Vaismedžių augimo ir derėjimo pusiausvyra sutrinka tuomet, kai vaismedžiai dėl kokių nors priežasčių per vešliai auga ir prastai dera. Kokių priemonių reikėtų imtis tokiais atvejais?

Per pastaruosius du dešimtmečius obelų sodo konstrukcijos šalyje iš esmės pasikeitė. Naujuose versliniuose soduose atsisakyta retų, aukštaūgių su sėk­liniais poskiepiais, aukštiniais retašakiais vainikais suformuotų obelų. Jos pakeistos tankiai bei labai tankiai sodinamais žemaūgiais, įvairių modifikacijų verpstės formos vainikais vaismedžiais.

Jau senokai tyrimais įrodyta, kad daug didesnis derlius gaunamas tankiuose soduose, kur obelys auginamos su pusiau žemaūgiais ar vidutinio augumo poskiepiais. Tankiau sodinti aukštaūges su sėkliniais poskiepiais obelis neverta, nes jos pradeda vėlai derėti, o vaisių kokybė greitai suprastėja. Neatsitiktinai per pastarąjį penkiolikos metų laikotarpį buvo toliau tiriamas obelų su naujais žemaūgiais ir pusiau žemaūgiais poskiepiais augumas, ištvermingumas, derlingumas ir vaisių kokybė. Kompleksiškai tirti ir vaismedžių sodinimo schemų bei vainiko formų deriniai. Įvertintos įvairios obelų veislės su dažniau šalyje naudojamais pusiau žemaūgiais ir žemaūgiais po­skiepiais, toliau tobulinama sodų priežiūros technologija.

Nors pastarųjų metų moksliniai tyrimai ir gamybinė patirtis parodė, kad Lietuvos klimato ir ekonominėmis sąlygomis daugelio veislių obelis galima auginti su žemaūgiais B.396, žemai akiuotais M.9, o atskirais atvejais ir nykštukiniu P 22 poskiepiais, kai jos sodinamos 3,5–4×0,5–1,25 m atstumais ir pagal sodinimo tankumą suformuoti vainikai nuo paprastosios verpstės iki superverpstės formų, tačiau visa tai dar ­negarantuoja optimalaus vaismedžių augimo, kasmetinio derėjimo ir aukštos vaisių kokybės. Ypač vaismedžių augimo ir derėjimo pusiausvyra sutrinka, kai vaismedžiai per gausiai dera arba dėl kokių nors priežasčių visai nedera.

Vaismedžių vegetatyviniam augimui ir generatyviniam vystymuisi optimizuoti būtina naudoti papildomas priemones: šakų lankstymą ar įlaužimą, vasaros genėjimą, ūglių pinciravimą, kamienų įpjovimus iš abiejų pusių skirtingame aukštyje, šaknų nupjovimus 20 cm atstumu nuo kamieno iš vienos ar iš abiejų pusių bei cheminius augimo reguliatorius.

Sodininkystės technologijose naudojamos cheminės augimą ribojančios priemonės: netoksiški junginiai, skirtingais būdais veikiantys fitohormonų metabolizmą ir taip stabdantys augalo augimą ir vystymąsi. Kaip žinia, fitohormonai veikia vaismedžių ūglių augimą bei šakų šakojimąsi. Didžiausio susidomėjimo sulaukė medžiagos, stabdančios fitohormonų giberelinų metabolizmą, dėl jų poveikio ląstelių tįsimui. 1990 metais paskelbti duomenys apie giberelinų inhibitorių – kalcio proheksadioną (Europoje preparato prekinis pavadinimas Regalis, Amerikoje – Apogee), blokuojantį GA20 (neaktyvios formos) virsmą į GA1 (aktyvią formą) ir tokiu būdu slopinantį ūglių tįsimą. Ši vegetatyvinį augimą stabdanti priemonė pradėta plačiai naudoti įvairių genčių vaismedžių augimui stabdyti. Absorbuota per vaismedžio lapus, ši medžiaga juda į individualius ūglių augimo taškus ir veikia lokaliai. Augimą reguliuojančių priemonių efektyvumą ir vaismedžių fiziologinį atsaką į poveikį lemia fiziologinis vaismedžio amžius bei aplinkos sąlygos purškimo metu. Tinkamas priemonių taikymas, palankios oro sąlygos ir yra pagrindinė augimo reguliatorių naudojimo optimizavimo problema.

Vaismedžių augumas

Vaismedžių augumą nusako metūglių ilgis, jų skaičius ir kamieno skerspjūvio plotas. Po pirmųjų tyrimo metų nustatyta, kad iš esmės didžiausias bendras Rubin veislės obelų metūglių ilgis buvo tų vaismedžių, kuriems nebuvo naudotos jokios augimą ir derėjimą reguliuojančios priemonės, ir tų, kurių ūgliai vieną kartą pinciruoti vasaros pradžioje. Antraisiais tyrimų metais dauguma panaudotų priemonių iš esmės mažino bendrąjį metūglių ilgį, išskyrus vaismedžius, kurių ūgliai buvo pinciruoti vasarą arba vaismedžių šaknys nupjautos iš vienos pusės. Vidutiniais dvejų metų duomenimis, visos vaismedžių augimą reguliuojančios priemonės, išskyrus ūglių pinciravimą, iš esmės mažino bendrąjį Rubin veislės obelų metūglių ilgį.

Ligol veislės obelų augimo reakcija į panaudotas augimo reguliavimo priemones buvo žymiai mažesnė negu Rubin obelų, bet tendencijos išliko panašios. Vidutiniais dvejų metų duomenimis, iš esmės mažiausias bendras metūglių ilgis buvo vaismedžių, kurių šaknys buvo nupjautos iš abiejų pusių arba vaismedžių viršūnės nupurkštos Regaliu.

Bandyme panaudotos vaismedžių augimą reguliuojančios priemonės iš esmės neturėjo įtakos Rubin veislės obelų metūglių skaičiui. Ligol veislės obelys, vidutiniais dvejų metų duomenimis, iš esmės mažiau metūglių išaugino tuomet, kai vaismedžių viršūnės buvo nupurkštos Regaliu arba iš šonų nupjautos šaknys ar įpjauti kamienai.

Labai svarbus vaismedžių augumo rodiklis yra vidutinis metūglių ilgis. Nustatyta, kad panaudotos augimą reguliuojančios priemonės, išskyrus pirmaisiais metais vasarinį ūglių genėjimą, o antraisiais – ūglių pinciravimą, iš esmės sumažino Rubin veislės obelų vidutinį metūglių ilgį. Vidutiniais dvejų metų duomenimis, iš esmės didžiausius metūglius Rubin ­obelys išaugino, kai nebuvo naudotos jokios priemonės, o panaudojus augimo reguliatorių Regalį, nupjovus šaknis iš abiejų pusių ar įpjovus kamienus, metūgliai išaugo iš esmės mažesni, palyginti net ir su variantais, kur vaismedžiai buvo genėti ar pinciruoti vasarą ar šaknys nupjautos iš vienos pusės.

Ligol obelų iš esmės mažiausi ūgliai, vidutiniais dvejų metų duomenimis, buvo vaismedžius nupurškus Regaliu, iš abiejų pusių nupjovus šaknis ar įpjovus kamienus.

Vidutiniai abiejų veislių obelų augumo duomenys parodė, kad vaismedžiai įvairiu laiku nupurkšti Regaliu, įpjautais kamienais ar iš abiejų pusių nupjautomis šaknimis turėjo iš esmės mažesnį bendrą metūglių ilgį ir išaugino iš esmės mažesnius metūglius, palyginti su vaismedžiais, kur augimo reguliavimo priemonės nenaudotos. Vaismedžių vasaros genėjimas iš esmės sumažino bendrą metūglių ilgį, bet ne iš esmės veikė vidutinį metūglių ilgį. Naudotos priemonės iš esmės nepakeitė vidutinio metūglių skaičiaus.

Vaismedžių derlius ir produktyvumas

Dauguma panaudotų augimą reguliuojančių priemonių iš esmės veikė vaismedžių augumą. Nuo to priklausė jų genėjimo poreikis, ypač vasaros metu, užsikrėtimo deglige rizika, vainiko apšvietimas ir, žinoma, derlius. Nustatyta, kad pirmaisiais dvejais tyrimo metais Rubin veislės obelų derlius iš esmės nepriklausė nuo vaismedžių augimą reguliuojančių priemonių. Pastebėta tik tendencija, kad vaismedžiai, purkšti Regaliu 2,5 kg ha-1 1 kartą, pinciruotais ūgliais ar įpjautais kamienais, derėjo šiek tiek geriau, o genėti vasarą, iš vienos pusės nupjautomis šaknimis ar su Regaliu nupurkšta viršūne vaismedžiai derėjo šiek tiek prasčiau. Per dvejus metus gausiausiai derėjo pinciruoti Rubin vaismedžiai, o už juos iš esmės prasčiau derėjo vasara genėti arba iš vienos pusės nupjautomis šaknimis vaismedžiai.

Rubin obelų kasmetinis derlius buvo pastovus, o Ligol vaismedžiai pirmaisiais tyrimo metais derėjo labai gausiai, o antraisiais – saikingai. Pirmaisiais metais daug mažiau derėjo obelys įpjautais kamienais ar obelys, kurių šaknys nupjautos iš vienos ar dviejų pusių. Šiek tiek geriau už kontrolines derėjo Regaliu purkštos obelys ir tos, kurių ūgliai pinciruoti ar genėti vasarą. Antraisiais derėjimo metais panaudotos priemonės derlingumui iš esmės neturėjo įtakos. Dvejų metų duomenimis, derlius taip pat nepriklausė nuo panaudotų priemonių, tačiau geriausiai derėjo vaismedžiai, kurių ūgliai buvo pinciruoti ar viršūnės nupurkštos Regaliu. Prasčiausiai derėjo vaismedžiai, kurių šak­nys buvo nupjautos iš abiejų pusių.

Abiejų veislių vidutiniai derliaus duomenys parodė, kad nors esminių skirtumų ir nebuvo, bet geriausiai derėjo vaismedžiai, kurių ūgliai pinciruoti arba purkšti Regaliu 2,5 kg ha-1 1 kartą, o mažiausiai derėjo vaismedžiai, kurių pjautos šaknys ar vasarą genėti ūgliai.

Vaisių kokybė

Labai svarbus rodiklis yra vaisių kokybė. Nustatyta, kad Rubin veislės obuolių vidutinė vaisiaus masė, panaudojus priemones, iš esmės nepakito, palyginti su kontrolinių vaismedžių vaisiais, išskyrus variantą, kur buvo nupjautos vaismedžių šaknys iš abiejų pusių. Šių vaismedžių vidutinė vaisiaus masė buvo iš esmės mažesnė negu kontrolinių. Vidutiniais dvejų metų duomenimis, Rubin veislės vidutinė vaisiaus masė, palyginti su kontroline, buvo iš esmės mažesnė tuomet, kai vaismedžių šaknys nupjautos iš abiejų pusių ar įpjauti kamienai.

Pirmaisiais, labai derlingais, metais Ligol veislės vidutinė vaisiaus masė, panaudojus augimą ir derėjimą reguliuojančias priemones, buvo iš esmės mažesnė, išskyrus variantus, kur vaismedžiai buvo nupurkšti pusinėmis Regalio normomis per du kartus. Kitais, mažiau derlingais metais vidutinė vaisių masė, panaudojus įvairias priemones, iš esmės nesiskyrė nuo kontrolinių vaismedžių vaisių masės. Vidutiniais dvejų metų duomenimis, tik vaismedžiai, kurių šaknys buvo nupjautos iš vienos pusės, išaugino iš esmės mažesnius vaisius, palyginti su kontroliniais vaismedžiais.

Vidutiniai abiejų veislių dvejų metų duomenys parodė, kad augimą ir derėjimą reguliuojančios priemonė iš esmės neturėjo įtakos vidutinei vaisių masei, išskyrus vaismedžius iš abiejų šonų nupjautomis šaknimis. Šie vaismedžiai išaugino iš esmės mažesnius vaisius, palyginti su kontroliniais vaismedžiais.

Vaisių rūšingumas pagal skersmenį parodė, kad abiejų tirtų veislių obelų vaisiai buvo labai dideli. Didžioji dalis Rubin veislės obuolių buvo 70–80 ir 85–95 mm skersmens. Du trečdaliai Ligol veislės obuolių buvo 70–80, o vienas trečdalis 85–95 mm skersmens.

Bandyme tirtos vaismedžių augimą ir derėjimą reguliuojančios priemonės mažai turėjo įtakos vaisių rūšingumui pagal vaisių skersmenį. Tik pastebėta tendencija, kad vaismedžiai, kurių kamienai buvo įpjauti ar iš šonų nupjautos šaknys, išaugino šiek tiek daugiau mažesnių (60–65 mm skersmens) ir mažiau didžiausių (85–95 mm skersmens) obuolių negu kontroliniai ar kitomis priemonėmis apdoroti vaismedžiai.

Patarimai augintojams

Per vešliai augančių vaismedžių augumui sumažinti, nepabloginant jų produktyvumo, derlingumo ir išlaikant aukštą vaisių kokybę, rekomenduojama naudoti augimo reguliatorių Regalį (kalcio proheksadionas – C10H10O5Ca). Preparatas išpurškiamas po 2,5 kg ha-1 1 kartą, baigiantis obelų žydėjimui, arba po 1,25 kg ha-1 per du kartus 20 dienų intervalu. Regaliu apdoroti vaismedžiai iš esmės silpniau auga, veiksmingiau vykdo fotosintezę, nereikalauja vasaros genėjimo – taip išvengiama didelės rizikos užsikrėsti tuo metu plintančia bakterine deglige.

Obelų augimą ir derėjimą reguliuojančių agropriemonių tyrimas atliktas 2008–2009 m. derančiame sode. Tyrimai atlikti su Ligol ir Rubin veislių žemaūgėmis obelimis su P 60 poskiepiais. Bandyminis sodas įveistas 1998 m., sodinimo schema atitinkamai 4×2 m ir 4×1,5 m, tai yra 1 250 ir 1 667 vaismedžiai ha-1, suformuotais paprastos verpstės formos vainikais. Tyrimai atlikti pagal šią schemą:

• kontrolinis variantas, kai augimą reguliuojančios priemonės nenaudotos;
• 20 cm aukštyje virš žemės paviršiaus iki pusės įpjauti kamienai iš vienos pusės ir 60 cm aukštyje – iš kitos;
• 20 cm atstumu nuo vaismedžio kamieno nupjautos šaknys iki 40 cm gylio iš vienos vaismedžio pusės;
• 20 cm atstumu nuo vaismedžio kamieno nupjautos šaknys iki 40 cm gylio iš abiejų vaismedžio pusių;
• baigiantis obelų žydėjimui, purkšta augimo reguliatoriumi Regaliu 2,5 kg ha-1;
• purkšta Regaliu 1,25 kg ha-1 vieną kartą baigiantis obelų žydėjimui, o antrą kartą 1,25 kg ha-1 po 20 dienų;
• purkšta Regaliu 1,25 kg ha-1 vieną kartą baigiantis obelų žydėjimui, o antrą kartą 1,25 kg ha-1 po 20 dienų tik vaismedžių viršutinė dalis;
• ūgliai virš penktojo lapelio pinciruoti gegužės pabaigoje–birželio pradžioje;
• rugpjūčio pabaigoje atliktas vasaros genėjimas.

Visi bandyminiai vaismedžiai nugenėti ramybės metu kovo pabaigoje. Kamienai ir vaismedžių šaknys pjauti prieš pat vaismedžių žydėjimą.

Bandyme nustatytas obelų augumas (30 cm aukštyje išmatuojant kamieno skersmenį ir apskaičiuojant jo skerspjūvio plotą), derlingumas, produktyvumas, vidutinė vaisiaus masė ir vaisių rūšingumas pagal vaisių skersmenį.

***
Kas aiškėja iš tyrimų duomenų

• Vidutiniai Rubin ir Ligol veislių obelų augumo duomenys rodo, kad vaismedžiai, įvairiu laiku nupurkšti augimo reguliatoriumi Regaliu, įpjautais kamienais ar iš abiejų pusių nupjautomis šak­nimis turėjo iš esmės mažesnį bendrą metūglių ilgį ir išaugino iš esmės mažesnius metūglius, palyginti su vaismedžiais, kuriems augimo reguliavimo priemonės nenaudotos. Vaismedžių vasaros genėjimas iš esmės sumažino bendrą metūglių ilgį, bet nelabai veikė vidutinį metūglių ilgį. Naudotos vaismedžių augimą ir derėjimą reguliuojančios priemonės iš esmės nepakeičia vidutinio vaismedžių metūglių skaičiaus.
• Vidutiniai derliaus duomenys rodo, kad nors ir esminių skirtumų nėra, bet geriausiai dera vaismedžiai, kurių ūgliai pinciruoti arba purkšti Regaliu 2,5 kg ha-1 1 kartą, o mažiausiai dera vaismedžiai, kuriems iš vienos ar abiejų pusių nupjautos šaknys arba vasarą genėti ūgliai.
• Tirtos vaismedžių augimą ir derėjimą reguliuojančios priemonės iš esmės neturi įtakos vidutinei vaisių masei, išskyrus vaismedžius, iš šonų nupjautomis šaknimis. Šie vaismedžiai išaugina iš esmės mažesnius vaisius, palyginti su kontroliniais vaismedžiais.
• Augimą ir derėjimą reguliuojančios priemonės mažai turi įtakos vaisių rūšingumui pagal vaisių skersmenį. Tik pastebėta tendencija, kad vaismedžiai, kurių kamienai įpjauti ar iš šonų nupjautos šaknys, išaugina šiek tiek daugiau mažesnių (60–65 mm) ir mažiau didžiausių (85–95 mm skersmens) obuolių negu kontroliniai, Regaliu apdoroti ar pinciruoti vaismedžiai.