Žemės ūkio ir maisto produkcija sudaro svarbią Lietuvos eksporto dalį. Nepaisant bendrų eksporto mažėjimo tendencijų, 2009 metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertė sumažėjo nedaug. Pagrindinės eksporto prekės yra pieno produkcija, grūdai, pašarai, o pagrindinės partnerės – Rusija, Latvija ir Vokietija.

Statistikos departamento duomenimis, per 2009 metų devynis mėnesius (sausio–rugsėjo) iš Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 5 mlrd. 666 mln. Lt (11,6 proc. mažiau negu per atitinkamą 2008 m. laikotarpį). Tačiau eksporto vertė sumažėjo 6,8 proc. ir sudarė 4 mlrd. 86 mln. Lt.

Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas 2005–2008 m. kasmet didėjo, kartu augo ir lietuviškos kilmės šių produktų eksportas, bet jų dalis bendroje eksporto struktūroje „traukėsi“ ir sudarė: 2005 m. – 85 proc., 2006 m. – 76, 2007 m. – 73, 2008 m. – 69 procentus.

Eksporto į Europos Sąjungos šalis struktūroje lietuviškos kilmės produktai 2008 ir 2009 m. sausio–rugsėjo mėn. sudarė 81 proc. Kaimynės šalys prekiauja tarpusavyje intensyviau, todėl lietuviškos kilmės produktų eksporto dalis į naująsias ES šalis (ES-10) yra didesnė negu į geografiškai nutolusias ES senbuves (ES-15).

Pieno produkcija – eksporto pagrindas

Per 2009 m. devynis mėnesius sumažėjo beveik pusės lietuviškų produktų eksportas. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia eksportuota pieno produktų; jų vertė 2009 m. sausio–rugsėjo mėn. sudarė 811 mln. Lt, 98 proc. šių produktų pagaminta Lietuvoje. Pieno produktai sudarė beveik 20 proc. visų eksportuotų lietuviškos kilmės produktų vertės, bet, palyginti su 2008-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, ši dalis sumažėjo 3,5 procentinio punkto. 2009 m. devynių mėnesių duomenimis, 61 proc. lietuviškos kilmės pieno produktų eksporto sudarė sūriai ir varškė. Nors šių produktų buvo eksportuota 3 tūkst. tonų daugiau, bet, eksporto kainoms nukritus nuo 11,5 Lt/kg iki 9,2 Lt/kg, pajamų gauta 86 mln. Lt mažiau negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Grietinėlės eksportuota taip pat mažiau: kiekis sumažėjo 10 proc., vertė – 20 proc., o eksporto kaina sumažėjo nuo 4,2 Lt/kg iki 3,7 Lt/kg. Šios grupės produktų eksporto trečioje pozicijoje – sutirštintas pienas (eksporto kiekis ir vertė sumažėjo beveik 10 proc., o eksporto kaina – nuo 5,5 Lt/kg iki 5,4 Lt/kg).

Daugiausia lietuviškų pieno produktų išvežta į Rusiją (33 proc.), Italiją (19 proc.), Vokietiją (9,9 proc.) Latviją (9,2 proc.), Lenkiją (7,2 proc.). Sūrių ir varškės daugiausia eksportuota į Rusiją (51 proc. lietuviškų sūrių ir varškės), Italiją (30 proc.), Latviją (7,1 proc.). Grietinėlės eksporto kryptys – Vokietija (50 proc.), Lenkija (26 proc.), Nyderlandai (13 proc.). Daugiau kaip 60 proc. sutirštinto pieno eksportuota į Ispaniją, Vokietiją, Lenkiją, Libiją; 85 proc. sausųjų išrūgų eksportuota į Nyderlandus, Rusiją, Lenkiją, Vokietiją; 80 proc. sviesto eksportuota į Saudo Arabiją, Latviją, Italiją, Vokietiją, Nyderlandus.

Svarbios prekės – grūdai ir gyvūnų ėdalas

Antroje vietoje pagal eksporto apimtį yra grūdų eksportas. Per 2009 m. sausio–rugsėjo mėn. jų eksportuota už 534 mln. Lt, iš jų 98 proc. lietuviškų grūdų. Didžiąją dalį mūsų šalyje išaugintų grūdų eksporto – 77 proc. – sudaro kviečiai (jų eksportuota 750 tūkst. t už 406 mln. Lt); miežiai sudaro 11 proc. (eksportuota 148 tūkst. t už 58 mln. Lt). Apie 62 proc. kviečių ir meslino (kviečių ir rugių mišinio) eksportuota į Latviją, Turkiją, Libiją, Maroką, Egiptą; 70 proc. miežių – į Ispaniją, Airiją, Portugaliją, Nyderlandus. Palyginti su 2008-aisiais, visų Lietuvoje užaugintų grūdų eksporto kaina sumažėjo: kviečių ir meslino nuo 814 iki 541 Lt/t, miežių – nuo 631 iki 397 Lt/t, ir nors kviečių ir miežių eksportuota 10 proc. daugiau, bet pajamų gauta 30 proc. mažiau.

Trečioje vietoje pagal Lietuvoje pagamintų produktų eksporto apimtį yra gyvūnų pašarų eksportas. Didžiausią dalį – 83 proc. – sudaro šunų ir kačių ėdalas, daugiausia jo eksportuota į Jungtinę Karalystę, Rusiją, Vokietiją, Nyderlandus. Nemažai eksportuota žuvies konservų, produktų iš surimio, tabako, mėsos, gyvų kiaulių, galvijų, viščiukų. Visa ši produkcija sudarė daugiau kaip 70 proc. lietuviškos kilmės produktų eksporto.

Eksporto geografija

Lietuvoje pagaminti ir užauginti produktai 2009 m. sausio–rugsėjo mėn. buvo eksportuoti į 108 šalis. Eksportas į 10 pirmųjų šalių sudaro 74 proc. lietuviškos kilmės produktų eksporto. Rusija importuoja beveik 16 proc. lietuviškų produktų. Į šią šalį daugiausia išvežta sūrių ir varškės bei gyvų kiaulių. 2009 m. sausio–rugsėjo mėn. buvo eksportuota 389 tūkst. Lietuvoje užaugintų kiaulių, tačiau, ketinant Rusijai 8 kartus padidinti gyvų kiaulių importo muitą, situacija gali pasikeisti.

Antroje vietoje pagal lietuviškų produktų eksporto apimtį yra Latvija, į ją išvežami kviečiai, cigaretės, sūriai ir varškė. Į Vokietiją daugiausia išvežama Lietuvoje pagamintų žuvų konservų, grietinėlės, šunų ir kačių ėdalo, į Jungtinę Karalystę – kačių ir šunų ėdalo.

Per 2009 m. sausio–rugsėjo mėn. Klaipėdos, Kauno ir Panevėžio apskritys eksportavo daugiau kaip 60 proc. visų lietuviškos kilmės produktų. Klaipėdos apskrities įmonės daugiausia eksportavo Lietuvoje pagaminto kačių ir šunų ėdalo, cigarečių ir tabako gaminių, šių produktų vertė siekė 635 mln. Lt , arba 68 proc. Klaipėdos apskrities eksporto. Žuvų filė ir kitos žuvų mėsos eksportuota už 42 mln. Lt.

Kauno apskritis eksportavo Lietuvoje užaugintų kviečių ir meslino už 220 mln. Lt, žuvies gaminių ir konservų – už 96 mln. Lt, šokolado ir gaminių su kakava – už 89 mln. Lt. Beveik pusė (46 proc.) lietuviškos kilmės produktų eksporto Panevėžio apskrityje sudarė sūrių ir varškės eksportas, jo vertė siekė 342 mln. Lt. Krak­molo, inulino, rapsų sėklų, galvijienos, kviečių glitimo, gyvų kiaulių eksportas sudarė 30 proc. lietuviškos kilmės produktų eksporto Panevėžio apskrityje.