23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/01
Cukrinių runkelių veislės
  • Dr. Irena DEVEIKYTĖ, LŽI
  • Mano ūkis

Cukrinių runkelių produktyvumą apie 10 proc. lemia veislė. Šiuolaikiniai cukrinių runkelių hibridai yra derlingi, homogeniški ir tolerantiški aplinkos sąlygoms.

Nacionaliniame augalų veislių sąraše 2009 metais buvo įrašytos 54 cukrinių runkelių veislės. Lietuvai sėklas tiekia penkios Vakarų Europos kompanijos: vokiečių KWS SAAT AG (Dorena, Alyssa, Justina, Linnea, Robina, Ernestina, Karina, Leonarda, Frieda KWS, Illonka KWS, Paurentina, Dobrinka KWS, Fiorenza KWS, Severa KWS) ir „Strube Saat GmbH & Co. KG“ (Pirat, Achat, Mars, Milan, Mosaik, Vincent, Avia, Modus, Tibor), šveicarų „Syngenta Crop/Syngenta“ (Anna, Latine, Monza, Babetta, Cyberta, Regatta, Bjarne, Jaquetta, Rasta, Arvid, Diablo, Gustav), danų „Maribo Seed A/S“ (Belmonte, Tivoli, Firenze, Bilbao, Winston) ir belgų „SES VanderHave N.V./S.A.“ (Byzance, Helsinki, Figaro, Centaure, Decibel, Alligator, Axial, Bobcat, Narval, Zanzibar, Koala, Madicken, Goldfinch, Toundra).

Daugiausia veislių registruota 2006 ir 2007 metais, atitinkamai 13 ir 12. Kai kurias cukrinių runkelių veisles (Angara, Saigon, Pernilla, Deleita, Equinox, Helmi ir kt.) buvo leista auginti labai trumpai – 1–2 metus, o tada jos buvo išbrauktos iš Nacionalinio augalų veislių sąrašo. Ilgiausiai auginami cukriniai runkeliai Anna – į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašyti 1997 m. LŽI bandymuose cukriniai runkeliai Anna auginti nuo 1994 m. Tai derlinga veislė, kuri tik ketverius tyrimų metus iš 14 užaugino mažesnį negu 50 t ha-1 derlių. Cukriniai runkeliai Anna aštuonerius metus suformavo didesnį šakniavaisių derlių negu vidutinis tirtų veislių derlingumas (58,2 t ha-1).

2002 metais derlius gautas gerokai mažesnis už vidutinį tirtų metų derlių, nes buvo labai nepalankios meteorologinės sąlygos – karšta ir labai sausa. Vyraujant šiltiems, sausiems ir vėjuotiems orams, produktyvios drėgmės atsargos dirvoje sparčiai mažėjo ir rugpjūčio mėnesį viršutiniame dirvožemio sluoksnyje jos tebuvo 5–6 proc. Augalai šios drėgmės paimti jau nebegalėjo. Cukrinių runkelių lapai sparčiai vyto, o apatiniai – gelto ir džiūvo. Tačiau cukrinių runkelių Anna šakniavaisių derlius, palyginti su kitais hibridais, nebuvo mažiausias.

Cukrinių runkelių auginimo pelningumas tiesiogiai susijęs ne tik su jų derliumi, bet ir su kokybe. Todėl cukrinių runkelių veislių palyginimui svarbesnis rodiklis yra baltojo cukraus derlius, kuris nustatomas įvertinus šakniavaisių kokybę – cukringumą bei natrio, kalio ir alfa-amino azoto kiekį. Per 14 metų buvo tirta nuo 5 iki 18 hibridų. Tyrimų duomenys rodo, kad seniausiai auginami cukriniai runkeliai Anna tik 3 metus suformavo mažesnį baltojo cuk­raus derlių negu visų tirtų hibridų vidutinis derlius.

Šiuolaikinės cukrinių runkelių veislės yra ir derlingos, ir cukringos, nes selekcininkams pavyko įveikti neigiamą koreliaciją tarp derlingumo ir cukringumo.

Ne mažiau svarbus rodiklis – greitas ir tolygus cukrinių runkelių dygimas. Tam įtakos turi jų ploidiškumas (tai skaičius, rodantis, kiek kartų yra padaugėję chromosomų rinkinių individo ląstelių branduoliuose). Cukrinių runkelių veislės būna diploidinės arba triploidinės. Triploidai pasižymi šiek tiek mažesniu daigumu, tačiau didesniu derlingumu negu diploidai. Vokietijoje daug metų skirtingose vietovėse vykdyti tyrimai parodė, kad lauko daigumas ir greitas cukrinių runkelių vystymasis ankstyvaisiais augimo tarpsniais labiau priklauso nuo aplinkos sąlygų negu nuo genetinių savybių. Nustatyta, kad lauko daigumas apie 25 proc. priklauso nuo veislės, o 75 proc. – nuo auginimo sąlygų. Šiuo metu iš Lietuvoje leidžiamų auginti cukrinių runkelių hibridų ¼ sudaro triploidiniai – Helsinki, Pirat, Figaro, Centaure, Decibel, Tivoli, Alyssa, Cyberta, Milan, Mosaik, Regata, Robina ir Leonarda. Pastaruosius dvejus metus buvo registruotos tik diploidinės cukrinių runkelių veislės.

Šiltėjant klimatui pastebima, kad cukrinius runkelius daugiau pažeidžia ligos ir kenkėjai. Todėl ypač svarbi cukrinių runkelių savybė – tolerantiškumas ligoms. Šiuo metu selekcininkai kuria naujas veisles, kurios būtų atsparios ar tolerantiškos rizomanijai, rudmargei, miltligei, baltuliams, nematodams arba pasižymėtų daugybiniu (kelioms ligoms) atsparumu ar tolerantiškumu. Kol kas visiškai atsparių cukrinių runkelių veislių rudmargei nėra, tačiau dalinį atsparumą turinčių veislių pasėliuose infekcija plinta lėčiau, pailgėja jų inkubacinis periodas. Nustatyta, kad rudmargė iš esmės mažiau pažeidė tolerantiškos veislės runkelius: jų pasėlyje rudmargės požymiai pasirodė 2 savaitėmis vėliau negu jautrios veislės pasėlyje.

Didžiausi rudmargės intensyvumo skirtumai tarp veislių nustatyti palankiausiais jai plisti 2002 metais. Šie skirtumai labai aiškiai matyti nuotraukoje.

Rudmargės išplitimo skirtumai tarp jautrios ir tolerantiškos veislių matomi ir ligai plisti nepalankiais metais.

Išvesti veislę, kuri pasižymėtų ir dideliu atsparumu, ir dideliu derliumi bei gera kokybe, selekcininkams gana sunku, nes tarp rezistentiškumo ir cukraus derliaus egzistuoja neigiama koreliaciją. Todėl atsparių veislių šakniavaisiai sukaupia mažiau cukraus, palyginti su jautriomis veislėmis, esant mažam ligų išplitimui ir intensyvumui. Tačiau jei metai ligoms plisti yra palankūs, tuomet atsparių veislių runkelių pasėliuose gaunami mažesni cuk­raus derliaus nuostoliai ir sukaupiamas iš esmės didesnis baltojo cukraus derlius. Auginant atsparias ar tolerantiškas cukrinių runkelių veisles, net ir labai išplitus rudmargei, atsiranda galimybė sumažinti fungicidų naudojimą bei išauginti didesnį derlių, palyginti su jautriomis veislėmis.

Pirmasis karantininės cukrinių runkelių ligos rizomanijos židinys Lietuvoje, Šakių rajone, užfiksuotas 2004 m. Todėl 2005 m. buvo registruotos pirmosios rizomanijai atsparios veislės. Šiuo metu į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos rizomanijai tolerantiškos veislės: Mars, Aligator, Axial, Firenze, Monza, Zanzibar, Avia, Pernestina, Karina, Modus, Rasta, Winston, Frieda KWS, Illonka KWS, Madicken, Tibor, Diablo, Dobrinka KWS, Fiorenza KWS, Goldfinch, Gustav, Severa KWS ir Tundra.

Žemdirbiai turėtų atkreipti dėmesį, kad rizomanijai jautrių veislių derlius paprastai būna didesnis, palyginti su rizomanijai tolerantiškų veislių derliumi, kai cukriniai runkeliai auga įprastinėmis sąlygomis, t. y. kai rizomanija nėra išplitusi. Todėl rizomanijai atsparias veisles verta sėti tik nustačius jos išplitimą.

Dažnai cukrinių runkelių veislės būna atsparios ne tik rizomanijai, bet ir kitoms ligoms. Pavyzdžiui, cukriniai runkeliai Monza atsparūs dar ir baltuliams bei rud­mnargei, Alligator ir Diablo – baltuliams, Dobrinka KWS – miltligei, Gustav – baltuliams ir miltligei.

Cukrinių runkelių veislių registruota labai daug, ir žemdirbiai turi iš ko pasirinkti. Visada labiau apsimoka auginti kelias veisles, nes sumažėja rizika netekti derliaus dėl nepalankių agroklimato sąlygų.