Genetiškai pakeistų augalų plotai pasaulyje kasmet didėja. Europoje vertinama prieštaringai: vienose šalyse tokiais augalais užsėjami tūkstančiai hektarų, kitos tuo metu priima draudimus juos auginti. Produktus su GMO mes valgome patys ir šeriame gyvuliams, tad natūralu, jog kyla minčių ir apie auginimą – gal taip didindami eksportą padėtume išbristi iš sunkmečio sau ir šaliai?

Pasaulyje genetiškai modifikuotų daugiausia auginama sojos, kukurūzų, medvilnės ir rapsų. Praėjusiais metais 97 proc. visų genetiškai pakeistų augalų pasėlių koncentravosi 7 šalyse: JAV (62,5 mln. ha), Argentinoje (21 mln. ha), Brazilijoje (15,8 mln. ha), Indijoje (7,6 mln. ha), Kanadoje (7,6 mln. ha), Kinijoje (apie 3,8 mln. ha), Paragvajuje (2,7 mln. ha). Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjo Dainiaus Lygio teigimu, GM augalų pasėlių plotai pasaulyje kasmet padidėja dešimtadaliu. Europoje, kaip tikina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kokybės politikos departamento Kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Guseva, paskutinius 3 metus vyrauja priešinga tendencija – tokių plotų mažėja. Europoje daugiausia GM augalų auginama Ispanijoje – apie 100 tūkst. ha, taip pat nemažai Prancūzijoje, Portugalijoje, Čekijoje, neseniai pradėta ir Lenkijoje.

Nuo 1997 m. ES leidžiama auginti atsparius herbicidui T25 modifikacijos ir atsparius kenkėjams MON810 modifikacijos kukurūzus. Kadangi leidimai turi būti peržiūrimi kas 10 metų, šiuo metu svarstomos paraiškos dėl minėtų leidimų pratęsimo. Taip pat svarstoma galimybė leisti ES auginti GM bulves.

Leidimas auginti šiuos GM augalus galioja visoms ES narėms ir savavališkai jo panaikinti šalys neturi teisės. Pasak D. Lygio, uždrausti šalyje auginti GM augalus galima tik turint svarių įrodymų, kad tokios produkcijos auginimas ir vartojimas gali pakenkti aplinkai ar žmonių sveikatai. Tokia galimybe pasinaudojo Austrija. Šalies mokslininkai tyrimais nustatė, kad peles maitinant GM kukurūzais, pažeidžiamos jų kepenys ir inkstai. Bijant dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai, auginti šiuos kukurūzus šalyje uždrausta. Tačiau Europos Komisijos atstovai nenori sutikti su atliktų tyrimų rezultatais ir šiemet jau trečią kartą bandė panaikinti šį draudimą. Tiesa, nesėkmingai: dauguma ES narių gerbė Austrijos sprendimą. Ir daugiau ES šalių yra priėmusios panašius draudimus.

Įdomu tai, kad GM augalų laukuose daugelyje ES šalių bijomasi labiau nei GMO ant europiečių pietų stalo. Pasak D. Lygio, importuoti produktų su GMO neuždrausta nė į vieną ES šalį. Šiuo metu ES rinkoje cirkuliuoja apie 37 produktų su GMO rūšys. Sprendimas leisti prekiauti produktais su GMO priimamas ribotam laikui – po kurio laiko svarstoma iš naujo. Daugiausia tokių produktų ES importuoja iš stambiųjų GM augalų augintojų: JAV, Brazilijos, Argentinos, Kinijos, Ukrainos; dažniausiai įvežama modifikuotų sojų.

Lietuvoje eksperimentuojama tik laboratorijoje

Aplinkos ministerijos specialisto teigimu, pastaruoju metu Lietuvoje atliekamas vienas GM augalų mokslinis tyrimas – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliekami bandymai dėl šalčiui atsparių trešnių poskiepių galimo poveikio aplinkai. Per trejus tyrimo metus išaiškėjo vienas ryškus genetiškai modifikuotų augalų skirtumas – vegetacijos periodu jie smarkiai ūgteli. Šis požymis svarbus ir bandant išsiaiškinti, ar šalyje nėra nelegaliai auginamų GM augalų. Poveikis aplinkai, D. Lygio žiniomis, dar nėra nustatytas.

Prieš pustrečių metų šalies laukuose planuota bandymų tikslais auginti GM augalus, tačiau aktyviai pasipriešinus visuomenei, Aplinkos ministerija šių bandymų atlikti neleido. Šiemet viena Amerikos žemės ūkio biotechnologijų ir genų inžinerijos bendrovė, kuri yra ir viena didžiausių pasėliams naudojamų pesticidų gamintojų, vėl bandė kreiptis į Aplinkos ministeriją su prašymu leisti atlikti tokius bandymus mūsų šalyje. Tačiau, pasak D. Lygio, pamatę, kad sunkmetis visuomenės nuostatų šiuo klausimu nepakeitė, prašymą atsiėmė. Ministerijos atstovas patikino, kad šiuo metu jokių derybų su GM augalus propaguojančiomis kompanijomis nevyksta.

„Situacija labai panaši kaip ir visoje Europoje, niekuo mes čia nesiskiriame – tiesiog visuomenė nenori tų naujovių, juos pasiekia daugiau negatyvios informacijos negu pozityvios“, – galimas neigiamo visuomenės požiūrio į GMO priežastis vardija D. Lygis. Tačiau jis pastebi, kad, pavyzdžiui, olandai ar švedai, GMO atžvilgiu nusiteikę draugiškiau. Ministerijos specialistas įsitikinęs, kad mums neprošal būtų patiems turėti bandymų lauką ir nedideliame plotelyje stebėti, kokie procesai ten vyksta.

VšĮ „Tatulos programa“ direktorius Almonas Gutkauskas tikina, kad ekologinės žemdirbystės šalininkai, prieštaraujantys masiniam GM augalų auginimui, mokslo vežimui į ratus pagalių nekiša – laboratorijose atliekamiems tyrimams jie neprieštarauja. Jiems nepatikę tai, kad bandymus laukuose buvo pasišovusios vykdyti užsienio verslo kompanijos. Jeigu tokius bandymus planuotų atlikti šalies mokslininkai, ekologinio ūkio šalininkai būtų atlaidesni ir svarstytų galimybę jiems pritarti. A. Gutkauskas įsitikinęs, kad patikimiausi tokių tyrimų rezultatai būtų tuomet, jei juos finansuotų valstybė, o ne privačios, savų interesų turinčios užsienio kompanijos.

Arba liksim „pasaulio užkampiu“, arba „spėsim pasivyti“

„Medicinoje genų inžinerijai alternatyvų nėra, ten mes ir nesikišame. Tačiau žemės ūkis turi alternatyvą – ekologinį ūkininkavimą“, – sako A. Gutkauskas. Jis tvirtina, kad Lietuvai, kaip mažai šaliai, geriausia būtų išsiskirti švaria aplinka ir ekologiškais šeimos ūkiais, o bandyti vytis intensyvios žemdirbystės šalis mums nėra reikalo. Ekologinės žemdirbystės šalininkas įsitikinęs, kad konkuruoti žema kaina mūsų šalies žemės ūkis nepajėgus, todėl siūlo konkurencinėje kovoje verčiau „ginkluotis“ kokybiškais produktais.

Nuo šių metų GMO naudojimas ekologiniuose ūkiuose absoliučiai uždraustas, nors prieš tai leista, kad sudėtyje būtų tiek GM medžiagos, kiek leidžiama nežymėti etiketėje – 0,9 proc. A. Gutkauskas mano, kad leidus šalyje auginti GM augalus, būtų smarkiai suvaržoma ekologinių ūkių plėtra. Jo nuomone, europiečiai pernelyg turtingi, kad taupydami pirktų produktus su GMO, kurių poveikis tiksliai dar nėra nustatytas. Todėl pastebi, kad pigių intensyvios žemdirbystės metodais pagamintų žemės ūkio produktų mes visuomet galėsime įsivežti iš kitų šalių, o galėdami pasiūlyti kitoms Europos šalims natūraliai išaugintų produktų be GMO, stiprinsime ir šalies ekonomiką.

Panašios pozicijos laikosi augalų selekcijos specialistas prof. Antanas Svirskis. „Jau dabar Lietuvos žemės ūkyje yra liūdna padėtis: nieko neapsimoka auginti, laukus užkariavę beveik vien tik rapsai ir javai; humuso dirvoje sparčiai mažėja, nes sėjomaina nevyksta, daugiametės žolės beveik išnaikintos. Tereikia dar pradėti auginti GM augalus ir tai būtų jau paskutinis smūgis mūsų žemės ūkiui“, – pesimistiškai nusiteikęs profesorius. Jis pastebi, kad jau ir dabar nėra lengva eksportuoti mūsų žemės ūkio produkciją, o jei pradėsime auginti GM augalus, niekam jos nebereikės – galėsime valgyti arba kūrenti krosnyse patys. Importuoti genetiškai modifikuotų augalų į mūsų šalį profesorius taip pat nemato reikalo: „Patys grūdų neturime kur dėti, ūkininkai priversti juos parduoti už juokingą kainą.“

Prof. A. Svirskis įsitikinęs, kad pradėjus masiškai auginti GM augalus būtų prisidedama prie klimato kaitos procesų. Jo žiniomis, organinė žemdirbystė sujungia iki 70 proc. daugiau anglies negu intensyvi. Be to, iškiltų didelė grėsmė čia egzistuojančiai biologinei įvairovei – GM augalai gali kryžmintis su kitomis augalų rūšimis ir taip išsigimti. Profesorius įsitikinęs, kad skubėti auginti GM augalų mums nereikia: „Jeigu kitos šalys atlikusios tyrimus nustatys, kad tai išties geras dalykas, mes jas visada galėsime pasivyti.“

Priešingos nuomonės šiuo klausimu laikosi Biotechnologijos instituto profesorius Gervydas Dienys. Mokslininkas teigia, kad baimė dėl GM augalų yra išpūsta, o atsisakydami juos auginti taptume „pasaulio užkampiu“. Jis pastebi, kad paskutiniu metu dideles pajėgas į šią sritį metė besivystančios šalys: Indija, Kinija ir Brazilija, tad ateityje mums teks iš jų pirkti GM augalų sėklas. G. Dienys mano, kad senojo žemyno šalys GM augalų auginimo kratosi dėl konservatoriškų pažiūrų, naujovių baimės. Jis pasakoja, kad Pietų Afrikoje per penkerius metus pereita beveik vien prie GM medvilnės, dėl šios priežasties augintojų pelnas padidėjo 80 proc. „Lietuvos ūkininkai taip pat neabejodami augintų genetiškai modifikuotus javus, jei už jų toną būtų mokama ne po 400, o po 700 litų“, – sako mokslininkas. Tai, pasak jo, argumentas kritikams, tikinantiems, kad iš GM augalų auginimo naudą turėtų tik pasaulinės korporacijos, prekiaujančios tokių augalų sėklomis. Mokslininkas įsitikinęs, kad lietuviams verta imti pavyzdį iš šveicarų, kurie referendumu nusprendė, kad drausti importuoti produktų su GMO negalima, tačiau turi būti nustatytas labai aiškus tokių produktų žymėjimas.

Poveikį tiria patys gamintojai

Žemės ūkio ministerijos vyr. specialistė Natalija Guseva pastebi, kad nepriklausomų apibendrintų duomenų, kurie patvirtintų GM augalų auginimo pranašumus prieš tradicinį žemės ūkį, nėra pateikta. Bio­technologijų kompanijos dažniausiai pateikia skaičiavimus, kuriuose rodoma, kad ūkininko, auginančio GM augalus, pelnas iš hektaro yra didesnis negu tradiciškai ūkininkaujančio. Tačiau auginant GM augalus galimi papildomi nuostoliai, apie kuriuos taip pat nereikėtų pamiršti: izoliacinių atstumų ir buferinių zonų apie GM pasėlius išlaikymas, atsekamumo užtikrinimas ir kitos papildomos atsargumo priemonės, kad GM augalai neišplistų į kitus pasėlius, šių produktų ženklinimas, mažesnė realizuojamo derliaus pardavimo kaina, pasėlių, kuriuose išplito GMO, sunaikinimo ir žalos kitiems ūkiams atlyginimo sąnaudos GM augalų išplitimo atveju.

Pasak N. Gusevos, skirtingų GM augalų neigiamas poveikis aplinkai gali būti nevienodas, net to paties augalo poveikis skirtingoms ekosistemoms gali skirtis. Skirtumas slypi pačios genetinės modifikacijos galimybėse. „Tradicinės selekcijos būdu kryžminami tik giminingi augalai, o esant genetinei modifikacijai atsiranda galimybė įdėti net kitos karalystės (bakterijų, grybų, gyvūnų, žmogaus) geną, tačiau kartu su naujomis galimybėmis atsiranda ir nauja, dar iki galo nepamatuota ir neįvertinta rizika“, – sako ŽŪM specialistė.

Tyrimus dėl galimo poveikio aplinkai bei žmogaus sveikatai įpareigotos atlikti tos kompanijos, kurios genetiškai modifikuotų organizmų turinčius produktus pateikia į rinką. Aplinkos ministerijos atstovas pripažįsta, kad tokia sistema – ydinga, tačiau čia pat pastebi, kad niekas nedraudžia tokius tyrimus inicijuoti ir pačioms šalims. Tokie „nepriklausomi“ tyrimai, D. Lygio žiniomis, atliekami Austrijoje, Vokietijoje, Anglijoje. „Nustatyti, ar tikrai nėra jokio neigiamo poveikio – gamintojo pareiga, o šalių pareiga – kontroliuoti, tikrinti, ar pateikti tyrimų rezultatai išties atitinka realybę“, – aiškina D. Lygis.  

Vienas iš GM augalų šalininkų argumentų – auginant tokius augalus, sunaudojama mažiau pesticidų. JAV organinės žemdirbystės centras, remdamasis Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamento duomenimis, atliko studiją, kurios rezultatai parodė, kad per 13 GM augalų auginimo metų, pesticidų naudojimas žemės ūkyje ne sumažėjo, bet išaugo. Insekticidų sunaudota mažiau, tačiau herbicidų gerokai daugiau. Tai, kad tyrimas atliktas organinės žemdirbystės šalininkų, gali taip pat kelti abejonių tyrimų rezultatų patikimumu, tačiau N. Guseva mano, kad šie duomenys gali atspindėti tiesą. „Herbicidams atsparių GM augalų auginimas gali lemti didesnį herbicidų naudojimą, nes genetinė modifikacija suteikia jiems atsparumą didesnėms herbicido dozėms, nuo kurių tradiciniai augalai išnyksta“, – aiškina ŽŪM specialistė. Be to, dėl atsparių herbicidams GM augalų kryžminimosi su giminingomis piktžolėmis gali atsirasti vadinamosios „super“ piktžolės, perėmusios atsparumą tam tikram herbicidui iš GM augalo, taip pat piktžolės gali natūraliai prisitaikyti prie tam tikro herbicido. Dėl šių priežasčių gali atsirasti poreikis naudoti daugiau herbicidų.

Laukuose GMO neauginame, o fermose?

Auginti GM augalus norintis ūkininkas turėtų laikytis minimalių ŽŪM sudarytos grupės reikalavimų. Leidimo, pasak D. Lygio, nereikia, tiesiog pakanka pateikti duomenis į Žemės ūkio kaimo verslo registrą – kad vėliau būtų galima stebėti. Augalininkystės ūkius Lietuvoje galima vadinti „laisvais nuo GMO“ – oficialių duomenų apie šalyje auginamus GM augalus nėra. Tačiau to paties pasakyti apie šalies gyvulininkystės ūkius negalima: trečdalis naudojamų pašarų yra su GMO priemaišomis, kurių net specialiai ženklinti nereikia, jei neviršija 0,9 proc. ŽŪM duomenimis, Lietuvoje gaminamuose pašaruose GMO galima rasti dar dažniau – beveik pusėje. Didžiąją dalį šių pašarų sudaro pašarai su GM sojų rupiniais.

Prieš leidžiant GM produktą teikti ES rinkai, Europos maisto ir saugos tarnyba atlieka GM produktų poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai tyrimus. Tačiau N. Guseva pastebi, kad ši tarnyba atlieka tik trumpalaikius tyrimus (pvz., 42 dienų maistinių savybių tyrimas su viščiukais, 90 dienų toksiškumo tyrimas su žiurkėmis).

Šiuo metu leidžiama ES rinkai tiekti genetiškai pakeistų kukurūzų, rapsų, cukrinių runkelių, sojos bei medvilnės produktus, skirtus žmonių maistui ir gyvūnų pašarams – iš viso apie 30 GM augalų ir iš jų pagamintų produktų.

Airija skelbiasi „zona be GMO“

Praėjusį spalį atnaujinant Airijos Vyriausybės programą, į ją įtrauktas siekis Airijai tapti šalimi, „laisva nuo GMO“. Planuojama, kad jau šiemet Airijoje bus uždrausta auginti GM augalus. „Žemės ūkis labai svarbus Airijos ekonomikai: 7 proc. BVP yra sukuriama žemės ūkio ir maisto sektoriuje, čia dirba 8 proc. airių, taip pat dešimtadalį eksporto sudaro žemės ūkio produkcija. Airijos Vyriausybė, valstybinės žemės ūkio struktūros ieško būdų, kaip sustiprinti savo konkurencinius pranašumus pasaulyje. Turint omenyje, kad GMO pasaulyje vertinami prieštaringai, Airija pasirinko – tiek rinkodaros tikslais, tiek dėl savo produkcijos konkurencingumo – produkciją be GMO“, – sprendimo priežastis aiškina Lietuvos ambasadorius Airijoje Vid­mantas Purlys. Ambasadorius įsitikinęs, kad produkcija be GMO yra patrauklesnė ne tik Airijos, bet ir viso pasaulio vartotojams, ypač europiečiams. V. Purlio tikinimu, priimti tokį sprendimą Vyriausybę skatino šalyje veikiančios visuomeninės organizacijos, be to, nemažą įtaką turėjo stipri Žaliųjų partija, šiuo metu šalyje esanti viena iš dviejų valdančiųjų.

Taip pat nuo šių metų Airijos žemės ūkio produkcijos gamintojams siūlomas savanoriškas gaminių be GMO ženklinimas. Jis nebus privalomas, tačiau tokiu ženklu pažymėtas produktas rinkoje galėtų įgyti pridėtinę vertę. Toks ženklinimas bus taikomas mėsai, kiaušiniams, žuviai, vėžiagyviams ir pieno produktams, pagamintiems nemaitinant gyvūnų GM pašarais. „Airijos vartotojai yra labai reiklūs žemės ūkio produktams, kurie patenka ant jų stalo – jie renkasi ekologiškai švarų, natūraliai išaugintą maistą, neturintį GMO. Toks vartotojų požiūris formuoja ir gamintojų – žemdirbių – nuostatas: jie suinteresuoti pateikti tokią produkciją, kuri yra paklausi. Šalies žemdirbių atstovai mano, kad orientacija į ekologinį ūkininkavimą, be GMO, padės Airijos žemdirbiams būti konkurencingiems“, – pasakoja Lietuvos ambasadorius Airijoje. Taigi, pasak V. Purlio, šis žingsnis yra ne tik atsižvelgimas į vartotojų norus bei rūpestis aplinka, bet ir ekonominių pozicijų eksporto srityje stiprinimas. Ambasadorius pastebi, kad Airija ne tik stengiasi laikytis bendros žemės ūkio politikos, bet ir sukti ją „žaliąja“, aplinkai draugiška kryptimi, o štai šie apribojimai dėl GMO turėtų dar labiau sustiprinti Airijos, kaip aplinkosaugai neabejingos šalies, įvaizdį. V. Purlys įsitikinęs, kad greta bendros ES politikos žemės ūkio klausimais, valstybių narių Vyriausybės turi nemažą kompetenciją reguliuoti žemės ūkio gamybą taip, kaip joms atrodo reikalinga pagal šalies specifiką.

GMO ekonomistų akimis

Kol gamtos mokslų specialistai aiškinasi galimą GMO poveikį aplinkai ir žmonėms, socialinių mokslų specialistai analizuoja galimą GMO naudojimo poveikį socialinei ir ekonominei aplinkai. Lietuvoje tokį vertinimą atliko du Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojai – mokslininkai Romas Lazutka ir Daiva Skučienė.

Sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras prof. R. Lazutka pastebi, kad šalies verslininkams daugiausia nerimo kelia skirtingi šalių keliami reikalavimai dėl GMO: sudėtinga prisiderinti, reikia papildomai tikrinti, o tai kainuoja ir užima laiko. Tyrimu stengtasi išsiaiškinti, koks poveikis būtų šalies verslui, jei šių produktų šalies rinkoje būtų daugiau arba mažiau. „Kadangi pašarai yra kombinuotieji, o GMO sudaro tik nedidelę jų dalį, tai bendrai pašarų kainai poveikį jie turi nedidelį. O auginant mėsą į jos gamybos sąnaudas įeina toli gražu ne tik pašarai. Todėl galutinio mėsos produkto kainai didelės įtakos didesnis ar mažesnis GMO kiekis pašaruose neturi“, – tyrimo rezultatais dalijasi mokslininkas. Nustatyta, kad pradėjus naudoti daugiau GMO pašaruose, mėsos kaina šiek tiek kristų, o jei GMO pašaruose būtų visai atsisakyta, kaina šiek tiek padidėtų, tačiau abiem atvejais pokytis būtų nedidelis. Todėl tyrimo autoriai daro išvadą, kad nepriklausomai nuo to, ar GMO pašaruose plis labiau ar mažiau, didelės įtakos mėsos rinkai tai neturės. Kadangi kaina kis nesmarkiai, pastovi liks ir šių gaminių pirkimo apimtis.

Tirdami šalies aliejaus rinką, tyrimo autoriai pastebi, kad šio maisto produkto kaina nebūtinai priklauso nuo to, ar jame yra GMO: juk galima rasti pigaus aliejaus be GMO ir brangaus su GMO. Aliejaus rinkai GMO daromo poveikio tyrėjams nepavyko nustatyti, nes jiems reikalingą informaciją prekybininkai laiko komercine paslaptimi, tačiau tirdami vartotojų galią, jie nustatė, kad ženklaus pakitimo nuo to, ar perkamas aliejus su GMO, ar be, pirkėjų biudžetas nepatiria.

Tyrimo metu taip pat tirti vartotojų poreikiai. Pagrindinis nustatytas faktas – informacijos stoka. Vartotojai piktinasi, kad rinkdamiesi produktus turi ilgai ieškoti informacijos, ar produkte yra GMO, ar ne. Taip pat prof. R. Lazutka pastebi, kad vartotojams apskritai trūksta informacijos apie GMO. Tyrimo metu atliktos apklausos rodo, kad pageidaujama, jog šią informaciją pateiktų mokslininkai, nes visuomenė jais pasitiki labiausiai.

Kalbėdamas apie atsargų europiečių požiūrį į GMO prof. R. Lazutka mano, kad tai lemia veikiau ne konservatyvus naujovių kratymasis, bet tendencija, kad turtingesnės šalys labiau rūpinasi aplinkosauga: „Skurdžios šalys rūpinasi tuo, kas arčiau jų nosies, o globalioms problemoms daugiau dėmesio skiria turtingosios šalys.“