23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2010/01
Baltarusija – auganti konkurentė
  • Jolanta DROŽDZ, LAEI
  • Mano ūkis

Pasaulio finansinė krizė atskleidė esminius valstybės reguliuojamos Baltarusijos ekonomikos trūkumus. Baltarusijos ekonomikos augimo tempai 2004–2008 metais buvo aukšti – vidutinis BVP augimas per šį laikotarpį sudarė 8 proc. Tačiau dėl griežto kainų reguliavimo nacionaliniame lygyje šalies įmonės nespėjo persiorientuoti ir tinkamai reaguoti į pokyčius. Beveik 60 proc. visų Baltarusijos žemės ūkio bendrovių ir apie 30 proc. pramonės įmonių 2009 m. dirbo nuostolingai.


Šalies vyriausybė laukia rezultatų, kurie turėtų patvirtinti, kad vidutinis BVP augimo tempas 2009 m. nebuvo žemesnis kaip 2 proc., tačiau pirmojo pusmečio duomenys rodo vos 0,3 proc. augimą. Nepaisant to, situacija Baltarusijoje yra nepalyginti geresnė negu kaimyninėse Rusijoje ir Ukrainoje, kur fiksuojamas staigus BVP kritimas – atitinkamai iki 13,4 ir 20,3 procento.

Siekdama išlaikyti minimalų ekonomikos augimą, Baltarusijos vyriausybė nustatė vieningą 12 proc. pajamų mokestį ir iki 2010 m. žada panaikinti apyvartos mokestį. Mokesčių našta Baltarusijoje yra didelė, ji sudaro daugiau kaip 45 proc. visų BVP pajamų. Ukrainoje mokesčių našta sudaro 30, Rusijoje – apie 20 proc. BVP pajamų. Kartu Baltarusija mažina administravimo ir reguliavimo priemonių taikymą, tikėdamasi greitesnio šalies pramonės atsigavimo. Per ateinančius dvejus metus planuojama parduoti daugiau kaip 600 valstybės valdomų bendrovių, tarp jų keletą stambių bankų.

Žemės ūkis – vienas perspektyviausių

Baltarusijos žemės ūkis laikomas vienu iš perspektyviausių šalies ekonomikos sektorių. Žemės ūkyje 2008 m. dirbo 9,4 proc. darbingo amžiaus žmonių, sukurta 8,4 proc. BVP. Žemės ūkio produkcijos gamybos apimtys Baltarusijoje nuolat auga: augalininkystės – vidutiniškai 8 proc., gyvulininkystės – 5 proc. kasmet pastaruosius penkerius metus.

Gyvulininkystė Baltarusijoje yra pagrindinė žemės ūkio sektoriaus šaka, sukurianti 60 proc. bendros žemės ūkio produkcijos. Tačiau efektyvią šio sektoriaus plėtrą stabdo menkas ūkių modernizavimo, naujų technologijų ir sprendimų taikymo lygis. Baltarusijos prezidentas 2008 m. uždraudė importuoti užsieninę žemės ūkio techniką (išimtis taikoma tik tai technikai, kurios atitikmenų patys baltarusiai negamina).

Baltarusija žemės ūkio produkcijos apimčių augimo tempais ženkliai lenkia Rusiją ir Ukrainą. Palyginę 2008 ir 2000 metų duomenis, matome, kad Baltarusijai pavyko padidinti žemės ūkio gamybos apimtis visuose sektoriuose: grūdų sektoriuje – beveik 86 proc., mėsos – beveik 41, pieno – beveik 39, daržovių – daugiau kaip 66 proc., o vaisių ir uogų gamybos apimtys padvigubėjo. Rusijoje pieno gamyba per analizuojamąjį laikotarpį beveik nepakito, o vaisių ir uogų gamyba krito daugiau kaip 10 proc. Ukrainoje pieno gamybos apimtys sumažėjo daugiau kaip 7 proc. Lietuvoje nuo 2000 m. smuko daržovių ir vaisių derlius, atitinkamai 6 ir 15 procentų.

Svarbi Lietuvos eksporto rinka

Baltarusija yra viena iš Lietuvos užsienio prekybos partnerių, su kuria Lietuvos prekybos žemės ir maisto ūkio produktais balansas yra teigiamas. Lietuvos žemės ir maisto produktų eksportas į šią šalį 2008 metais sudarė 68,4 mln. euro, o importas – 20 mln. eurų. Teigiamas Lietuvos ir Baltarusijos užsienio prekybos žemės ir maisto produktais balansas kasmet mažėjo nuo Lietuvos įstojimo į ES. Paprasčiausiai Lietuvos žemės ir maisto produktų gamintojai persiorientavo į ES vidaus rinką. Tačiau 2008 metais Lietuvos gamintojai vėl atsigręžė į Baltarusijos rinką. Per vienus metus žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šią šalį išaugo 73,5 proc., teigiamas užsienio prekybos žemės ir maisto produktais su Baltarusija balansas padidėjo 1,4 karto.

Iš Lietuvos į Baltarusiją daugiausia išvežta pašarų ir maisto pramonės liekanų – tai sudarė penktadalį viso eksporto. Po 18 proc. eksporto struktūroje užėmė javai ir vaisiai bei riešutai. Pastarieji produktai buvo reeksportuojami. Į Baltarusiją vežama mėsa ir subproduktai, nedidelę dalį sudaro gyvų gyvūnų eksportas.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų importo iš Baltarusijos struktūroje dominuoja vaisiai ir daržovės (bendrai sudėjus, jų dalis visame importe siekia 63 proc.). Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai sudaro atitinkamai 16 ir 15 proc., kitos svarbios prekės – actas, gyvūniniai ir augaliniai riebalai. Importas iš Baltarusijos yra mažiau išskaidytas negu Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šią šalį. Lietuvos importo iš Baltarusijos apimtys kasmet nuosekliai auga ir nuo 2006 m. sudaro maždaug 1 mln. eurų.

Galimybės konkuruoti – didžiulės

Baltarusijos žemės ūkio rėmimo politikos analizė rodo, kad žemės ir maisto ūkio ateities perspektyvos yra sunkiai prognozuojamos. Šalis turi didelį potencialą plėsti gyvulininkystę, tačiau reikalingos investicijos ūkių modernizavimui, infrastruktūros plėtrai. Rusija ir Ukraina pratęsė žemės ir maisto ūkio rėmimo programų galiojimą ir numatė rėmimo kryptis ir prioritetus iki 2012–2015 metų, o Baltarusija tenkinasi 2005 metais patvirtinta kaimo rėmimo programa, kuri baigiasi 2010 metais ir kurios įgyvendinimo rezultatai neskelbiami.

Baltarusijos vykdomos žemės ir maisto ūkio paramos politikos apimtys nėra didelės, palyginti su EBPO ar ES šalių vidurkiais. Vykdoma politika neturi aiškių prioritetų, bandoma padidinti produkciją visose sektoriuose, pagerinti gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse, plėtoti infrastruktūrą, nemažai lėšų numatoma kasmet skirti dirvožemio našumui didinti, kalkinimo bei melioracijos darbams.

Baltarusijoje, kaip niekur kitur Europoje, yra reguliuojamos kainos. Paramos struktūroje dominuoja labiausiai rinką iškreipiančios paramos priemonės, parama glaudžiai susijusi su gamyba, skatinamas gamybos apimčių augimas. Paramai skirtos lėšos paskirstomos neefektyviai, neakcentuojant pagrindinių šalies siekių, neišskiriami aiškūs prioritetai. Baltarusijos silpnybė – žemas darbo našumas žemės ūkyje, lėtas sektoriaus modernizavimas. Modernizuojasi daugiausia stambūs ūkiai, o smulkūs nepajėgūs imti kreditų ir investuoti.

Baltarusija pakankamai sparčiai didina žemės ūkio ir maisto produktų gamybos apimtis: žemės ūkio produktų gamyba vienam gyventojui lenkia Lietuvos, Rusijos bei Ukrainos rezultatus mėsos, pieno, vaisių ir daržovių sektoriuose. Šalis susiduria su produkcijos realizacijos problema, todėl rūpestį kelia naujų užsienio rinkų paieška, gaminamos produkcijos atitikimas ES higienos, saugos ir kokybės reikalavimus, eksporto rėmimas. Išsprendus esmines prob­lemas, Baltarusijos žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojai būtų pajėgūs konkuruoti pasaulinėje rinkoje ir sudarytų didelę konkurenciją Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams.