Žemės ūkis ir klimato kaita siejasi tampriais abipusiais ryšiais: iš vienos pusės žemės ūkio veikla neša savo indėlį į klimato kaitą, kita vertus, besikeičiantis klimatas žemės ūkiui pateikia naujų iššūkių. Taigi žemės ūkio sektoriui tenka dviguba užduotis: mažinti poveikį aplinkai ir savo „indėlį“ klimato kaitos procese bei prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų.

Dažnėjančių ekstremalių gamtos reiškinių – stiprių vėjų, karščio bangų, liūčių – sunku nebepastebėti. Kuo toliau, tuo labiau susiniveliuojantys metų laikai taip pat byloja apie reikšmingus pokyčius mūsų aplinkoje. Skeptikai ragina pastebėti, kad per visą mūsų planetos gyvavimo laiką netrūko klimato pasikeitimų. Tačiau natūralūs pokyčiai vykdavo ilgainiui. Mes radikalius pasikeitimus pamatėme per paskutinį šimtmetį, kai vidutinė bendra viso pasaulio temperatūra pakilo beveik laipsniu, o pasaulinio vandenyno lygis šoktelėjo 0,17 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, praėję 2008 m. Lietuvoje buvo patys šilčiausi. Vidutinė metinė oro temperatūra buvo 8,2 °C – net 2 °C aukštesnė už klimato normą, kuri yra 6,2 °C (vidutinė 1961–1990 m. laikotarpio). „Matote, kad visi metų laikai tampa panašūs, nyksta sezonų skirtumai, jie maišosi tarpusavy. Vasaros metu stebime didelius temperatūros svyravimus, dėl to atsiranda karščio bangos, dažnėjantys potvyniai. Baltijos jūros krantų irimas taip pat siejamas su klimato pokyčiais“, – klimato kaitos požymius Lietuvoje vardija Aplinkos ministerijos Klimato kaitos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė.

Kad dėl pasaulinio atšilimo didelė dalis kaltės tenka antropogeninės kilmės (atsiradusioms dėl žmogaus veiklos) šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, kurių emisijų didžiausią dalį sudaro anglies dioksidas, – ne naujiena. Tačiau gal ne visi žino, kad per paskutinį šimtmetį gerokai pakilo šių dujų koncentracija: skaičiuojama, kad per paskutinius 650 tūkst. metų koncentracija svyravo nuo 180 iki 300 ppm, o per paskutinį šimtmetį pakilo iki 379 ppm. Žemės ūkis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiria ne ką mažiau nei transporto sektorius. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2007 metais žemės ūkio emisijos sudarė apie 17 proc. visų Lietuvos emisijų.

Darnus žemės ūkis – ir ES rūpestis

Europos Komisijos leidžiamo mokslinių ir techninių tyrimų žurnalo „Research*eu“ lapkritį pasirodžiusiame specialaus leidimo numeryje pastebima, kad Europos žemės ūkis išskiria pernelyg daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sunaudoja per daug iškastinio kuro ir sekina kitus natūralius išteklius greičiau negu jie spėja atsinaujinti. Pastebima, kad kintantis klimatas turės nevienodą poveikį skirtingoms mūsų žemyno dalims. „Temperatūra ir kritulių kiekis skirtingose žemyno dalyse kis nevienodai. Kai kurie regionai, ypač pietuose, kęs vandens stoką, tuo tarpu šiaurėje, Skandinavijoje ir Baltijos šalyse, galimas net javų derliaus pagausėjimas“, – aiškina publikacijoje cituojamas Prancūzijos nacionalinės mokslinių tyrimų agentūros atstovas Michaelis Grifonas (Michel Griffon).

Publikacijoje pastebima, kad, nors Europos žemės ūkis sukurtas vadovaujantis intensyvios žemdirbystės metodais, nuo šiol būtina pasukti žemės ūkio vystymąsi kita kryptimi ir pradėti vystyti žemės ūkį apdairiai vertinant poveikį aplinkai. Greta kovos su pasauliniu atšilimu publikacijoje išskiriami dar du pagrindiniai šiuo metu ES žemės ūkiui tenkantys iššūkiai: racionaliau naudoti gamtinius išteklius (ne­alinti dirvos ir nešvaistyti vandens) ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Iki 2020 m. Europa tikisi pasiekti visų dvidešimtukų

Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato aplinkosaugos politikos specialistas Eduardas Kazakevičius pastebi, kad, sprendžiant sienų neturinčią klimato kaitos problemą, būtina suvienyti jėgas visoms šalims, visuose sektoriuose. Jis pastebi, kad jau net Kinija, ilgą laiką pro pirštus žiūrėjusi į aplinkos apsaugą, vis daugiau investuoja į šią sritį. Specialistas taip pat tikina, kad kai kurios šiauriau esančios šalys šylant klimatui gali sulaukti netgi naudos: pavyzdžiui, suomiai paskaičiavo, kad temperatūros pakilimas vienu laipsniu jiems atneštų 6–8 milijardus Suomijos markių. Tiek jie galėtų uždirbti pardavę dėl šiltesnio klimato užaugusį didesnį medienos kiekį. Tačiau jei kiekviena šalis rūpintųsi tik savimi, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Maldyvai, gali visai išnykti nuo žemės paviršiaus. E. Kazakevičius pastebi, kad jei temperatūra kils dar didesniais tempais negu prognozuojama, anglies dioksidas gali pradėti skirtis iš vandenynų, o tada jau būtų riesta visoms valstybėms.

Tačiau E. Kazakevičius įsitikinęs, kad neteisinga būtų užkrauti vienodus įsipareigojimus mažinti šiltnamio dujų emisijas šalims, kuriose skirtinga ekonominė situacija – kuo turtingesnė šalis, tuo daugiau įsipareigojimų ji turės prisiimti. Numatyta, kad bendrai Europos Sąjungos šalys narės iki 2020 m. anglies dvideginio patekimą į atmosferą turėtų sumažinti 14 proc. Kadangi beveik pusę šių dujų į aplinką paleidžia didieji pramonės gigantai, jiems nustatytos ir didesnės užduotys – jie iki numatyto laikotarpio taršą anglies dioksidu turės sumažinti 21 proc., palyginti su 2005 m. O žemės ūkis ir kitos sritys taršą šiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis turės sumažinti dešimtadaliu. Taip pat turėsime prisidėti įgyvendinant kitus svarbius ES energetikos politikos tikslus: iki 2020 m. padidinti energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių dalį iki 20 proc. galutinio suvartojamos energijos kiekio ir 20 proc. sumažinti energijos paklausą.

Stasilė Znutienė pastebi, kad mūsų šalis, kaip ir daugelis naujųjų ES narių, kalbant apie kovą su klimato kaita, yra kur kas geresnėje situacijoje negu senosios žemyno šalys. Mūsų emisijos jau ir taip gerokai mažesnės nei esame įsipareigoję ES. Tačiau taip yra ne dėl to, kad labai sparčiai diegtume aplinką tausojančias technologijas, tiesiog atskaitos tašku laikomi 1990 metai, kai šalies pramonė buvo kur kas stipresnė negu šiandien.

Kalbėdamas apie sektorius, Lietuvoje labiausiai teršiančius aplinką šiltnamio dujomis, E. Kazakevičius žemės ūkiui skiria ketvirtąją vietą – po energetikos, pramonės ir transporto.  Aplinkos ministerijos Klimato kaitos skyriaus vedėja S. Znutienė mato prieštaringą žemės ūkio vaidmenį klimato kaitos procese: augalininkystė klimato stabilumą veikia palankiai, o su gyvulininkyste susijusios veiklos skatina klimato kaitą. „Auginamos žemės ūkio kultūros padeda sugerti anglies dvideginį. Tačiau dirvos erozija, trąšų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį. Taip pat klimatui neigiamą įtaką gali daryti netinkamas mėšlo ir srutų tvarkymas, nemažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų į aplinką išskiria auginami gyvuliai, – pasakoja specialistė. – Tačiau bendrai pastebima tendencija, kad metai iš metų žemės ūkio sektoriaus išskiriamų šiltnamio dujų daugėja – auginami augalai nekompensuoja gyvulininkystės sukeliamos taršos.“

Iššūkiai, kuriuos teks įveikti

Klimato kaita Lietuvos žemės ūkį veikia jau šiandien, dar daugiau iššūkių laukia ateityje. Remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozėmis, daugiausia nemalonių iššūkių laukia gyvulininkystės atstovų. Prognozuojama, kad, augant vidutinei metinei temperatūrai, gyvulių laikymo sąlygos keisis: blogės mik­roklimatas tvartuose, didės perkaitimų, saulės ir šiluminių smūgių pavojus. Pasikeitus aplinkai atsiras ir papildomos taršos grėsmė, naujų gyvulių ligų, padidės jų protrūkių galimybė. Be to, gali tekti susidurti su vandens tiekimo sunkumais bei pakeisti gyvulių šėrimą. Žemdirbystei ir sodininkystei labiausiai graso naujų ligų ir kenkėjų rūšių atsiradimas bei pažeistas ekosistemų tvarumas.

Ūkininkams nuostoliai taip pat gresia dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų (galimos sausros vegetacijos periodo metu, šalčio bangos besniegę žiemą, šalnos rudenį ir pavasarį). Labai neigiamų pokyčių gali atnešti dirvožemio degradacija (rūgštėjimas, erozija), kuri gali kilti dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių (intensyvių kritulių bei stipraus vėjo).

Klimato kaita grėsmių kelia ir šalies miškų ūkiui: didėja miškų gaisringumas, blogiau prigyja miško želdiniai, sunkėja miško ruošos sąlygos, plinta miško kenkėjai. Taip pat mažėja lajų prieaugis, todėl blogėja medžių asimiliacija. Didėja maisto medžiagų išplovimas ir skaidymasis dirvožemyje. Augalijos pažeidimų tikimybė ankstyvosios vegetacijos ar žydėjimo metu dėl pavasario ir rudens šalnų taip pat didesnė, kaip ir iššalimo tikimybė užėjus šalčio bangai. Dėl stiprių vėjų gali smarkiai padidėti vėjavartų.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslo darbuotoja Živilė Gedminaitė-Raudonė pastebi, kad ne visi iššūkiai yra įveikiami: „Jeigu prie šiltesnės žiemos dar galima bandyti prisitaikyti ir auginti kitokias veisles, tai su trumpalaikiais, bet stipriais šalčiais jau niekaip susitarti nepavyks. Tas šaltis, kuris truks gal tik vieną dieną, gali pridaryti išties daug žalos.“

Grėsmės atneša ir galimybių

Ne tik negatyvių reiškinių sulauksime kartu su kintančiu klimatu. Dėl šiltesnio klimato padidės lauko augalų ir želdynų produktyvumas. Atsiras galimybė auginti alternatyvias augalų rūšis, kurios iki šiol augo tik šiltuose kraštuose (pavyzdžiui, kai kurios kukurūzų rūšys). Sodininkystėje ir daržininkystėje atsiras galimybė auginti pietų kraštų labai produktyvias veisles ir rūšis, taip pat C4 fotosintezės tipo augalus.

Gyvulininkyste užsiimantiems ūkiams taip pat atsivers naujų galimybių: gyvulius ilgiau bus galima laikyti lauke (dėl to bus lengviau spręsti organinių trąšų kaupimo problemas), šalto, pusiau atviro tipo tvartuose. Turėtų atsirasti geresnės kokybės ir įvairesnė pašarų bazė: ilgesnis ganymo periodas, galimybė paruošti daugiau pašaro iš įvairesnių kultūrų. Bus išvesta naujų veislių, dėl to padidės ir produkcijos pasiūla. Pašiltėjus aplinkai, efektyviau bus galima tvarkyti ir gyvulininkystės atliekas: efektyviau bus galima išgauti biodujas, pagreitės mėšlo fermentacijos procesai.

Miškų produktyvumas taip pat padidės dėl ilgesnio vegetacijos periodo. Atsiradus daugiau maisto, daugės medžiojamos faunos. Bus galima sodinti alternatyvias medžių rūšis.

Nors S. Znutienė neneigia, kad klimato kaita mūsų šaliai atneštų ir teigiamų pokyčių, tačiau, anot jos, tai menka atsvara prieš neigiamus. Tokios naudos, kaip, pavyzdžiui, suomiai, mes neturėsime jau vien dėl to, kad nesame pasiekę tokio efektyvumo išnaudodami medieną: „Pas mus dar tik bandoma, o iki tokio masto, kaip tai yra daroma Skandinavijos šalyse, mums dar labai toli“, – pastebi S. Znutienė.

Kalbėdama apie tai, kaip žemės ūkio atstovai gali prisidėti prie kovos su klimato kaita, Živilė Gedminaitė-Raudonė pastebi, kad pagrindinės priemonės kovai su klimato kaita yra numatytos Kaimo plėt­ros 2007–2013 m. programos II kryptyje. Šios priemonės, anot specialistės, skirtos ne prisitaikyti prie pasikeitusio klimato, bet visų pirma jam išsaugoti, ypač kalbant apie priemones, susijusias su miškais. Specialistė įsitikinusi, kad priemonėms klimatui išsaugoti ir prie jo kitimo prisitaikyti žemės ūkis turi pritarti: „Šie du dalykai turi eiti lygiagrečiai – juk jie neprieštarauja vienas kitam. Mes tuo pačiu metu galime ir bandyti saugoti klimatą, kad ir užsodindami nenaudojamas žemes mišku, ir tuo pačiu galime bandyti prisitaikyti – auginti naujas veisles, ieškoti kitų būdų.“ Pasak jos, kovos su klimato kaita priemonėms galima priskirti ir Lietuvos ūkininkų įgyvendinamas aplinkosaugos direktyvas.

Aplinkos ministerijos specialistė S. Znutienė pastebi, kad neginčijamai svarbų vaidmenį kovos su klimato kaita procese atlieka miškai – jie valo iš oro anglies dioksidą. „Mes turime daug nedirbamos žemės (pavyzdžiui, Molėtų rajonas), jos plotai žemdirbystei nėra labai tinkami, nes žemė nederlinga, todėl būtų galima nemažą dalį tokių žemių apsodinti mišku, taip prisidedant prie klimato kaitos mažinimo“, – įsitikinusi specialistė.

Lietuvoje galioja prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema. Pagal ją savo nemokamų taršos kvotų neišnaudojančios įmonės dalį CO2 išmetimo teisių gali parduoti kitiems ūkio subjektams, tuo tarpu daugiau, nei joms atseikėta, anglies dvideginio norinčios išmesti bendrovės turi įsigyti papildomų apyvartinių taršos leidimų. Pasak S. Znutienės, čia atsiveria galimybės ir didelėms žemės ūkio sektoriaus įmonėms: jos gali investuoti į aplinką mažiau teršiančias technologijas ir taip uždirbti iš parduotų apyvartinių taršos leidimų.

Lietuva kartu su kitomis 7 šalimis dalyvauja tarptautiniame projekte „Baltic­Climate – klimato kaitos įtaka Baltijos jūros regiono vystymosi galimybėms“. Šios programos tikslus Lietuvoje įgyvendina Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Projektu siekiama įpareigoti Baltijos jūros regiono savivaldybes ir vietos dalyvius kovoti prieš klimato kaitą bendradarbiavimo, integravimo ir paramos būdais.