Svogūnai Lietuvoje mėgstami ir jų užauginama daug. Jų derliui didelės įtakos turi dirvos fizinė sudėtis, meteorologinės sąlygos ir pasirinkta veislė. Kokių veislių svogūnus geriau auginti ekologiniuose daržininkystės ūkiuose?

Siekiant atsakyti į šį klausimą, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute 2008–2009 m. atlikti tyrimai, kurių tikslas – atrinkti svogūnų veisles (hibridus), tinkamas auginti ekologinėmis sąlygomis. Svarbiausi kriterijai – kad svogūnai būtų derlingi ir atsparūs ligoms.

Tyrimai vykdyti LSDI ekologinio ūkio dalies bandymų lauke. Auginti trylikos skirtingų veislių svogūnai: Babtų didieji, Nr. 80, Kristine, Balusta, Pino, Supra, Olina, Virtus, Wolska, Bila, Stuttgarter Riesen, Kutnowska.

Dirvožemis – priesmėlis ant lengvo priemolio karbonatingasis sekliai glėjiškas išplautžemis. Svogūnai abejais tyrimo metais sėti balandžio 29 d. rankine sėjamąja, lygiame paviršiuje, 70 cm tarpueiliais, dviem eilutėmis. Augalai tręšti natūralios kilmės trąšomis: Biokal 01, kalio magnezija, fosforitmilčiais, biojodžiu. Kad gerai laikytųsi per žiemą, vegetacijos pabaigoje (rugpjūčio 19 d.) svogūnai patręšti boro ir magnio trąšomis. Augalų apsaugai nuo ligų purkšta fungicidu Champion, o nuo kenkėjų – insekticidu NeemAzal 0,5 proc. koncentracijos tirpalu. Svogūnų derlius abejais tyrimo metais nuimtas rugsėjo 9 dieną.

2008 ir 2009 m. pavasarį vyravo sausesni ir šaltesni orai. Didesnės įtakos šaltesnis balandis ir gegužė turėjo svogūnų dygimui – kai kurių veislių svogūnai 2008 m. sudygo labai prastai, todėl buvo gautas mažas derlius. Ir 2008, ir 2009 metais daugiau kritulių buvo rugpjūtį. 2009-ųjų liepa buvo šilta ir pakankamai drėgna, todėl svogūnai suformavo didelį derlių ir veislei būdingas ropeles.

Įvertinus svogūnų derlių abejais tyrimo metais, nustatyta, kad svogūnų derlių lėmė meteorologinės sąlygos ir sėklos kokybė. 2008 m. ne visų veislių svogūnai gerai sudygo ir užaugino kokybišką derlių, tačiau 2009-ieji svogūnams augti buvo palankūs. Svogūnų derlius svyravo nuo 4,6 iki 15,1 t ha-1. Dvejų metų vidutiniais duomenimis, auginant svogūnus ekologiškai, derlingiausi buvo Babtų didieji ir Balusta veislių svogūnai, jų derlingumas siekė 15,1 t ha-1. Per tyrimų metus prekinių ropelių kiekis siekė 66,0 – 89,3 proc. Daugiausia prekinių ropelių užaugino Supra veislės svogūnai – 89,3 proc., tačiau suminis šios veislės ropelių derlius buvo gautas vidutiniškas – 9,8 t ha-1 .

Įvertinus dvejų metų tyrimų duomenis, nustatyta, kad sunkesnes ropeles formavo Supra ir Olina veislių svogūnai. Jų vidutinis vienos prekinės ropelės svoris siekė atitinkamai 133,0 ir 132,7 g. Mažiausiai sveriančias ropeles (86,3 g) užaugino Stuttgarter Riesen veislės  svogūnai.

Svogūno ropelių aukštis ir skersmuo – vienas svarbiausių rodiklių, nusakančių jų ūkinę vertę. Atlikus tirtų veislių ropelių matavimus matyti, kad plokščiausias ropeles formavo Virtus, Wolska ir Babtų didieji, ovaliausias –Kristine ir Supra veislių svogūnai. Apvaliausiomis ropelėmis pasižymėjo Olina veislės svogūnai.

Apibendrinus dvejų metų tyrimų duomenis matyti, kad iš tirtų svogūnų ekologiniuose ūkiuose geriausiai tinka auginti lietuviškos veislės svogūnus Babtų didieji. Jie derlingi – 15,1 t ha-1, užaugina vidutinio dydžio – 121,0 g – ropeles. Ekologiniuose ūkiuose taip pat rekomenduotume auginti Kristine, Balusta ir Pino veislių svogūnus.