Rapsai gali prisitaikyti prie skirtingų dirvožemio ir klimato sąlygų, tačiau, siekiant produktyvumo, būtina taikyti pažangias auginimo technologijas. Pagrindinis ir papildomas rapsų tręšimas biriomis mineralinėmis trąšomis nekelia klausimų, tačiau skystųjų trąšų panaudojimo galimybės ankštarų brendimo metu nėra visai aiškios.

Žieminiai rapsai išaugina iki 5 t/ha sėklų derlių ir apie 10 t ha-1 biomasės, šiam derliui sukurti būtini mineralinės mitybos elementai, kurių didžioji dalis gaunama iš trąšų. Nors trąšų gamintojai pateikia augintojams platų mineralinių trąšų asortimentą, tačiau jų parinkimas konkrečiu atveju nėra lengvas. Tręšimo efektyvumas, ypač skystosiomis trąšomis, priklauso nuo augalų fiziologinių ypatumų bei klimato sąlygų, todėl kiekvienu atveju augalams turi būti numatyta reikiama trąšų naudojimo per visą vegetacijos periodą sistema. Literatūroje yra duomenų apie azoto trąšų formų, normų ir tręšimo laiko įtaką rapsų sėklų derliui ir kokybei, tačiau mažai informacijos apie skystųjų azoto trąšų įtaką derliui ir kokybiniams rodikliams tręšiant augalus ankštarų brendimo metu.

Siekiant atsakyti į šį dar menkai išnagrinėtą klausimą, Lietuvos žemės ūkio universitete buvo atlikti skystųjų amidinio azoto trąšų (Lyderis amino plius ir karbamido amonio salietros tirpalo – KAS), skirtų žieminiams rapsams tręšti ankštarų brendimo metu, efektyvumo tyrimai. Žieminiai ir vasariniai rapsai tręšti N15 ir N30 azoto normomis nužydėjus augalams ir susiformavus ankštaroms.

Tyrimai parodė, kad žieminiai rapsai, patręšti 30 kg/ha azoto norma skystųjų trąšų tirpalu, ankštarų brendimo metu subrandino 0,41–0,54 t/ha gausesnį derlių, palyginti su šiuo tarpsniu azoto trąšomis netręštais augalais. Lyderis amino plius ir KAS tirpalo efektyvumas sėklų derliui buvo lygiareikšmis. Anksčiau atliktų tyrimų duomenimis, rapsus patręšus karbamidu ankštarų brendimo metu, gerokai padidėjo 1 000 sėklų masė, dėl to sėklų derlius, palyginti su tręšimu žydėjimo pradžioje, papildomai padidėjo 0,42–0,46 t/ha. Sėklų derliaus padidėjimas, rapsus tręšiant ankštarų brendimo metu, siejamas su šaknų veiklos ir fotosintezės suaktyvinimu. Fotosintezę šiuo rapsų augimo tarpsniu, nunykus lapams, atlieka ankštaros bei kitos chlorofilo turinčios augalo dalys.

Baltymų kiekis rapsų sėklose visais atvejais didėjo tręšiant skystosiomis azoto trąšomis. Ženklus (0,64 proc. vnt.) baltymų kiekio padidėjimas sėklose nustatytas žieminius rapsus tręšiant ankštarų brendimo metu trąšomis Lyderis amino plius (N30). Baltymų kiekis sėklose nelabai skyrėsi tręšiant N15 ir N30 azoto normomis, šis rodiklis nepriklausė ir nuo trąšų formos.

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vėlinant tręšimą azoto trąšomis ir didinant azoto normą, riebalų kiekis rapsų sėklose mažėja. Šie teiginiai pasitvirtino rapsus skystosiomis azoto trąšomis tręšiant ankštarų brendimo metu: nors riebalų kiekis sėklose buvo mažesnis, tačiau riebalų išeiga iš hektaro buvo gerokai (0,24 t/ha) didesnė.

Analogiški rezultatai gauti ir vasarinių rapsų bandyme. Gausiausią sėklų derlių – 3,72 t/ha – išaugino rapsai, patręšti Lyderis amino plius 30 kg/ha azoto norma ankštarų brendimo metu. Žaliųjų riebalų kiekis sėklose, vasarinius rapsus patręštus skystosiomis azoto trąšomis, sumažėjo, tačiau riebalų išeiga iš hektaro buvo didžiausia – 1,59 t/ha.

***
Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1875), kuriame numatyta didinti biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą ir naudojimą, skatina auginti rapsus aliejaus gamybai. Šie augalai užima vieną iš svarbiausių vietų pasaulio aliejaus rinkoje, todėl pastarąjį dešimtmetį rapsų produkcijos gamyba sparčiai didėjo. Be to, rapsai vertinami ir dėl sėjomainos produktyvumo didinimo, fitosanitarinių savybių bei sugebėjimo stelbti piktžoles.