Labai produktyvios karvės laktacijos pabaigoje prieš užtrūkinimą dar duoda daug pieno. Kai kurie augintojai, siekdami parduoti didesnį pieno kiekį, delsia užtrūkinti karves, taip trumpindami užtrūkinimo periodą. Kokių pasekmių dėl to galime tikėtis?

Užtrūkinimo laikotarpis – tai fazė tarp dviejų laktacijų, kurių metu karvė nemelžiama ir ruošiasi naujai laktacijai. Labai produktyvių karvių laktacija savaime nesibaigia, ir jas būtų galima melžti iki pat apsiveršiavimo. Tačiau norint, kad jų produktyvumas nesumažėtų kitoje laktacijoje, nepablogėtų krekenų, reikalingų naujagimiams veršeliams, kokybė, atsinaujintų tešmens ir virškinimo trakto audiniai, užtrūkinimo laikotarpis būtinas.

Užtrūkinimo periodas

Nustatyta, kad optimalus karvių užtrūkinimo laikotarpis yra 60 dienų. Jis skirstomas į du periodus: pirmajame periode vyksta tešmens ir virškinimo trakto audinių regeneracija, o antrajame – karvės šeriamos didesnės energinės vertės racionu, kad pasiruoštų būsimai laktacijai. Pastaruoju metu dažnai svarstoma galimybė pratęsti laktaciją, nes nepaisant to, kad produktyvumas kitą laktaciją sumažėja, ekonominiu požiūriu tai gali būti net naudinga.

Remiantis paskutiniais JAV mokslininkų tyrimais, sutrumpinus užtrūkinimo laikotarpį nuo 50–60 iki 30 dienų, pieningumas kitą laktaciją sumažėja apie 5 proc. Sumažėjus produktyvumui, kitos laktacijos pradžioje sumažėja ir energijos poreikis. Tai turi teigiamos įtakos tuo metu karvės organizme vykstantiems medžiagų apykaitos procesams. Dėl to, kai kurių tyrėjų duomenimis, pagerėja reprodukcija, karvės ilgiau gyvena.

Šeriant viso raciono pašarų mišiniu, užtrūkinimo laikotarpiu karves reikia skirstyti į į dvi grupes. Jei karvių banda nedidelė ir jos šeriamos šiuolaikine pašarų dalijimo technika, tai labai sunku padaryti. Šiuo atveju galima trumpinti užtrūkinimo laikotarpį ir šerti karves tik vienos rūšies viso raciono pašarų mišiniu.

Trukmės įtaka

Siekiant išsiaiškinti, kokią įtaką trumpesnis užtrūkinimo periodas turi veršiavimuisi, produktyvumui, medžiagų apykaitai, karvių sveikatai, vaisingumui, viename Vokietijos ūkyje atliktas gamybinis bandymas.

Buvo sudarytos 3 karvių grupės: grupė K, kurioje karvės buvo užtrūkusios 3–4 savaites; grupė N, kurioje karvės nemelžtos 8 savaites, grupė P, kurioje karvių užtrūkinimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 8 savaitės. Grupės K karvės buvo melžiamos 3–4 savaites ilgiau negu kitų dviejų grupių karvės ir užtrūkusios iš karto buvo šeriamos didesnės energinės vertės racionu.

Likus iki veršiavimosi 8 savaitėms, visų grupių karvės buvo sveriamos, vertinama jų kondicija, tiriamas kraujas, siekiant nustatyti medžiagų apykaitos rodiklius. Bandymas buvo atliktas su 65 karvėmis rudens, žiemos ir pavasario mėnesiais.

Normalaus ir sutrumpinto užtrūkinimo laikotarpio karvių produktyvumas po apsiveršiavimo nesiskyrė. Tačiau karvės (grupė P), kurios buvo užtrūkusios ilgiau kaip 8 savaites, nutuko, jų sveikatingumas buvo blogas. Užtrūkinimo laikotarpiu N ir P grupių karvės pagal laiką iki apsiveršiavimo buvo suskirstytos į dvi grupes ir šeriamos pagal užtrūkinimo laikotarpio perio­dus skirtingos energinės vertės racionais.

Bandymo metu visų trijų grupių karvės veršiavosi sėkmingai.

Primelžto pieno kiekis per laktaciją buvo didžiausias K grupės karvių, kurių užtrūkinimo periodas buvo trumpiausias. Šios grupės karvių produktyvumas buvo didesnis 518 kg negu tos grupės karvių, kurios buvo užtrūkusios 8 savaites, ir 1 763 kg didesnis negu karvių, kurių užtrūkinimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 8 savaitės.

Kitą laktaciją karvių grupių produktyvumas gana daug svyravo. Primilžių skirtumas išryškėjo nuo 6–8 laktacijos savaitės. Mažiausiai pieno primelžta iš K grupės karvių, kurios buvo užtrūkusios trumpiau negu rekomenduojama.

Vertinant karvių produktyvumą per 305 laktacijos dienas, trumpesnio užtrūkinimo laikotarpio K grupės karvių produktyvumas buvo 10 397 kg, N grupės (normalus užtrūkinimo laikotarpis) – 11 080 kg ir P grupės (ilgesnis kaip 8 savaitės užtrūkinimo laikotarpis) – 11 010 kg pieno. Tačiau vertinant abiejų laktacijų vidutiniškai primelžto iš karvės pieno kiekį, K grupės karvių produktyvumas buvo 165 kg pieno mažesnis negu N grupės ir 1 059 kg pieno didesnis negu P grupės karvių.

Energijos balansas. Pašarų suvartojimas buvo vertinamas pagal riebalų sluoksnį ant stuburo slankstelių veršiavimosi metu. Pagal tai galima įvertinti karvių šėrimo lygį. Prieš apsiveršiavimą daugiausia riebalų buvo sukaupusios karvės, kurių užtrūkinimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 8 savaitės. Po apsiveršiavimo pirmaisiais dviem laktacijos mėnesiais N ir P grupių karvių riebalų sluoksnis labai sumažėjo. Tų karvių, kurių užtrūkinimo laikotarpis buvo trumpesnis negu rekomenduojama, riebalų sluoksnis sumažėjo nedaug. Tai rodo, kad po apsiveršiavimo joms energijos netrūko.

Vaisingumas. Daugiausia karvių apvaisinta K grupėje (81 proc.). Šių karvių laikotarpis nuo apsiveršiavimo iki apsėklinimo buvo trumpiausias. Mažiausiai (68 proc.) apsivaisino P grupės karvių. N grupės karvių apsivaisinimo rodiklis siekė 79 procentus.

Ekonominis efektas. Ekonominis efektyvumas buvo vertinamas pagal gautas pajamas už parduotą pieną, gimusius veršelius ir išlaidas pašarams. Įvertinus pajamas ir išlaidas, didžiausias efektas buvo K grupės, t. y. šios grupės karvės davė daugiausia pajamų.

• Sutrumpinus labai produktyvių karvių užtrūkinimo laikotarpį iki 4 savaičių, jų produktyvumas buvo didesnis 518 kg, negu normalaus 8 savaičių užtrūkimo periodo karvių.
• Trumpiau užtrūkintos karvės kitą laktaciją buvo mažiau produktyvios negu tos, kurios buvo užtrūkusios 8 savaites.
• Užtrūkintos 4 savaites karvės kitą laktaciją geriau apsivaisino.
• Rekomenduoti trumpiau užtrūkinti karves sunku. Pirmiausia konkrečiame ūkyje reikia įvertinti visus „už“ ir „prieš“.

Parengta pagal užsienio spaudą