Pasaulyje gausu pavyzdžių, kaip iš šiaudų sumeistrauti statiniai pergyvena savo statytojus. Lietuvoje šiaudinių namų statyba gilių tradicijų neturi, tačiau besidomintieji šia technologija jau turi iš ko pasisemti patirties. Populiarėjanti šiaudinių namų statyba atveria naujų galimybių ūkininkams panaudoti šias žemės ūkio atliekas.

Gerai apsidairę savo aplinkoje išvysime klimato kaitos proceso požymių, kurie susiję ir su statybomis. „Statybinėms medžiagoms pagaminti pasaulyje sunaudojama labai daug energijos ir išteklių. Prie klimato kaitos 40 procentų prisideda statybų sektorius“, – teigia Šiaudinių namų statytojų asociacijos narė Edita Milutienė. Ji įsitikinusi, jog statyba iš šiaudų – puiki alternatyva statybai iš tradicinių medžiagų. Analizuojant visą pastato gyvavimo ciklą (nuo statybai reikalingų žaliavų išgavimo iki pastato suirimo) galima teigti, kad šiaudiniai pastatai aplinkai daro dešimtis kartų mažesnį poveikį. „Statyba iš šiaudų ryšulių pripažįstama ekologiška, mažinančia klimato kaitą statyba. Šiaudai yra atlieka, jei jie pūva laukuose, jie išskiria metaną, jei jie deginami, į atmosferą išsiskiria anglies dvideginis – abiem atvejais prisidedama prie klimato kaitos procesų. O jei mes šiaudus panaudojame statybai, tai prisidedame prie klimato kaitos mažinimo. Visų pirma dėl to, kad šiai medžiagai pagaminti užtenka saulės energijos, nereikia eikvoti išteklių, be kurių neapsieinama gaminant kitas statybines medžiagas. Be to, tokiam namui šildyti sunaudojama kur kas mažiau medžiagų, nes šiaudinis namas labai gerai laiko šilumą“, – šiaudų panaudojimo statyboje privalumus vardija E. Milutienė.

Pirmieji namai iš šiaudų ryšulių iškilo XIX a. pabaigoje JAV. Atvykusiems gyventi naujakuriams trūko medienos ir statybinių medžiagų, tačiau buvo palankios sąlygos grūdinėms kultūroms auginti.

Kaip gimsta šiaudų namas

Statant presuotų šiaudų ryšulių namą, galima rinktis: statybą nenaudojant karkaso, karkasinę statybą arba statybą iš presuotais šiaudais užpildomų skydų. Greičiausiai, taupiausiai išteklių atžvilgiu ir pigiausiai šiaudinį namą galima pastatyti naudojant bekarkasės statybos metodą. Tačiau šitaip statant namą tenka susitaikyti su keletu apribojimų: nestatyti didelio pastato, sulaukti nelietingo oro, be to, ribojamas galimas langų plotas vienoje sienoje.

Kai statomas karkasinis namas, šiaudų ryšuliai yra šiltinamoji medžiaga, o pastato svorį laiko karkasas. Mūsų kraštuose jis meistraujamas iš medienos, o ten, kur medienos trūksta, mūrijamas iš plytų. Karkasinius namus galima „užauginti“ net iki kelių aukštų. Didelis tokios statybos privalumas – statyti galima bet kokiu oru. Visų pirma pastatomas karkasas ir uždengiamas stogas, o po juo šiaudams ir lietus nebaisus.

Statant statinį iš skydų, atvežami jau į specialius skydus įtvirtinti šiaudų ryšuliai. Toks šiaudinis namas brangiausias, tačiau sutaupoma laiko ir išlošiama geresnė pastato kokybė. Lietuvoje yra visų trijų minėtų statybos metodų pavyzdžių.

Ekologijos ir technologijos dermė

Vienas pirmųjų Lietuvoje šiaudiniais namais susidomėjo kaunietis Domantas Surkys. Šiandien jis yra šiaudinių namų statytojus vienijančios asociacijos pirmininkas. Didelę patirtį statybų srityje turintis ir su daug įvairių statybinių medžiagų dirbęs D. Surkys sako, kad iš pradžių skeptiškai žiūrėjęs į šiaudinius namus. Tačiau vėliau, pabandęs statyti iš šios medžiagos, taip ja susižavėjo, kad net sau šiaudinį namą pasistatė. Dabar jis su šeimyna kuriasi moderniame šiaudiniame name, stovinčiame Dievogalos kaime (Kauno r.). Žinoma, ne iškart vyriškis kibo savo namą statyti, iš pradžių pastatė šiaudų priestatą, pirtelę. Greta D. Surkio namo stovi dar vienas šiaudinis namas, kuriame kuriasi jo kolega. Domantas juokiasi, kad pirmiau statė namą kaimynui, kad sau statydamas daugiau patirties įgytų. Statydamas 300 m2 ploto modernų namą, D. Surkys sako norėjęs paneigti žmonių įsivaizdavimą, jog šiaudinis namas būtinai turi būti nedidukas ir sukrypęs „paršiuko Čiuko namelis“: „Norėjau parodyti, kad įmanoma derinti ekologiją ir technologiją.“ Didžiausias privalumas, anot D. Surkio, mažesnės išlaidos šildymui: pernai sausio mėnesį už pusšimčio kvadratinių metrų ploto buto Kaune šildymą jis sumokėjo beveik 500 litų, o tuo metu kaimynas už keliskart didesnio šiaudinio namo šildymą mokėjo dvigubai mažiau. Savo namus D. Surkys šildo taip pat ekologišku būdu – įrengtas geoterminis šildymas. Statyba D. Surkiui – pragyvenimo šaltinis, o ekologija – gyvenimo būdas. Jis džiaugiasi abi šias sritis sugebėjęs supinti į viena.

Nestato tik ten, kur neauga javai

Tikslios statistikos, kiek šiaudinių namų pastatyta ar jau statoma Lietuvoje, nėra. D. Surkio žiniomis, pernai Lietuvoje jau buvo 20 šiaudinių namų, o dar 7 statomi šiemet. Pirmųjų šiaudinių namų Lietuvoje statytojai informacijos ir patarimų ieškojo interneto platybėse užsienio kalba. Šiandien jų pasekėjams kur kas lengviau: šiaudinių namų statytojai mielai dalijasi patirtimi, organizuojami seminarai, kursai, išleista knyga.

Rugpjūčio pabaigoje Belgijoje rinkosi šiaudinių namų statytojai iš visos Europos. Statistinių duomenų, kuri Europos šalis pastato daugiausia šiaudinių namų, E. Milutienė sako neturinti, tačiau jai susidarė įspūdis, jog sparčiausiai ši technologija vystoma Austrijoje. Šiaudinius daugiaaukščius namus galima statyti net tuose kraštuose, kur jiems skiriami nedideli ploteliai. Tokie namai sėkmingai statomi Olandijoje. Europoje šiaudai taip pat sėkmingai naudojami ne tik naujų pastatų statybai, bet ir senų atnaujinimui. Apribojimų, kurios klimato juostos tinkamiausios gyventi šiaudiniuose namuose, kuriose ne – nėra. Amerikoje tokių namų yra ir ten, kur būna išties atšiaurios žiemos (pavyzdžiui, Nebraskoje atšąla iki -40 oC). Temperatūros svyravimai šiaudams nebaisūs, labiausiai jie bijo drėgmės. Ne tiek baisi šiaudiniams namams ore esanti drėgmė, kiek lietūs. Dėl to šiaudiniai namai turi vieną išskirtinį bruožą – platesnes nei įprasta pastoges, kad krituliai nekristų ant pastato sienos. Taip pat dėl šios priežasties sienas iš lauko siūloma tinkuoti kalkėmis – jos nepraleidžia lietaus iš išorės, tačiau leidžia pasišalinti perteklinei drėgmei iš pastato vidaus. O vidinę sienos pusę geriausia tinkuoti storesniu kalkių sluoksniu arba moliu.

Šiaudiniai namai yra ilgaamžiai. Pavyzdžiui, Amerikoje stovi pastatai, statyti beveik prieš šimtą metų, tarp jų ir 1928 metais statyta bažnyčia.

Alternatyva jaunoms šeimoms

Viktorija ir Jonas Kačerauskai pirmieji Lietuvoje apsigyveno šiaudiniame name. Per penketą metų jie sako nuo aplinkinių dėmesio jau ir pailsti spėję, tačiau misijos skleisti informaciją apie aplinkai ir žmogaus sveikatai „draugiškesnį“ būstą nesikrato. Jauna šeima anuomet suko galvas ieškodama, kur įsikurti su turimomis kukliomis lėšomis. Idėją Jonui pamėtėjo vienas pažįstamas, šiaudinių namų statybos Lietuvoje pradininkas architektas Petras Devižis, bedęs pirštu į šiaudų ryšulį ir užklausęs: kuo gi tai ne plyta?.. Artimiausią žiemą išstudijavęs literatūrą šia tema, vasarą Jonas kibo į darbus. Šiaudų pavyko iš pažįstamų ūkininkų pusvelčiui gauti – reikėjo tik už presavimą ir atvežimą sumokėti, todėl visi namui reikalingi šiaudai Jonui kainavo apie tūkstantį litų. Pirmąją vasarą padedamas draugų ir tėvuko jaunas vyras pasistatė karkasą ir sudėjo šiaudus. Antrais metais namą nutinkavo, apšildė ir jau galėjo gyventi. Paklaustas, kaip ryžosi savo rankomis statyti namą neturėdamas jokios patirties statybose, Jonas tik šypteli: „Svarbiausia yra idėja, kuria tu patiki. Man tai buvo nei drąsa, nei kas – tiesiog gyvenime atėjo momentas kūrybinei veiklai.“ Taigi jaunas vyras, baigęs teisės studijas, savo kūrybinę veiklą įkūnijo kaip pirmąjį Lietuvoje gyvenamąjį šiaudinį namą.

Nuo kenkėjų saugo natūralios medžiagos

Skeptikai šiaudinių namų statytojams primena paršiuko Čiuko statytą namą ir gąsdina. Ne vilku, o pelėmis, gaisrais ir pelėsiais. Jonas Kačerauskas atkerta, jog neatsargiai elgiantis su ugnimi galima sudeginti bet kokį namą, o pavojaus, kad šiaudinis namas užsidegs greičiau nei kitoks, anot jo, nėra. Šiaudai sienoje nepaliekami atviri, jie užtinkuojami moliu, o tai, anot jo, labai geras izoliatorius – nepatenka nei parazitai nei ugnis. Nors viduje molio šiaudai kvėpuoja, tačiau iš išorės niekas ten nepatenka, tai labai natūralus antiseptikas. Be to, jis įsitikinęs, jog rugių šiaudai jau ir patys savaime turi labai puikių antiseptinių savybių, net pelės jų negraužia. Taip pat antiseptinių savybių turi karvės mėšlas, kurio šiaudinių namų statytojai neretai deda į tinką. Grybai sienose sudėtų šiaudų taip pat nepuola – jei namas pastatytas teisingai, šiauduose nėra grybų gyvavimui būtinos drėgmės. Taip natūraliomis medžiagomis šiaudinis namas apsaugomas nuo galimų pavojų, jokiomis cheminėmis medžiagomis statyboms naudojami šiaudai neapdorojami.

Kai patalpoje yra per daug drėgmės, molis absorbuoja ją ir palaiko, kai per sausa, molis atiduoda drėgmę į patalpų orą. Tokios patalpos nei pelija, nei per sausos būna. Be to, molis labai gerai sukaupia šilumą ir tik tada pamažu ją atiduoda.

Investicijų nauda atsiskleidžia žiemą

E. Milutienė pastebi, kad konsultacijų kreipiasi vis daugiau statybų verslo atstovų, kurie domisi naujovėmis, ieško alternatyvių sprendimų statybų sektoriuje. Gyventojai, anot specialistės, taip pat jau „atsikando“ neekologiškų namų, kuriuos apšildyti sunaudojama daug energijos. Tačiau vadinti visus šiaudinius namus pigiais negalima. Pigiai galima pasistatyti tuomet, jei pakanka įgūdžių statytis pačiam, tačiau jei pageidauji prabangaus ištaigingo namo, o pats neturi nei laiko, nei sugebėjimų statytis, šiaudinio namo statyba gali kainuoti ne ką pigiau nei tradicinio. Anot E. Milutienės, sienos sudaro tik nedidelę dalį būsto įrengimo kainos, todėl jas statant naudojama medžiaga būsto galutinei kainai turi mažai įtakos. Pagrindinis taupymas vyksta ne statybos metu, o jau vėliau, gyvenant name, kurio šildymas kainuoja gerokai pigiau. J. Kačerauskas taip pat pripažįsta pradžioje skubotai deklaravęs, kad iš šiaudų galima pasistatyti labai pigų namą. Vėliau pats teikdamas konsultacijas sako įsitikino, kad nesiryžtant statyti pačiam išlaidos smarkiai išauga.

Iš gamtos į gamtą

J. Kačerauskas per penkerius metus pats statė ir patarimais padėjo statyti šešis šiaudinius namus. Tačiau kol kas jis vis dar eksperimentuoja ir duoną iš to valgyti žada tik ateityje: „Kai sau statai, yra vieni reikalavimai, o kai žmogus jau moka pinigus, jis nori garantijų.“ Nors dabar, jau turėdamas nemažai žinių bei patirties, Jonas sakosi vis randąs neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, kuo geriausiai dengti moliu tinkuotą išorinę sieną? Savo namo sienas beveik keturis metus buvo palikęs tiesiog nutinkuotas moliu – lietus jas paplovė, tačiau nieko blogo dėl to nenutiko, tačiau kitur dėl to kilo nesklandumų. Taigi šiaudinių namų statytojas nuolat tobulėja pats ir tobulina technologiją. Dabar baigiamam statyti namui jis gali duoti garantiją, tačiau tiksliai žadėti nesiryžta: „Jei aš būčiau pastatęs namą prieš šimtą metų, sakyčiau: duodu garantiją šimtui metų, tačiau mano patirtis mažesnė.“

Dar vienas šiaudinio namo „draugiškumo aplinkai“ įrodymas – galiausiai, kai jau namas sugrius, jis netaps krūva statybinių šiukšlių, o tiesiog ištirps gamtoje.

Tvirčiausias namas iš ruginių šiaudų

Šiaudinių namų statybai labiausiai tinka rugių šiaudai. „Rugių šiaudai ir pelėms neskanūs, be to, tai stipriausi šiaudai“, – tikina E. Milutienė. Taip pat tinka kvietrugių ar kitų žiemkenčių šiaudai. Vasarinių kultūrų šiaudai statybai tinka mažiau, tačiau užsienyje, kas neturi geresnių, stato ir iš miežių, ir iš avižų šiaudų. Dar svarbu, kad patys šiaudai būtų netrumpi, statybai netinka žemaūgių kultūrų šiaudai. Ekologiškai augintų javų šiaudai, anot E. Milutienės, statyboms tinka dar labiau: ekologiškų javų šiaudas yra standesnis, mažiau ekologiški javai išgula, nes kai neberiama trąšų, daugiau naudingų medžiagų iš dirvos pasiima ir pats šiaudas.

J. Kačerauskas apgailestauja, kad nelengva rasti gerų šiaudų namų statybai. Šiaudų medžioklę šiaudinių namų statytojai pradeda dar prieš javapjūtę. Visų pirma reikia susirasti gerą nežolėtą lauką: jei į šiaudų ryšulį pateks daug žolių, jis ilgai džius ir bus prastesnės kokybės. Šiaudinių namų statytojas apgailestauja, kad neretai sandėriai su ūkininkais būna nesėkmingi – kartais jie pamiršta žadėję, kartais nebeturi laiko per javapjūtę šiaudais užsiimti.

Statytojai suinteresuoti šiaudus namo statybai nupirkti kuo pigiau, o ūkininkai norėtų parduoti juos kuo brangiau. „Ūkininkai norėtų, kad mes mokėtume 6–7 litus už ryšulį, o vidutiniškai namui reikia kokių 500 ryšulių.“ J. Kačerauskas sako, jog optimaliausia ryšulio kaina būtų apie 1,5–3 litus, tačiau iki šiol už tokią kainą su ūkininkais jam nepavyko susiderėti, todėl perka brangiau. Geriausia, anot J. Kačerausko, šiaudų ryšulių „gaminimo“ procesą prižiūrėti, kai jie dar stovi lauke. Presavimas tik nudžiūvus rasai padeda išvengti drėgmės šiauduose. Statybai naudojami standartiniai šiaudų ryšuliai: 80 cm ilgio, 50 cm pločio ir 35 cm aukščio.

D. Surkys sako suprantantis ir ūkininkus – juk pagrindinis jų tikslas išauginti grūdus, ne šiaudus, todėl per javapjūtę visų pirma jiems ir skiria dėmesį. Nepavykus susitarti su vietiniais ūkininkais, jie važiuoja šiaudų ir į kitą Lietuvos kraštą. Iš šiaudinių namų statybos ūkininkai galėtų turėti dvejopą naudą: turėtų papildomų pajamų pardavę šiaudus, patys galėtų statyti gyvenamuosius namus ir ūkines patalpas iš šiaudų.