Tiesioginių išmokų mokėjimas priklauso ir nuo pasėlių bei žemės ūkio naudmenų deklaravimo teisingumo. Paraiškų kasmet mažėja, deklaruotas plotas auga, tad klaidų neišvengiama. Šiemet deklaravimo pradžioje būta sumaišties ir dėl įdiegtų naujovių: pakeistos paraiškų priėmimo sistemos, darbo procedūrų. Neišvengta deklaravimo bumo, per kurį strigo kompiuterinė įranga. Dabar vyksta pateiktų duomenų patikra, o žemdirbiams pats laikas įsigilinti į dažniausias deklaravimo klaidas.

Nuo 2004 metų Lietuvos žemdirbiai teikia paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, paramai už energetinius augalus, kompensacinėms išmokoms už valstybės ar savivaldybių įsteigtas saugomas teritorijas bei paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir „NATURA 2000“ gauti. Pasėlių deklaravimas tapo įprastu pavasariniu žemdirbio darbu. Kaip ir kasmet, nuo balandžio 15 iki birželio 15 dienos savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojai priiminėjo paraiškas. Iki liepos 10 dienos paraiškas dar buvo galima teikti, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną žemdirbiui buvo nuskaičiuojama po 1 procentą nuo paramos sumos. Šiais metais pateikta 177 tūkst. 262 paraiškos, bendras deklaruotas plotas – 2 mln. 651 tūkst. 274 ha. Palyginti su ankstesniais metais, priimamų paraiškų mažėja, o deklaruotas plotas didėja.

Šiemet žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas vyko naujoviškai. Paraiškas priiminėjo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC), kuris sukūrė ir įdiegė sistemą, leidžiančią suvesti paraiškų duomenis tiesiai į centrinę duomenų bazę bei įbraižyti pasėlių laukus elektroniniu būdu. Sistemos pasikeitimus labiausiai pajuto savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojai – jie buvo pagrindiniai naujos sistemos naudotojai. Įbraižyti pasėlių laukus elektroniniu būdu galėjo ir patys žemdirbiai. Jiems tereikėjo atsiųsti ŽŪIKVC raštišką prašymą, kad gautų prisijungimo duomenis ir slaptažodžius. Iš viso ŽŪIKVC gavo 799 žemdirbių prašymus, o pasėlių laukus šiais metais patys įbraižė 559 pareiškėjai.

Žemdirbiams, norintiems išmokti braižyti pasėlių laukus elektroniniu būdu, buvo surengti mokymai, kuriuos kartu su ŽŪIKVC surengė Anykščių, Alytaus, Kelmės, Biržų, Rokiškio, Joniškio rajonų savivaldybių žemės ūkio skyriai. Nei mokymai, nei prisijungimas prie sistemos ir galimybė įbraižyti pasėlių laukus elektroniniu būdu žemdirbiams nekainavo. Deja, deklaravimo metu sklido nepagrįstos kalbos, kad šios paslaugos yra mokamos. Tai iš dalies nulėmė mažą žemdirbių aktyvumą savarankiškai naudotis naujos sistemos galimybėmis.

Tie, kurie pasinaudojo naujove, teigiamai įvertino galimybę patiems įbraižyti laukus, nes kompiuteryje galėjo matyti kontrolinius žemės sklypus ir visą informaciją apie juos (svarbiausia yra informacija apie kontrolinio žemės sklypo plotą bei tinkamą paramai gauti plotą). ­ŽŪIKVC specialistai paraiškų priėmimo bei laukų įbraižymo klausimais nuolat konsultavo savivaldybių darbuotojus, žemėtvarkos specialistus seniūnijose ir pačius žemdirbius.

Elektroninio deklaravimo privalumai

Nors elektroninis pasėlių laukų braižymas nebuvo šiais metais privalomas, tačiau daugelis savivaldybių, suprasdamos elektroninio braižymo privalumus, rinkosi šį būdą. Elektroninio deklaravimo pranašumas yra tas, kad visi duomenys išlieka Centrinėje duomenų bazėje, ir kitais metais pakaks tik pakoreguoti pasėlių laukus, jų nebebraižant iš naujo. Tai palengvins kitų metų deklaravimą. Elektroninis laukų braižymas teikia ir daugiau privalumų: iš karto galima spręsti kontrolinių žemės sklypų deklaruojamų viršpločių problemas; seniūnijų darbuotojai gali įspėti žemdirbius, pasitaikius dvigubo deklaravimo atvejams.

Elektroninis deklaravimas yra ir ekonomiškai naudingesnis, nes reikalauja mažiau sąnaudų. Kasmet ŽŪIKVC spausdina kiekvienam pareiškėjui žemėlapių fragmentus. Pirmaisiais metais atspausdinta daugiau kaip 700 tūkst., 2008-aisiais – per 400 tūkst., šiemet – daugiau kaip 300 tūkst. A3 formato žemėlapių. Kai kurioms savivaldybėms bendru sutarimu šiais metais žemėlapiai nebuvo spausdinami. Deja, ne visi žemėlapiai pasiekia pareiškėjus, dalis laukų būna pasikeitę ir žemėlapiai tampa nebereikalingi. Elektroninio įbraižymo metu atspausdinami tik būtinieji žemėlapių fragmentai, o ir žemėlapio formatas sumažinamas.

Kai kurių savivaldybių darbuotojams teko braižyti pasėlių laukus elektroniniu būdu dėl to, kad nesulaukė seniūnijų žemėtvarkos specialistų pagalbos dėl sumažėjusio finansavimo bei dalies žemėtvarkos specialistų atleidimo iš darbo.

Šiemet Lietuvoje 78,5 proc. žemėlapių fragmentų įbraižyta elektroniniu būdu. Anykščių, Radviliškio, Rietavo, Marijampolės, Druskininkų savivaldybėse priimtose paraiškose nėra pateikta ranka įbraižytų žemėlapių fragmentų, Vilkaviškio rajone tik 4 žemėlapiai įbraižyti ranka, Šakių – 33. Daugiau kaip 90 proc. žemėlapių fragmentų elektroniniu būdu įbraižė Švenčionių, Elektrėnų, Pagėgių, Varėnos, Kretingos, Skuodo, Klaipėdos rajono, Rokiškio, Joniškio, Šilutės savivaldybių darbuotojai. Daugelis išvardytų savivaldybių elektroniniu būdu pasėlių laukus braižė pirmą kartą. Patirties šioje srityje turėjo Marijampolės, Anykščių, Rietavo, Utenos, Druskininkų, Radviliškio savivaldybės. Jų darbuotojai, o ir žemdirbiai, jau pernai galėjo pajusti elektroninio įbraižymo privalumus.

ŽŪIKVC 2007 metais įskaitmenino žemėlapių fragmentuose įbraižytus laukus tų žemės ūkio subjektų, kurie deklaravo daugiau kaip 50 ha. Iš viso buvo įskaitmeninta daugiau kaip 125 tūkst. pasėlių laukų. Šie darbai buvo tęsiami ir 2008 metais. Pradėjus šiųmetį deklaravimą, duomenų bazėje buvo daugiau kaip 300 tūkst. pasėlių laukų, kuriuos buvo galima koreguoti ir panaudoti deklaruojant pasėlius. Tad visos savivaldybės šių metų deklaravimą pradėjo jau turėdamos dalį įbraižytų laukų. Šiemet įbraižyta daugiau kaip 877 tūkst. pasėlių laukų.

Matavimų ir deklaravimų klaidos

Naujoji sistema leido perkelti į duomenų bazę pareiškėjų turėtus skaitmeninius pasėlių laukų duomenis (daugiausia tai GPS imtuvais matuoti pasėlių laukai). Šis funkcionalumas paspartino savivaldybių darbuotojų darbą. Deja, Lietuvoje matavimus vykdo ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai, dėl to pasėlių deklaravimui naudojami GPS matavimai ne visada yra tikslūs. Žemdirbiai turėtų patikrinti, kokius matavimus gauna iš matuotojų ir kokie laukai patenka į pasėlių deklaracijas. Ne kartą teko matyti nekokybiškus matavimus, dėl kurių žemdirbiui patikros vietoje metu būtų pritaikytos sankcijos už neteisingą deklaravimą.

Tiesioginės išmokos mokamos už dirbamus plotus, tad krūmais apaugę plotai turi būti atimami iš deklaruojamojo ploto. Deja, pasitaiko, kad matuotojai krūmais apžėlusių plotų neatima. Atsakomybė šiuo atveju tenka žemdirbiui, nes, teikdamas paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, jis pasirašo už duomenų teisingumą. Todėl siūloma tikrinti ir GPS matavimus, kad vėliau netektų prarasti dalies ar visos paramos.

Dalis pareiškėjų kreipiasi į savivaldybių žemės ūkio skyrius, seniūnijų darbuotojus, tiksliai nežinodami savo deklaruojamų laukų konfigūracijos ir neturėdami pradinių brėžinių, planų, dėl to įbraižymas būna netikslus arba ne toje vietoje. Pasitaiko, kad pareiškėjas nežino, kokie augalai auginami konkrečiuose laukuose, todėl tenka taisyti bei keisti paraiškos duomenis. Šiais metais jau buvo priimtos 7 554 paraiškos įbraižymams pakeisti.

Pasitaiko, kad tą patį lauką deklaruoja ir lauką dirbantis žemdirbys, ir žemės savininkas. Elektroninis deklaravimas leidžia antrajam asmeniui matyti, kad toje vietoje laukas jau yra deklaruotas. Todėl dar deklaravimo metu galima atsisakyti lauko arba jį deklaruoti.

Šiais metais 5 945 žemdirbiai teikė paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti pirmą kartą. Nors paraiškas buvo galima teikti nuo balandžio 15 dienos, tačiau, kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis paraiškų teikimo bumas buvo birželio pradžioje. Priimant po 30 ir daugiau paraiškų per dieną, daugėja klaidų, dėl didelės apkrovos stringa kompiuterinė technika, daugėja nesusipratimų. Pirmieji deklaruoti pasėlius dar balandžio mėnesį gali tie žemdirbiai, kurie metai iš metų augina tas pačias kultūras: daugiametes pievas ir ganyklas, sodus; kurie yra pasėję žiemines kultūras. Lietuvoje orai ne visada nuspėjami, ir vasarines kultūras tenka sėti vėliau, todėl reikėtų suprasti vieniems kitus ir deklaruoti pasėlius pagal galimybes laiku.