Apie tradicinių amatų centrų steigimo perspektyvas rašėme paskutiniajame praėjusių metų žurnalo „Mano ūkis“ numeryje, supažindinome su Europos Sąjungos šalių patirtimi. Šiame straipsnyje – apie amatininkystės populiarinimą Kanadoje.

Kanadoje Inovacijų, prekybos ir kaimo plėtros departamentas įgyvendina Amatų pramonės plėtros projektą, pagal kurį finansinė parama teikiama amatų, papuošalų, dovanų gamintojams, prekybininkams, nevyriausybinėms ir ekonominės plėtros organizacijoms. Amatininkams-gamintojams keliamas reikalavimas, kad verslas būtų plėtojamas Niūfaundlendo ir Labradoro provincijose. Paramą, pateikus projektą, galima gauti pagal 5 programas.

Profesinių įgūdžių tobulinimo programa finansuoja iki 75 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 11 tūkst. Lt kasmet, gamintojams ir 100 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 21 tūkst. Lt, – nevyriausybinėms organizacijoms. Paramą gavę amatininkai turi galimybę dalyvauti pleneruose, seminaruose, iki pusmečio trunkančiuose kursuose. Be to, gali samdyti mentorių (vadovą), kuris konsultuoja dėl produkto dizaino, suteikia verslo ir kitų įgūdžių. Remiami ne tik mokymai, konsultacijos, bet ir kelionių išlaidos, kaip antai kelionė į mokymo vietą, mokymosi medžiaga, mokymui reikalingos įrangos nuoma.

Dizaino ir produkto vystymo programos lėšomis gali būti finansuojama iki 100 proc. išlaidų dizaino paslaugoms pirkti, iki 75 proc. – kitoms dizaino reikmėms, bet ne daugiau kaip 12,6 tūkst. Lt kasmet, jei paraišką teikia gamintojas. Ši programa padeda amatininkams reaguoti į rinkos tendencijas, pritaikyti gaminį kultūrinei, istorinei vietai. Remiamos dizainerio konsultacijos, kelionės išlaidos ir užsiėmimų medžiagos įsigijimas, įrangos nuoma.

Rinkos plėtros programa teikia galimybę gauti 50 proc. siekiantį finansavimą, neviršijantį 31,5 tūkst. Lt kasmet, jei amatų produkcijos realizacija vystoma vietinėje ir tarptautinėje rinkose. Rinkodaros priemonės finansuojamos 50 proc., neviršijant 10,5 tūkst. Lt kasmet. Jei parama reikalinga dirbtuvei ar parduotuvei praplėsti, galima vienkartinė parama, finansuojant 50 proc. projekto išlaidų, bet ne daugiau kaip 10,5 tūkst. Lt. Rinkos plėtros programa teikia galimybę amatininkams dalyvauti vietinės ar tarptautinės reikšmės parodose, kituose renginiuose, siekiant pristatyti savo produkciją ar surinkti verslui reikalingą informaciją. Iš šios programos lėšų remiamos rinkodaros priemonės: reklaminė medžiaga, gaminio pakuotė, gaminių demonstravimas prekybos palapinėse, interneto tinklalapio produkcijai pristatyti kūrimas. Amatininkai gali kreiptis dėl paramos gaminių išdėstymui, įskaitant apšvietimą, lentynų įrengimą ir kt. Jei paramos kreipiasi amatininkas, jis versle turi dalyvauti ne mažiau kaip vienus metus ir įrodyti, kad realizuoja produkciją.

Sektoriaus plėtros programa 100 proc. remia amatininkų plėtros organizacijas (moterų organizacijas, regionines menų ir amatų tarybas, muziejus ir paveldo išsaugojimo organizacijas, turizmo centrus), konferencijų organizavimą, rinkos tyrimus, mokymus, amatų parodas ir kt.

Parama kooperatiniams projektams skiriama amatininkams, kurie suinteresuoti partneryste ar kooperacija su kitais amatininkais. Remiamas projektas, kuriame dalyvauja mažiausiai 3 amatininkai. Parama teikiama prekybai vystyti ar dalyvauti parodose, vykti į tiriamąsias (žvalgomąsias) misijas ieškoti naujų rinkų arba žaliavų tiekėjų, dalyvauti festivaliuose, kultūriniuose renginiuose. Finansuojama iki 75 proc. projekto išlaidų, bet ne daugiau kaip 33 tūkst. litų.

Amatininkas negali prašyti paramos bet kokiai veiklai, kurią jis vadina amatininkyste.

Yra maždaug 30 amatų rūšių, ir kiekvienai jų nustatyti reikalavimai. Pvz., pagal programą remiami drabužiai ir papuošalai – gaminiai, skirti individualiam vartotojui, turintys originalų dizainą. Jei tai drabužis – turi būti tradicinis drabužis, pasiūtas Labradoro ir Niūfaundlendo provincijoje, skirtas parduoti vietos drabužių, amatų ar suvenyrų parduotuvėje. Maisto produktų gamyba remiama tuo atveju, jei produktai atspindi vietovės ypatumus, yra pagaminti Labradoro ir Niūfaundlendo provincijoje pagal vietovės tradicinius receptus, naudojant vietovei būdingus produktus ir nenaudojant komercinių prieskonių. Produktas privalo būti pagamintas laikantis gamybos, pakavimo, ženklinimo reikalavimų.

Maisto produktų gamintojai remiami tuo atveju, jei jų produktai yra priskirti vienai iš 8 kategorijų: 1) džemai, uogienės, marmeladai; 2) padažai, marinatai, aliejai; 3) tradiciniai pyragai, trapios tešlos kepiniai; 4) kalėdiniai pudingai; 5) medus ir jo produktai; 6) šokoladas ir saldainiai; 7) sūris; 8) gėrimai. Taip pat vertinama, ar produktas pristatomas profesionaliai, ar atitinka bendrus amatų produkcijai keliamus lūkesčius, ar produktui pagaminti reikėjo ypatingų profesinių įgūdžių, ar profesionaliai supakuotas, patraukliai pateiktas. Maisto produktas turi būti arba pagamintas pagal originalų receptą, arba pagal adaptuotą senovinį tradicinį receptą. Abiem atvejais gaminys turi atspindėti gamintojo asmeninį indėlį.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad paramos amatams spektras gali būti labai platus, daug ką iš to galima taikyti ir Lietuvos etnografiniuose kaimuose steigiant amatų centrus. Reikėtų deramai įvertinti užsieniečių pastangas atskirti tradicinį paveldą nuo netradicinio ir mūsų šalyje tobulinti teisinį etnokultūros paveldo reglamentavimą, reaguojant į šiuolaikinės visuomenės reikmes.