Baltijos jūros regiono programoje 2008 metais pradėtas vykdyti projektas „Baltijos jūros regiono bioenergetikos skatinimas“, sutelkęs bendram darbui 34 partnerius iš dešimties šalių: nacionalines ir regionines valdžios institucijas, mokslinių tyrimų įstaigas, privačias biomasės įmones ir žemės ūkio, miškų, energetikos ir kitų sričių specialistus. Šiame projekte dalyvauja ir du partneriai iš Lietuvos – tai Lietuvos energetikos bei Lietuvos žemdirbystės institutai.

Tarp projekto darbų numatyta atlikti vieno iš Lietuvos regionų išsamesnę analizę, siekiama išsiaiškinti bioenergetikos plėtojimo galimybes nacionaliniu mastu, derinant tai su viso Baltijos jūros regiono bioenergetikos plėtros planais. Atlikus esamos situacijos studiją, bus investuotojams sudaromi pasiūlymai, kaip plėsti bioenergetikos rinką. Visuomenė bus supažindinama su bioenergetikos gamybos bei pritaikymo galimybėmis, privalumais bei trūkumais.

Bioenergija – kodėl ji reikalinga?

Nerimą kelianti žmonijos veiklos paskatinta klimato kaita, senkantys mineralinių kuro žaliavų ištekliai žemės kloduose visame pasaulyje tapo aiškiai suvokiama problema, išryškino būtinybę sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir efektyviau naudoti energiją. Bioenergija tapo labai svarbi, siekiant tvarios plėtros ne tik pasauliniu ar regioniniu mastu, bet ir konkrečioje vietovėje. Bioenergija yra vienas iš perspektyvių energijos šaltinių, labai svarbių siekiant įgyvendinti strateginį ES tikslą – kad 2020 m. 20 proc. bendros energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Baltijos jūros regione yra gausūs žaliavų ištekliai bioenergijai, kuriamos naujos technologijos atsinaujinančiai energetikai plėtoti. Sparčiai didėjantį biodegalų sunaudojimą lemia įvairios politikos priemonės: mokesčių lengvatos, finansinė pagalba perdirbimo pramonei bei privalomos biodegalų dalies įvedimas naftos produktų įmonėms.

Tvarumas bioenergetikoje

Svarbiausias uždavinys siekiant tvarumo aplinkoje – užtikrinti, kad nebūtų negrįžtamai suardyta pusiausvyra tarp vartojimo ir gamtinių išteklių atsargų lygio. Siekiant tvarumo žemės ir miškų ūkyje tiek ekonominiu, tiek socialiniu bei aplinkosauginiu požiūriais, privalo būti išlaikyta pusiausvyra tarp produktyvumo didinimo ir aplinkos. Svarbu išlaikyti biologinę įvairovę, apsaugoti dirvožemį nuo degradacijos ir vandenis nuo taršos. Balansas tarp gamybos plėtros ir aplinkos yra labai trapus ir jį palaikyti sudėtinga net mokslininkams, siekiantiems sukurti optimalias žaliavos bioenergetikai auginimo bei perdirbimo technologijas.

Siekiant tvarumo bioenergetikoje, atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo intensyvumas turi būti suderintas su natūralaus jų atsinaujinimo tempu. Biomasė, naudojama kaip žaliava bioenergijai, atlieka ir kitą labai svarbią funkciją – mažina CO2 emisiją.

Tvarios aplinkos rodiklių, pagal kuriuos vertinama bendra šalies situacija, yra ne vienas. Bene svarbiausias – aplinką teršiančių medžiagų išskyrimas į atmosferą, vandenis ir dirvožemį. Ypatingas dėmesys skiriamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui mažinti, nuotekoms valyti, paviršinio ir požeminio vandens kokybei, biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui palaikyti.

Energija iš biomasės

Nuo pat žmonijos vystymosi pradžios biomasė buvo naudojama kaip maistas, pašaras, žaliava pluoštui, statybai bei energijai. Kol kas didžiąją iš biomasės gautos energijos dalį sudaro energija iš medienos, kuri yra pagrindinis energijos šaltinis maždaug pusei pasaulio gyventojų. Dažnai medienos energiją suvokiame kaip kuro žaliavą, paruoštą iš brandžių miško medžių. Naujas požiūris ir didėjantis suvartojimas skatina ieškoti alternatyvių medienos šaltinių, todėl kurui imta naudoti medienos atliekas bei vis sparčiau pradėta plėsti trumpos apyvartos miškus, kurių intensyvus augimo tarpsnis iki derliaus nuėmimo vidutiniškai yra 3–15 metų. Europoje plačiausiai energetinėms plantacijoms veisti naudojami karklai ir gluosniai (Salix gentis). Karklo žilvičio metinis produktyvumas yra apie 10–12 t/ha sausos biomasės.

Energetinėse plantacijose auginami ir kitų rūšių medžiai. Vis didesnį susidomėjimą kelia hibridinės tuopos (Populus x euramericana, P. deltoides, P. trichocarpa), kurių plantacijų produktyvumas nedaug ką nusileidžia karklams – 7–12 t/ha per metus. Trumpos apyvartos miško želdiniai yra viena alternatyvų, kaip galima būtų efektyviai išnaudoti apleistus žemės ūkio paskirties žemės plotus. Dirvožemiui pagerinti galėtų būti naudojamos daug azoto turinčios organinės trąšos, tokios kaip nuotekų dumblas ar atliekos, gautos po biodujų gamybos.

Bioenergijos gamyba, tarp jų ir trumpos apyvartos miško želdinių auginimas, skatinamas tiek ES, tiek nacionaline finansine parama ūkininkams. Tačiau plėtojant šios rūšies veiklą vis dar susiduriama su auginimo technologijų bei derliaus dorojimo technikos trūkumu, todėl Lietuvoje energetinių plantacijų auginimas nėra plačiai paplitęs.

Keičiantis ūkininkavimo aplinkai, mažėjant galvijų skaičiui ūkiuose ieškoma, kur dar būtų galima panaudoti žolę. Daugelio šalių patirtis rodo, kad žolė, kukurūzai ar jų silosas sėkmingai gali būti naudojami kaip žaliava arba substrato priedas biodujų gamybai, kurios generatoriais kaupiamos ir transformuojamos į šilumos arba elektros energiją. Biodujų gamyba taip pat neatsiejama nuo paukštininkystės, gyvulininkystės, kai kurių pramonės šakų organinių atliekų utilizavimo.

Siekiant sumažinti naftos poreikį bei naftos produktų suvartojimą plečiama bioetanolio bei biodyzelino gamyba, didinami specialios paskirties grūdų, bulvių, runkelių bei rapsų plotai. Esant labai žemoms grūdų supirkimo kainoms ir brangiam kurui, bioetanolio gamyba iš grūdų yra patraukli. Mūsų klimato sąlygomis, trūkstant apyvartinių lėšų, ekonominiu požiūriu efektyviausia bioetanolio gamybai auginti kvietrugius – jiems užauginti reikia mažiau sąnaudų negu kviečiams ar kitiems javams. Auginant javus bioetanolio gamybai svarbu yra užtikrinti, kad grūduose būtų kuo mažiau baltymų ir kuo daugiau krakmolo, nes baltymai yra neigiamas veiksnys bioetanolio gamyboje.

Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais bendrasis biodyzelino, naudojamo automobiliams mišiniuose su tradiciniu kuru, suvartojimas Lietuvoje padidėjo iki 51,8 tūkst. tonų. Pagrindinė žaliava šios rūšies kuro gamybai yra rapsai – tiksliau, iš jų išspaustas aliejus. Biodyzelino vartojimas santykinai mažina į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį: rapsai augdami naudoja anglies dioksidą ir paverčia jį deguonimi bei angliavandeniliais, kurie sukaupti augalų sėklose. Iš rapsų sėklų aliejaus pagamintiems degalams sudegus variklyje, į atmosferą išskiriamas beveik toks pat anglies dioksido kiekis, kuris buvo sunaudotas augant augalams. Be to, naudojant biodyzeliną, sumažėja kenksmingų junginių koncentracijos variklių deginiuose.

Gaminat bioenergiją iš biomasės bei renkantis žaliavą energijos gamybai yra svarbu atsižvelgti ir į žmogiškąsias vertybes – ne visada yra etiška šilumos, kuro ar elektros gamybai naudoti maisto bei pašaro žaliavas, kai pasaulyje badą kenčia tūkstančiai žmonių.

Projekto dalyvių lūkesčiai

Baltijos jūros regiono bioenergetikos skatinimo projekto dalyviai, siekdami prisidėti prie nacionalinių, regioninių ir ES politikos tikslų įgyvendinimo, dėmesį sutelkia į bioenergetikos projektų vykdymo skatinimą, verslo ir investicijų plėtrą.

Šis projektas buvo inicijuotas tarpvalstybinio bendradarbiavimo, informacijos ir žinių mainų apie efektyvias bioenergijos pritaikymo priemones sistemai tobulinti bei regioninės bioenergetikos pramonės plėtrai skatinti. Ypač svarbi yra galimybė Baltijos jūros regiono šalių atstovams dalyvauti tobulinant ES teisinę bazę, rengiant bioenergijos gamybos ir naudojimo skatinimo priemones. Tarpregioninis bendradarbiavimas leis geriau įsisavinti informaciją, suprasti įvairias technologijas, pasidalinti patirtimi. 2010 metais yra planuojama Lietuvoje surengti tarptautinę konferenciją, skirtą politikos atstovams, mokslininkams, gamintojams bei visiems besidomintiesiems bioenergetika bei jos perspektyvomis.

Energijos gamybos ir naudojimo iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių vystymasis yra svarbus ne tik gamintojų bei naudotojų konkurencingumui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai, siekiant sumažinti valstybės priklausomybę nuo importuojamo kuro. Vykdant šį projektą tikimasi skatinti bioenergetikos rinkos plėtrą bei pritraukti investicijas efektyviai antrosios kartos biodegalų gamybai ir vartojimui Kauno regione.