Pasitaiko atvejų, kai puikiai veikęs pesticidas nebenaikina žaladarių, kaip tikėtasi – tai gali būti pirmas signalas, kad žaladariai veikliosioms medžiagoms įgavo atsparumą. Pietinėse Europos šalyse ši problema labai aštri jau keleri metai, o pastaruoju metu akivaizdi ir Lietuvoje.

Atsparumo atsiradimą vienai ar kitai fungicidų, insekticidų ar herbicidų veikliajai medžiagai galima anksti nustatyti tik kasmet vykdant įvairių ligas sukeliančių grybų, kenkėjų ir piktžolių atsparumo monitoringą. NORBARAG vadovas Peras Kudskas (Per Kudsk) apgailestauja, kad tokio pobūdžio tyrimai nėra patrauklūs projektams rengti, tad išsamiems tyrimams labai stinga lėšų. Lietuvoje 2008-aisiais tyrimus rėmė Valstybinis mokslo ir studijų fondas, o 2009-aisiais tyrimai vykdyti LŽI lėšomis.

LŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė pabrėžė, kad mokslininkai šiuo metu diskutuoja apie vadinamąjį kryžminį atsparumą, kuris atsiranda tam tikrai veikliųjų medžiagų grupei, ir tuomet jau nebesvarbu, ar pesticidas sukurtas prieš 15 metų, ar prieš metus, jis bus neveiksmingas. Mokslininkai įsitikinę, kad labai svarbu produktų etiketėse įrašyti informaciją apie atsparumo atsiradimo riziką, kad žemdirbys būtų įspėjamas apie galimas pasekmes. Kalbėta ir apie būtinybę pagaminus naują produktą iš karto numatyti, kokiai rizikos grupei jį galima būtų priskirti ir nedelsiant pradėti vykdyti monitoringą, ar nesivysto atsparumas veikliosioms medžiagoms.

Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje, Prancūzijoje labai didelių problemų kyla rapsuose naikinant rapsinius žiedinukus, o pastaraisiais metais ši bėda sparčiai skverbiasi ir į Baltijos bei Skandinavijos šalis. Mokslininkė Irena Brazauskienė sako, kad jau prieš dvejus metus iš šalies ūkininkų pasigirdo nusiskundimų, jog piretroidai prastai naikina rapsinius žiedinukus. Tuomet LŽI pradėti atsparumo tyrimai pagal europinius metodus, įsigyta moderni įranga. Rinktos rapsinių žiedinukų populiacijos iš visos Lietuvos (turimi 2008 ir 2009 m. tyrimų duomenys). Jau pirmųjų metų tyrimai parodė, kad atsparumas piretroidams yra, o šių metų duomenimis, jis dar labiau padidėjo. „Darome prielaidą, kad problema tik aštrės. Lietuvoje situaciją apsunkina tai, kad auginami ir vasariniai, ir žieminiai rapsai. Vadinasi, rapsiniai žiedinukai, išauginantys vieną generaciją per metus, per sezoną ne kartą gauna po tam tikrą dozę piretroidų, todėl atsparumas jiems vystosi dar sparčiau“, – aiškina I. Brazauskienė.

Mokslininkai pastebi, kad Lietuvoje atsparios fungicidams darosi lapų septoriozė, kviečių dryžligė. „Labai džiaugiamės, kad kol kas tinkliškoji dryžligė neturi atsparumo nei triazolams, nei strobilurinams“, – pastebi R. Semaškienė. Herbicidų darbo grupėje dalyvaujantis LŽI mokslininkas Albinas Auškalnis sako, kad atsparumas herbicidams vystosi lėčiau, negu fungicidams ar insekticidams. Didžiausių problemų kelia varpinės piktžolės javuose: peliniai pašiaušėliai, tuščiosios avižos, smilguolės. Problemų daugiausia kyla lokaliai – tuose ūkiuose, kuriuose auginamos monokultūros ir taikomos labai trumpos sėjomainų rotacijos. Beje, svarbu taikyti ne tik augalų rotacijas, bet ir herbicidų kaitą, kitaip tariant, nepurkšti tuo pačiu herbicidu kelis kartus iš eilės.

Mokslininkai rekomenduoja nuolat keisti cheminės augalų apsaugos produktus (ir vegetacijos metu, ir skirtingais metais), nes tai viena pagrindinių atsparumo atsiradimo rizikos mažinimo priemonių. Vengti jautrių ligoms augalų veislių, taikyti žaladarių atsiradimo riziką mažinančias auginimo technologijas, kuo tiksliau numatyti purškimo laiką ir purkšti tik tada, kai pasiekiamas žalingumo slenkstis.

NORBARAG nariai susitinka kasmet: 2008-aisiais pasitarimas vyko Suomijos žemės ūkio mokslų institute (MTT), o 2009 m. gruodžio 10–11 dienomis – Lietuvos žemdirbystės institute. Čia susirinkę per 60 dalyvių iš Danijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos pasikeitė naujausia informacija. Darbas vyko trijose grupėse, atskirai nagrinėjusiose fungicidų, insekticidų ir herbicidų naudojimo problemas. Buvo aptarta galimybė sukurti bendrą Šiaurės ir Baltijos šalyse registruotų pesticidų duomenų bazę. Ketvirtąjį NORBARAG susitikimą numatyta surengti 2010-ųjų pabaigoje Norvegijos žemės ūkio ir aplinkos mokslinių tyrimų institute.