Didėjant rapsų plotams, kai kuriuose ūkiuose labai sutrumpėjo sėjomainų rotacijos, ir rapsai sėjami į tą patį lauką dažniau, negu rekomenduojama. Tai sudaro prielaidas išplisti įvairioms grybinėms ligoms. Viena žalingiausių žieminių rapsų grybinių ligų – fomozė, nuo kurios apsaugoti augalus reikia suskubti rudenį, nes vėliau apsauga neveiksminga.

Fomozė pažeidžia rapsų daigų skilčialapius, augalų lapus, stiebus, ypač apatinę jų dalį, rečiau – ankštaras. Fomozę sukelia du grybai: Leptosphaeria maculans ir L. biglobosa (lytinė stadija), tačiau jų sukelti simptomai ant rapsų šiek tiek skiriasi.

Leptosphaeria maculans – ant lapų susidaro pilkos, balsvos ar žalsvos spalvos įdubusios, 5–20 mm skersmens dėmės, kartais jos gali būti koncentriškos. Apatinėje lapo pusėje dėmės vieta išlieka žalios spalvos. Fomozę ant lapų galima lengvai atpažinti pagal tai, kad dėmėse susidaro juodi, smulkūs taškeliai – tai grybo nelytinės stadijos vaisiakūniai – piknidžiai. Iš piknidžių išplinta dideli kiekiai rožinės spalvos nelytinių sporų – piknosporų.

Žieminiuose rapsuose fomozės požymiai ant lapų pasirodo jau rudenį. Ligos dėmės dažniausiai atsiranda ant senesnių lapų, jos gali būti pavienės ar apimti iki 50 proc. lapų paviršiaus ploto.

Leptosphaeria biglobosa sukeltos dėmės ant lapų perpus smulkesnės (iki 10 mm), netaisyklingos formos, piknidžių jose beveik nėra. Šio grybo dėmės labai panašios į Alternaria grybo sukeltas dėmes, todėl jas atpažinti lauke nėra lengva.

Iš lapų dėmių grybai per lapų gyslas ir lapkočius pasiekia stiebą ir liga vystosi augale iki pat derliaus nuėmimo. Fomozės požymiai stiebo apatinėje dalyje išryškėja praėjus 6–7 mėnesiams po ligos simptomų pasirodymo ant lapų. Dėmėse ant stiebo, taip pat kaip ir ant lapų, susidaro daug juodų taškelių – piknidžių. Vėliau dėmės didėja, apjuosia stiebą, fomozės pažeistose vietose susidaro sausasis puvinys, stiebo audiniai lupasi, stiebai pažeidimo vietose lūžta. Augalai bręsta anksčiau laiko, pasėliai išgula. Fomozė pažeidžia ir ankštaras, jose subręsta tik smulkios sėklos.

Pavojinga ankstyvaisiais augimo tarpsniais

Po derliaus nuėmimo fomozė sparčiai vystosi ant ražienų, dėmės didėja, jose formuojasi daug piknidžių. Neilgai trukus, rudenį, vyraujant drėgniems orams, ant stiebų vietoj nelytinių vaisiakūnių – piknidžių išsivysto lytiniai vaisiakūniai – pseudoteciai, iš kurių pasklinda askosporos ir užkrečia naujo pasėlio jaunų rapsų augalų lapus.

Jei fomozė rapsuose pasireiškia ankstyvaisiais augimo tarpsniais, ji gali padaryti daug žalos, nes šaknies kaklelio srityje pažeisti augalai, nutrūkus medžiagų apykaitai, bręsta anksčiau negu įprastai. Žieminiams rapsams fomozė žalingesnė, negu vasariniams.

Leptosphaeria maculans yra daug žalingesnis grybas negu L. biglobosa. Abi grybo rūšys dažniausiai plinta kartu, ir ant to paties augalo galima aptikti juos abu.

Fomozė paplitusi Australijoje, Kanadoje, Europos valstybėse, nepaisant to, kad šiose šalyse labai skiriasi meteorologinės sąlygos, auginamos rapsų veislės bei auginimo technologijos.

Paprastai rapsų sėklų derliaus nuostoliai dėl fomozės yra apie 10 proc., tačiau kai kuriais metais gali siekti 30–50 proc. Derliaus nuostoliai dėl fomozės galimi tik tuomet, kai fomozės puvinys apima daugiau negu 50 proc. stiebo perimetro. Ekspedicinių tyrimų metu (2006–2007 m.) įvairiuose žieminių rapsų pasėliuose nustatyta iki 30 proc. tokių augalų.

Ligos vystymosi ciklas

Fomoze rapsų augalai paprastai užsikrečia nuo ligotų augalų liekanų oru plintančiomis askosporomis, ir tai laikoma pagrindiniu šios ligos infekcijos šaltiniu. Lytinių vaisiakūnių brendimas ir askosporų gausumas priklauso nuo kritulių kiekio ir dažnumo rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Dažnai, gausiai lyjant, formuojasi pseudoteciai ir bręsta askosporos, o vyraujant sausesniems orams, ligos išplitimo tikimybė mažesnė. Askosporos su vėju gali plisti dideliais atstumais. Joms ant rapsų lapų sudygti reikia, kad lapai mažiausiai 4 valandas būtų drėgni. Temperatūrai esant 20 oC, ligos simptomai ant lapų išsivysto per 5 dienas, tačiau esant tik 4–5 oC, simptomai ant lapų gali pasirodyti tik po 30 dienų.

Augalo dydis taip pat yra labai svarbus veiksnys ligos vystymosi cikle, kadangi iš lapų dėmių grybas auga per lapkotį ir pasiekia stiebą. Esant žemai temperatūrai, grybas per dieną užauga tik apie 1 mm, todėl augaluose su ilgais lapais ir lapkočiais grybui reikia daugiau laiko, kad pasiektų stiebą, negu augaluose su mažais lapais ir trumpais lapkočiais. Askosporos plinta oru, ir augalai fomoze rudenį gali užsikrėsti nuo rugsėjo iki gruodžio. Ankstyvos ar optimalios sėjos augalams pavojingiausia yra rugsėjo ir spalio mėnesių infekcija, tačiau dar vėliau pasėtų rapsų mažiems augalams ši infekcija labai pavojinga ir lapkričio mėnesį. Mat tuo metu vėlyvosios sėjos augalai dar yra mažais lapeliais, trumpais lapkočiais, ir grybui pasiekti stiebą yra lengviau.

Apsauga nuo fomozės

Pagal integruotos žaladarių kontrolės rekomendacijas augalų apsaugai nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių pesticidų rekomenduojama naudoti tiek, kiek būtina, tačiau kuo mažiau. Šiuo atveju pirmumas yra teikiamas įvairioms kitoms, necheminėms priemonėms.

Prevencinės apsaugos priemonės

• Fomozės prevencijai būtina sąlyga – tinkama augalų rotacija, rapsai į tą patį lauką neturėtų sugrįžti anksčiau negu po 3–4 metų.
• Labai svarbu užarti ankstesnio derliaus rapsų augalų liekanas dar prieš pasirodant naujų pasėlių rapsų daigams.
• Rapsų veislės skiriasi pagal jautrumą fomozei, todėl verta auginti atsparias ar tolerantiškas šiai ligai veisles.
• Kadangi pagrindinis ligos plitimo šaltinis yra augalų liekanos, tai pirmiausia palankios sąlygos fomozei plisti susidaro auginant rapsus greta pernykščių rapsų ar kitų bastutinių šeimos augalų plotų, kur ši liga jau buvo išplitusi, juo labiau – nesilaikant augalų kaitos.

Fungicidai efektyvūs nuo fomozės tik užsikrėtimo metu ir pasirodžius ligos požymiams ant lapų. Vėliau, grybui patekus iš lapų į lapkotį ar stiebą (literatūros šaltinių duomenimis – po 2–3 savaičių), galimybės apsaugoti rapsus nuo fomozės, naudojant fungicidus, žymiai sumažėja. Efektyviausia fungicidus nuo fomozės naudoti rudenį, ypač jei oras lietingas, kai pasėlyje yra 10–20 proc. fomozės pažeistų augalų (su fomozės dėmėmis ant lapų).

Daugelis rapsų augintojų rudenį, rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, žieminių rapsų pasėlius purškia fungicidais, turinčiais augalų augimą reguliuojančių savybių, kad pristabdytų rapsų stiebų augimą. Jei purškimo metu ant lapų yra pradejusi plisti fomozė, tuo pačiu pristabdomas ir jos vystymasis.