Nepaneigiamas faktas: tik iš geros kokybės pieno galima pagaminti kokybiškus pieno produktus, o geros kokybės pieną galima gauti tik iš sveikų, maistingais pašarais šeriamų karvių, prižiūrimų laikantis higienos reikalavimų. Be kruopštaus pieno gamintojų darbo ūkiuose, gardaus ir saugaus produkto nepagaminsi.

Tešmens uždegimas (mastitas) yra pasaulinio masto problema ir pati brangiausia pieninių galvijų liga. Nekontroliuoti mastito, tai tas pats, kaip išpilti pieną į kanalizaciją. Yra dvi tešmens uždegimo formos: slaptasis (subklinikinis) ir klinikinis. Kad karvė serga klinikiniu mastitu, galima įtarti iš pakilusios tešmens temperatūros. Be to, pažeistas tešmens ket­virtis parausta, patinsta, yra skausmingas, pakinta ir pieno išvaizda.

Karvei sergant slaptuoju tešmens uždegimu, piene ir tešmenyje iš pirmo žvilgsnio jokių pakitimų nematyti, tačiau pieno gamyba sumažėja ir pakinta jo sudėtis bei padidėja somatinių ląstelių skaičius, piene randama mikroorganizmų ir jų išskirtų toksinų. Karvių sergamumas slaptuoju mastitu Lietuvoje pastaruosius metus didėja, juo jau serga apie 56 proc. laktuojančių karvių. Vertinant atskirus pieno ūkius, nustatoma nuo 5 iki 85 proc. sergančių karvių.

Visose išvystytos pienininkystės šalyse, siekiant įvertinti, ar pienas gautas iš sveikų, nesergančių tešmens ligomis karvių, tiriamas somatinių ląstelių skaičius (SLS). Tai yra pats lengviausias ir pigiausias tyrimas, siekiant įvertinti, ar pienas tinkamas vartoti.

Uždegimas pasireiškia, kai mikroorganizmai patenka į pieno liauką pro spenio kanalą ir pradeda tešmenyje daugintis. Kaip organizmo atsakas tešmenį „atakuojantiems“ mikroorganizmams, iš kraujo į pieno liauką atskuba leukocitai. Jie naikina tešmenyje besidauginančius ligos sukėlėjus, kad šie nesuardytų pieną gaminančių ląstelių ir tešmens audinio. Iš kraujo į tešmenį patekę leukocitai ir yra vadinami somatinėmis ląstelėmis, kurių sveikos karvės piene gali būti tik iki 200 tūkst./ml (vidutiniškai 50–75 tūkst./ml). Karvei susirgus tešmens uždegimu, somatinių ląstelių padaugėja šimtais tūkstančių ar net milijonais, skaičiuojant 1 ml pieno.

Ekonominiai nuostoliai dėl mastito

Uždegiminė reakcija tešmenyje (mastitas) lemia pieno kiekybinius ir kokybinius pokyčius. Uždegimo metu padidėja kraujagyslių pralaidumas, dėl to kraujo baltymai, kitos sudėtinės dalys ir uždegiminės ląstelės iš kraujo patenka į pieną. Dėl ligos pieną gaminančios tešmens epitelio ląstelės tampa mažiau produktyvios, dėl to sumažėja ir primilžis. Ląstelėms suirus, į pieną patenka jų fermentai, dėl kurių veiklos pagaminami nepageidaujamo skonio ir kvapo produktai, kurie labai greitai genda.

Tešmens uždegimas – viena iš brangiausių pieninių karvių ligų, nes 60–70 proc. visų nuostolių, patiriamų dėl karvių ligų, tenka mastitui. Ekonominiai nuostoliai susidaro dėl pieno produkcijos sumažėjimo (50–55 proc.), gydymo išlaidų (20–25 proc.) ir išlaidų, atsiradusių dėl karvių išbrokavimo (30–35 proc.).

Sumažėjęs pieno primilžis yra vienas aiškiausių mastito požymių. Ar produktyvumas labai sumažės, priklauso nuo uždegimo laipsnio, kurį galima nustatyti pagal SLS piene. Jei SLS yra 100 tūkst./ml, pieno kiekis pradeda mažėti proporcingai SLS didėjimui. Remiantis tyrimų rezultatais, karvių produktyvumas dėl šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumažėja 25–35 proc., iš karvės per laktaciją – 10–15 proc., iš karvių bandos per laktaciją – 5–10 proc. Jei SLS viršija 200 tūkst./ml ribą 100-tu tūkst./ml, netenkama 2,5 proc. pieno produkcijos, jei 200 tūkst./ml – 5 proc., t. y. 100 tūkst./ml virš normos prilygsta 2,5 proc. prarandamo pieno kiekiui (pavyzdys: jei SLS bandoje siekia 500 tūkst./ml, netenkama 7,5 proc. pieno produkcijos). Lietuvoje SLS vidurkis kai kuriais mėnesiais viršija net 600 tūkst./ml.

Skaičiuojama, kad dėl mastito Lietuvoje vidutiniškai iš karvės per laktaciją prarandama apie 650 kg pieno, t. y. apie 353 Lt iš vienos karvės, o visos šalies mastu – apie 130,9 mln. Lt. Nuostoliai dėl karvių sergamumo mastitu pieno gamintojams per metus siekia apie 261,8 mln. litų.

Mastitas turi įtakos ne tik pieno kiekiui, bet ir jo kokybei. Stiprėjant uždegimui, cheminė pieno sudėtis panašėja į kraujo, nes sudėtinės dalys iš kraujo apytakos filtruojamos į pieno liauką. Pagrindinių sudedamųjų dalių kiekis pieno sausosiose medžiagose sumažėja 5–15 proc. Labai pasikeičia riebalų sudėtis, padaugėja didelės molekulinės masės nesočiųjų riebalų rūgščių. Šie pokyčiai skatina lipolizę (riebalų skaidymą). Dėl to suprastėja pieno produktų kokybė. Uždegimo paveiktame piene net 11–25 proc. mažiau bendrojo kazeino, o išrūginių baltymų daugiau negu įprasta. Be to, mastito paveiktame piene suaktyvėja baltymus skaidančių fermentų veikla: baltymai skaidomi ne tik pačiame tešmenyje, pamelžtame piene, bet ir iš jo pagamintuose produktuose. Karvei susirgus mastitu, piene pasikeičia mineralų ir mikroelementų kiekis. Tai lemia pieno perdirbimo savybes ir maistinę vertę.

Vartotojai reikalauja geros kokybės pieno produktų. Geras kvapas ir skonis yra svarbiausias vartotojų reikalavimas. Taip pat labai svarbu, kad produktai ilgai išsilaikytų ir būtų saugūs. Iš pieno, kuriame per didelis SLS, pagaminti konkurencingų ir saugių pieno produktų neįmanoma. Be to, iš tokio pieno gaunama mažesnė produktų išeiga (pvz., sūrio išeiga sumažėja net 20 proc.).

Sumažinus somatinių ląstelių skaičių gamintojo ūkyje neįteisintais metodais ir priemonėmis (pavyzdžiui, pieno veikimas išcentrine jėga), pieno kokybė nepagerėja, o tik iškreipiama informacija, ar pienas gautas iš sveikų karvių (tokiame piene lieka ligas sukeliančių mikroorganizmų ir toksinų).

Karvių sergamumui tešmens uždegimu (mastitu) turi įtakos daug veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: aplinkos veiksniai, organizmo imunitetas ir genetinės savybės, patogeniniai aplinkos mikroorganizmai.

Aplinkos veiksniai

Pagrindiniai reikalavimai, keliami melžimo įrangai, ją montuojantiems ir testuojantiems specialistams, pateikti standartuose ISO 3918 „Melžimo įrangos instaliacijos-žodynėlis“, ISO 5707 „Melžimo įrangos instaliacijos-konstrukcijos ir darbas“ ir ISO 6690 „Melžimo įrangos instaliacijos-mechaniniai testai“.

Siekiant apsaugoti nuo karvės tešmeniui neigiamų veiksnių, Europos Sąjungos šalyse numatyta privaloma ­kasmetinė visos melžimo sistemos darbo patikra. Nepakanka vien to, kad melžimo aparatas veikia, jis turi veikti gerai (pagal visus parametrus). Tik tada galima melžti karves ir tik tada banda bus sveika. Melžiant nesureguliuotais melžimo aparatais, traumuojamas spenio sfinkteris. Dėl to aplink jį susidaro baltas arba net randinis žiedas. Tai ženklas, kad šios karvės spenio kanalėlis po melžimo visiškai neužsidarys ir į tešmenį nuolat pateks mikroorganizmai, kurie gali sukelti tešmens uždegimą.

Mityba. Netinkamai šeriamos karvės ne tik mažiau duoda pieno, bet ir dažniau serga tešmens, gimdos uždegimu, medžiagų apykaitos ligomis (ketoze, acidoze) ir sunkiai apsivaisina. Gaudama nepakankamą kiekį maisto medžiagų karvė pienui gaminti eikvoja kūno atsargas, todėl silpsta, pasidaro jautri tešmens uždegimą sukeliantiems mikroorganizmams, kurių ją supančioje aplinkoje visada daug. Labai dažnai tešmens uždegimu karvė suserga pirmąjį laktacijos mėnesį, kada ypač didėja pieno gamyba tešmenyje, o karvė dar nepajėgia suėsti visos pašaro normos tam pieno kiekiui pagaminti.

Norint išvengti sveikatos sutrikimų, prie naujų pašarų gyvuliai pratinami palaipsniui, didinant jų paros davinį. Iki visos naujo pašaro normos reikėtų pripratinti per 10–14 dienų. Jeigu pašarai staiga pasikeis, karvės didžiajame prieskrandyje nespės susiformuoti mikroflora, kuri padeda suvirškinti naują raciono pašarą. Karvė pritrūks maisto medžiagų pienui sintetinti ir naudos organizme sukauptas medžiagas.

Karvių racione labai svarbūs subalansuoti mineralų ir vitaminų papildai. Mikroelementai cinkas, varis, manganas ir selenas pagerina tešmens būklę, nes palaiko sveiką tešmens ir spenių odą, didina keratino gamybą, kuris labai svarbus, kad gerai užsidarytų spenio kanalėliai po melžimo, stiprina imuninį atsaką ir šalina iš organizmo laisvuosius radikalus. Laisvieji radikalai ardo ląstelių membranas ir pažeidžia jas, dėl to pieno liauka tampa jautri infekcijai. Labai gerai būtų, kad dvi savaites prieš veršiavimąsi ir pirmąsias 150 laktacijos dienų šių mineralų karvė gautų amino rūgščių chelatų forma (pvz., amino rūgščių chelatų mišinys Antisomaplex ar kt.).

Organizmo imunitetas ir genetiniai veiksniai

Silpstant organizmui, silpsta visi apsauginiai organizmo barjerai, taip pat ir tešmens. Nusilpus tešmens apsauginiam barjerui, per spenio sfinkterį į tešmenį leng­vai patenka mikroorganizmai, kurie daugindamiesi sukelia tešmens uždegimą.

Apie 10–20 proc. karvės atsparumą tešmens uždegimui lemia ir genetiniai veiksniai. Atskirų karvių leukocitų (somatinių ląstelių) savybės, lemiančios greitesnį mikroorganizmų sunaikinimą, skiriasi. Dažniau tešmens uždegimu serga karvės, kurių speniai ilgi, didelis tarpas tarp priekinių ir užpakalinių spenių, silpni tešmens raiščiai ir panašiai.

Pastaruoju metu pastebima, kad kai kurių karvių spenių galiukai yra lygūs (buki) ar net su duobutėmis. Šis defektas yra paveldimas, ir daug iš užsienio įvežtų karvių turi tokių spenių defektų. Jei karvės spenio galiukas su duobute, tai po melžimo jame lieka pieno lašiukas, kuriame palanku daugintis mikroorganizmams. Jie patenka į tešmenį ir sukelia tešmens uždegimą.

Patogeniniai aplinkos mikroorganizmai

Aplinkoje esančius mikroorganizmus apibūdina jų rūšis, kiekis, virulentiškumas ir kt. Iš sergančių mastitu karvių pieno išskirta apie 150 įvairių mikroorganizmų.

Mastitą sukeliantys mikroorganizmai skirstomi į kontaginius (užkrečiamieji) ir aplinkos (oportunistus). Kontaginiai mik­roorganizmai: auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), agalaktinis streptokokas (Streptococcus agalactiae), dysgalaktinis streptokokas (Streptococcus dysgalactiae) ir mikoplazmos, perduodamos nuo karvės karvei per užkrėstas pašluostes, melžėjų rankas, melžimo aparatus, stovėjimo vietose numelžus pirmąsias čiurkšles ir per švirkštus. Pagrindinis kontaginių mikroorganizmų šaltinis – užkrėstas tešmuo. Šių sukėlėjų sukeltas mastitas dažniausiai yra lėtinis ir slaptasis, bet su periodiniais klinikiniais epizodais.

Virulentiškiausias yra auksinis stafilokokas, kurio vos dešimties bakterijų pakanka, kad patektų į tešmenį, ir karvė jau gali susirgti tešmens uždegimu. Sukėlėjas greitai įsiskverbia į tešmens audinius, ir po šešių valandų jis jau randamas tešmens parenchimoje. Patekę į parenchimą nepalankiomis sąlygomis sukėlėjai sudaro mikropūlinukus. Nusilpus organizmui, iš šių inkapsuliuotų pūlinukų bakterijos vėl patenka į alveoles, ir uždegimas atsinaujina. Šis sukėlėjas gali formuoti neturinčius sienelių darinius (bakterijų L formas). Todėl auksiniai stafilokokai gali būti atsparūs antibiotikams, kurie veikia būtent ląstelės sienelę (ß-laktaminai (penicilinai), aminoglikozidai ir kt.). Be to, kai kurie stafilokokai gamina ir išskiria medžiagas (fermentus), kurios trukdo antibiotikams juos sunaikinti.

Prie aplinkos mikroorganizmų priskiriamos E. coli, tešmens streptokokai (Streptococcus uberis), Klebsiella, Enterobacter, Citrobacter genčių bakterijos. Jų šaltinis yra aplinka, kurioje laikomos karvės (pavyzdžiui, gulėjimo vieta, mėšlas, dirvožemis). Šiais patogenais karvė gali iš naujo užsikrėsti melžiant, bet dažniausiai užsikrečia tarp melžimų. Pavienius susirgimus gali sukelti pseudomonos ir kiti retai pasitaikantys mikroorganizmai. Aplinkos mikroorganizmai sukelia tešmens uždegimą, kai jų labai padaugėja karvės aplinkoje arba kai karvė dėl minėtų priežasčių nusilpsta.

Apibendrinant karvių mastito priežastis, galima daryti išvadą, jog uždegimui pasireikšti, būtina, kad sąveikautų visi infekcinės grandinės elementai: karvė, jos aplinka ir patogeniniai mikroorganizmai. Todėl kai kurie autoriai karvių mastitą aprašo kaip infekcinę ligą.

Ligos profilaktika

Melžiamos karvės sveikatai turi įtakos metų laikas, klimatas, laikymo sąlygos, bandos dydis ir daugybė kitų veiksnių. Tešmens ligoms daro įtaką ir laktacijos periodas, produktyvumas, amžius, šėrimo bei laikymo sąlygos. Tešmens sveikumas priklauso ir nuo melžėjų kvalifikacijos, kruopštumo, karvių laikymo, priežiūros ir melžimo higienos.

Norint sumažinti karvių sergamumą tešmens uždegimu, reikia, kad profilaktikos priemonės būtų taikomos ir laktacijos, ir užtrūkimo metu.

Kitame numeryje skaitykite, kaip išvengti mastito

Lietuvoje apie 56 proc. karvių serga slaptuoju mastitu ir sergamumas kasmet didėja. Dėl šios problemos pieno gamintojai per metus praranda apie 261,8 mln. litų pajamų, o kur dar prarasta pieno produktų maistinė vertė, kokybė ir ypač saugumas.

Problema išties didėlė, tad būtina susitelkti, kad karvių sergamumas mažėtų, o pieno kokybė gerėtų. Reikia parengti ilgalaikę karvių sergamumo mastitu mažinimo ir pieno kokybės gerinimo programą. Kad ji būtų įgyvendinta, pieno gamintojai, perdirbėjai ir valstybė turi veikti išvien. Ūkininkams reikalinga profesionali pagalba, nustatant karvių sergamumo mastitu priežastis ir paruošiant sanavimo planus, kaip tas priežastis pašalinti.