių registruotas 191 kombainas, 2008 – 152, 2007 – tik 98 naujos derliaus dorojimo mašinos. „Naudotų kombainų per 11 mėnesių 2009 m. nupirkta 538, 2008 – 447, o 2007 m. – 233. Taigi ir naujų, ir naudotų kombainų pernai nupirkta daugiau“, – pabrėžia R. Zinkevičius.

Vakarų šalyse pardavimai smuko dešimtadaliu ir daugiau

Bendroje žemės ūkio technikos industrijoje 11 proc. užimančioje Vokietijoje mašinų gamintojų apyvarta 2009 m. sumažėjo 25 proc. (2008 m. augo 24 proc.), o vidaus rinka susitraukė 10 proc. (iki 4,1 mlrd. EUR). „Tačiau, lyginant su kitomis sritimis, tai geras rezultatas. Vokietijai sunkmečiu pavyko atlaikyti savo pozicijas ir išsaugoti vokiškos technikos paklausą Vakarų Europoje. Tiesa, Rytuose padėtis labai neramina“, – vertina VDMA žemės ūkio technikos skyriaus direktorius B. Šereris.

Vokietijoje 2008 m. technikos prekyba pasiekė didesnį bumą negu kitose šalyse ir gamyklos dirbo ties savo pajėgumų riba. Todėl praėjusių metų pradžia dar nieko blogo nežadėjo, mat dalis mašinų užsakymų persikėlė iš 2008-ųjų. Akivaizdžiai užsakymų vidaus rinkoje sumažėjo nuo kovo, kai neįtikėtinai daug nukrito pieno supirkimo kainos (iki 0,24 EUR/kg). Itin skaudžiai nuo krizės nukentėjus pieno ūkiams, ypač krito pašarų ruošimo ir dalijimo mašinų pardavimai: žoliapjovių, grėblių, vartytuvų parduota 20–22 proc. mažiau negu 2008 m. Priekabų rinktuvų rinka Vokietijoje sumažėjo 28 procentais.

Beje, kombainų pardavimo apimtys Vokietijoje smuko vos 2 proc. Taigi, derliaus dorojimo mašinų pernai šioje valstybėje parduota beveik tiek pat kaip ir 2008 m. Palyginti nedaug (7 proc.) mažiau nupirkta ir traktorių. Preliminariais duomenimis, pernai vokiečiai įsigijo 29 000 traktorių.

Prognozuojama, kad kitąmet Vokietijos rinka susitrauks dar 10–15 proc. Šalies ūkininkai savo finansinę padėtį vertina itin kritiškai. Kaip rodo VDMA apžvalga, tik 13 proc. vokiečių iki 2010 m. pavasario ketina investuoti į naują ar naudotą techniką. Praėjusių metų pradžioje atnaujinti mašinų parką ketino 21 proc. Vokietijos žemdirbių. Kas ketvirtas apklaustas ūkininkas nurodo ribotas investavimo galimybes. Beje, didesnes investicijas planuoja tik stambios žemės ūkio paslaugų teikimo įmonės, vadinamieji „kontraktoriai“.

Prancūzijos rinka, kaip ir Vokietijos, praėjusių metų pradžioje išsaugojo stabilumą. Remiantis Prancūzijos asociacijos AXEMA prognozėmis, šiemet bus nupirkta 8 proc. mažiau traktorių negu 2009 m. Pernai pardavimai krito 14 proc. Prancūzijoje numatomos tokios pat technikos pardavimų tendencijos kaip ir Vokietijoje, t. y. šiemet ūkininkai į mašinas investuos mažiau negu praėjusiais metais.

Trečioje pagal dydį Italijos rinkoje 2009-ieji pateikė staigmenų: iki rugsėjo naujų traktorių registruota 4 proc. daugiau negu 2008 m. Per pirmuosius 8 mėn. vokiškos technikos eksportas į Italiją padidėjo 12 proc., tačiau dėl finansinių sunkumų pastebimai vėluojama (maždaug 12 savaičių) už nupirktas mašinas atsiskaityti.

Jungtinės Karalystės žemės ūkio technikos rinka iki praėjusių metų augo kaip ir kitose ES valstybėse. 2008 m. mašinų pardavimai padidėjo 13 proc. Praėjusių metų pirmasis pusmetis nebuvo itin dramatiškas, pavyzdžiui, naujų traktorių registruota tik 0,5 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, tačiau trečiąjį 2009 m. ketvirtį jų įregistruota 30 proc. mažiau. Žemės ūkio technikos paklausos mažėjimas numatomas ir 2010 metais.

Penkerių metų augimas sustojo

Pasaulio žemės ūkio technikos kompanijų pardavimai, augę penkerius metus nuo 2004 m. ir pasiekę 67,5 mlrd. EUR lygį (18 proc. didesnį negu 2007 m.), pernai smuko (iki 2006/2007 m. rodiklių). „Žemės ūkio technikos gamybos verslui įtakos turėjo ne tik globali ekonomikos krizė, bet ir rekordiškai nukritusios grūdų ir pieno kainos, – svarbiausias sumažėjusių mašinų pardavimo priežastis įvardija B. Šereris. – Kada žemės ūkio produkcijos kainos pasieks ankstesnį lygį, niekas negali pasakyti.“ Pasaulyje rekordiniais 2008-aisiais pagaminta 1,5 mln. traktorių, 48 tūkst. kombainų (maždaug 10 tūkst. daugiau negu 2007 m.).

Mažėjantys technikos užsakymai palietė ir dirbančiuosius technikos pramonėje. Remiantis VDMA ir Europos pramonės asocia­cijos CEMA duomenimis, 50 proc. įmonių sumažino darbuotojų skaičių. Tiesa, žmonės atleidžiami ne visose šalyse, pavyzdžiui, 75 proc. Prancūzijos kompanijų darbuotojų skaičiaus stengiasi nemažinti. Kitaip nei automobilių ar statybos sektoriuje, nė viena žemės ūkio technikos įmonė nebankrutavo. „Mašinų gamintojos kol kas neturi sunkumų ir su bankais“, – tikina B. Šereris.

Pasmerkti investuoti

Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, 2050 m. pasaulyje gyvens 9 mlrd. žmonių. Taigi prognozuojama, kad žemės ūkio produktų reikės gaminti dvigubai daugiau negu dabar. Be to, didės ir bioenergijos poreikis. Tuo tarpu dirbamos žemės plotas mažėja. Skaičiuojama, kad 2050 m. vienam gyventojui išmaitinti liks tik 1 800 m2 žemės ūkio naudmenų, kai 1950 m. šis rodiklis siekė 5 100 m2.

Taigi žemdirbystė turės būti labai intensyvi, tausojanti išteklius, atitinkanti aplinkosaugos reikalavimus, didelis dėmesys bus skiriamas ir šiuolaikinėms sąnaudas mažinančioms bei efektyvumą didinančioms žemės ūkio mašinoms, ūkininkavimo technologijoms. „Siekdami išlikti konkurencingi, norėdami didinti gamybos efektyvumą ir mažinti sąnaudas, žemdirbiai bus priversti investuoti. Žemės ūkio sektorius, ypač sunkmečiu, yra vienas iš stabiliausių ir perspektyviausių, nes dar nebuvo taip, kad žmonės galėtų gyventi nevalgydami“, – pabrėžia VDMA žemės ūkio technikos skyriaus direktorius.

***
KOMENTARAS

Viktoras RINKEVIČIUS, bendrovės „Biržų žemtiekimas“ direktorius

Įmonės istorija siekia 1959 m. Pernai minėjome veiklos penkiasdešimtmetį, tačiau praėjusieji metai bendrovei nebuvo sėkmingi. Apyvarta krito maždaug 30–40 proc. 2008-ųjų lygio, kurie, ko gero, visoms mašinų prekybos įmonėms buvo patys geriausi. Tiesa, prekybos rodikliai geresni negu 2007 metų. Didžioji dauguma parduotų mašinų įsigyta pagal ES fondų programas.

Atstovaujame kompanijoms „Deutz Fahr“, „Vogel&Noot“, „dDieci“, „Orkel“, „Bredal“, „Bergmann“, „Unigreen“, „Sfoggia“ ir kitoms. Iš visų parduodamų mašinų mažiausiai nukentėjo austriškų Vogel&Noot plūgų pardavimai. Ūkininkai pernai jų nupirko net daugiau negu 2008 m.

Pernai įmonės asortimentą papildė Vokietijos kompanijos „GEA Westfalia Surge“ melžimo, pieno aušinimo ir kita gyvulininkystės ūkių įranga. Tikimės, kad nauja produktų grupė mūsų pozicijas tik sustiprins, nes „GEA Westfalia Surge“ gamina kokybišką įrangą, o pieno ūkių padėtis po truputį gerėja, nes pieno kainos kyla. Be to, pienininkystė turi gilias tradicijas Lietuvoje. Pienas iki šiol buvo viena iš rentabiliausių ir stipriausių žemės ūkio šakų.

Sprendžiant pagal technikos užsakymus, šių metų pradžia nusimato geresnė negu 2009 m. Kokie bus visi metai, tikrai sunku pasakyti, bet intuicija kužda, kad žemės ūkiui šie metai neturėtų būti prastesni negu praėjusieji, nes kyla ir pieno kainos, ir po truputį brangsta grūdai.