Bene daugiausiai nuostolių svogūnų augintojams padaro Botrytis genties patogenai. Nėra vienintelio būdo svogūnams nuo šių grybų sukeliamų ligų apsaugoti, bet, taikant kelias svarbias agrotechnologines priemones, galima sumažinti derliaus nuostolius. Purškimas fungicidais vegetacijos metu ir ypač prieš derliaus nuėmimą – veiksmingas, tačiau vien jo nepakanka.

Botrytis spp. patogenus naikina fungicidai, savo sudėtyje turintys veikliųjų medžiagų azoksistrobino, fluopikolido, tebukonazolo, pyraklostrobino, boskalido, cypodinilo, fludioksonilo. Nepatartina naudoti fungicidų su tomis pačiomis veikliosiomis medžiagomis daugiau kartų, negu rekomenduoja gamintojai, dėl galimo patogenų atsparumo. Nustatytas Botrytis genties grybų atsparumas veikliajai medžiagai karbendazimui, kuris daugelį metų užsienyje buvo naudojamas svogūnų sėkloms ir sėjinukams apdoroti.

Laikymo periodo pradžioje kelias dienas svogūnų ropelės padžiovinamos 27–35 0C temperatūroje. Svogūnai laikomi gerai vėdinamose saugyklose, kur temperatūra truputį aukštesnė kaip 0 0C, o santykinis oro drėgnis apytiksliai 65–75 proc. Jei oro drėgmė negali būti išlaikoma mažesnė kaip 75 proc., temperatūra gali būti šiek tiek aukštesnė. Neleiskite plisti šilto oro srovėms per atvėsintus svogūnus, kadangi tai sukels garavimą. Kai oras lauke vėsus ir sausas, patartina atidaryti sandėlio duris ir gerai išvėdinti.

Svogūnų laikymas kontroliuojamoje atmosferoje

Svogūnų laikymas kontroliuojamoje atmosferoje neabejotinai yra pažangus ir turintis daugiau pliusų negu minusų, tačiau kaklelio puvinio (Botrytis allii) problema ir čia lieka viena aktualiausių. Tuo atveju, kai užkrato neįmanoma aptikti ropelės viduje ir užkrėsti svogūnai patenka į saugyklų kameras, prasidėjus realizacijai, paaiškėja, kad net 50–70 proc. svogūnų gali būti neprekiniai.

Tyrimai parodė, kad svogūnų ropelių džiovinimas aukštoje temperatūroje (tai vadinama gydomuoju laikotarpiu) gerokai sumažina arba net sustabdo kaklelio puvinio plitimą. Svogūnų ropelių džiovinimas 34–35 °C temperatūroje penkias dienas buvo veiksmingas saugant nuo kaklelio puvinio. Bet nurodoma, kad tokio gydomojo poveikio efektyvumas labai priklauso nuo įrenginių, kuriais paduodamas karštis – svarbu projektuoti įrangos išdėstymą taip, kad šiluma pasiskirstytų tolygiai. Tiesa, dėl šilumos gali atsirasti kitų ligų, iš kurių ypač pavojingos bakterijų Burkholderia cepacia sukeliamos ligos. Džiovinimo procesas gali būti ideali aplinka šiems patogenams sparčiai plisti.

Nustatyta, kad kaklelio puvinio sukėlėjai gali išgyventi ir toliau augti kontroliuojamos atmosferos sąlygomis, tačiau negali daugintis sporomis. Patogenas gali plisti nuo vienos ropelės ant kitos, tačiau negali išplisti per įrenginius.

Užpildyti saugyklų kameras reikia stengtis skubiai, per dvi tris dienas, o ne per kelias savaites. Kai ruošiamasi atidaryti kameras, reikia palaikyti tinkamas oro sąlygas (aukštas CO2, žemas O2) ir palaipsniui kelti temperatūrą. Tai sutrukdys grybo vystymąsi, kuris gali prasidėti nuo vandens kondensato ant šaltų svogūnų.

Botrytis spp. sukeliamų ligų kontrolės būdai

Kekerinis lapų dėmėtumas (lapų dėmėtligė)

Sukėlėjas – Botrytis squamosa (lytinė stadija telemorfa Botryotinia squamosa).

Labai svarbu profilaktiškai purkšti fungicidais. Ligos prognozavimas yra labai efektyvi priemonė, padedanti nustatyti purškimo būtinumą ir optimalų laiką. Augalų liekanų sunaikinimas pašalina infekcijos šaltinius. Pasėliams parenkami atviri, gerai vėjo prapučiami laukai, eilutės orientuojamos vyraujančių vėjų kryptimi, kad drėgmė kuo mažiau laikytųsi ant lapų. Sėjomaina, gilus arimas sumažina skleročių kiekį dirvoje.

Kekerinis rudasis dėmėtumas

Sukėlėjas – Botrytis cinerea (lytinė stadija telemorfa Botryotinia fuckeliana).

Kadangi grybas gali išlikti su skleročiais augalų liekanose, svarbu jas naikinti, kad neliktų užkrato šaltinio. Nors purškimas fungicidais nuo kekerinio lapų dėmėtumo ir netikrosios miltligės galėtų būti kaip atitinkama apsaugos priemonė nuo kekerinio rudojo dėmėtumo, tačiau paprastai ji nereikalinga. Pakitusios spalvos išoriniai lukštai laikymo metu sudžiūsta ir nusivalo, todėl neturi didelės reikšmės ropelės kokybei parduodant.

Kaklelio puvinys

Sukėlėjas – Botrytis allii, Botrytis aclada (lytinė stadija telemorfa nežinoma).

Svarbu auginti tokių veislių svogūnus, kurie spėtų pasiekti brandą. Vengti vėlyvo tręšimo, kuris gali prailginti ropelių brendimo laiką. Svogūnų pasėlius orientuoti vyraujančių vėjų kryptimi. Vengti bet kokių ropelių audinių pažeidimų, ypač kaklelio srityje, derliaus nuėmimo metu. Purškimas fungicidais gali sumažinti ligos išplitimą. Augalų liekanos pašalinamos ir sunaikinamos, kad neliktų užkrato šaltinio. Gilus arimas sumažina skleročių kiekį dirvoje. Sandėliuojamos visiškai subrendusios, sveikos, nepažeistos ropelės, jos laikomos tinkamomis sąlygomis, neleidžiant susidaryti drėgmės kondensatui.

Ligų prognozavimo galimybės

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute 2008 m. tyrimams pradėtas taikyti „Pessl Instruments“ (Austrija) Botrytis spp. infekcijos prognozavimo modelis ropiniuose svogūnuose, siekiant išanalizuoti jo veikimą skirtingose šalies agroklimato zonose, nustatyti jo efektyvumą bei pritaikyti ateityje šio modelio naudojimą integruotai svogūnų apsaugai nuo Botrytis spp. patogenų sukeliamų ligų. Darbus 2008–2009 m. finansuoja Lietuvos žemės ūkio ministerija. Meteorologinės stotelės iMetos pastatytos Pasvalio, Šiaulių, Kauno, Klaipėdos ir Širvintų rajonų ūkiuose.

Botrytis spp. infekcijos prognozavimo modelis (toliau modelis) parodo ligos išplitimo riziką, kuri galima trunkant lapų drėgmės periodui nuo 4 iki 16 val. (240–960 min.) ir esant 7–24 °C oro temperatūrai. Pagal labiau konservatyvų (su mažesne rizika) modelį lapų drėgmė matuojama 3 dienas. Jei palankios infekcijai kilti sąlygos tęsiasi 72 val., ligos rizika siekia 100 proc. – tai rodo labai didelę infekcijos pasireiškimo riziką. Praktiškai siūloma atsižvelgti į 60–80 proc. ligos rizikos reikšmes ir jau tuomet pasėliuose rekomenduojama naudoti apsaugos priemones.

Penkiuose skirtinguose šalies regionuose – Pasvalio, Šiaulių, Širvintų, Klaipėdos ir Kauno rajonuose iMetos stotelės fiksavo meteorologinių sąlygų duomenis, turinčius įtakos Botrytis spp. infekciniam procesui svogūnuose, nuo liepos 1 iki rugsėjo 15 d. Rodmenys suskirstyti į 3 infekcijos lygius: silpna, vidutinė ir stipri infekcija. Didžiausia infekcijos rizikos reikšmė kiekviename lygyje yra 100 proc. Galimos infekcijos rizika fiksuojama, kai infekcijos reikšmė yra ne mažesnė kaip 60 procentų.

Susidariusios meteorologinės sąlygos ir jų poveikis Botrytis spp. infekcijai svogūnuose kilti skirtingose agroklimato šalies zonose skyrėsi. Palankiomis sąlygomis Botrytis spp. infekcijai svogūnuose kilti išsiskyrė Klaipėdos rajonas. Čia beveik per visą tiriamąjį laikotarpį buvo palankios sąlygos ir silpnai, ir vidutinei, ir stipriai Botrytis spp. infekcijai. Vidutinė santykinė oro drėgmė siekė 70–100 proc., lapų drėgnumo trumpiausias periodas tęsėsi 10 min. (0,2 val.), ilgiausias – 1 375 min. (22,9 val.).

Pasvalio rajone palankios sąlygos kilti silpnai Botrytis spp. infekcijai svogūnuose susidarė liepos pirmoje pusėje, beveik visą rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje. Visomis dienomis vidutinė santykinė oro drėgmė siekė 74–98 proc., lapų drėgnumo periodas tęsėsi nuo 110 iki 1 285 min. (1,8–21,4 val.). Vidutinio stiprumo infekcijai palankios sąlygos buvo liepos 8–15 dienomis ir rugpjūčio mėnesį, tačiau stipriai infekcijai kilti sąlygos nebuvo palankios, infekcijos rizikos reikšmė nesiekė 60 procentų.

Šiaulių rajone tuo pačiu laikotarpiu sąlygos Botrytis spp. infekcijai buvo palankesnės. Silpnai infekcijai kilti palankios sąlygos susidarė liepos 8–17 dienomis, tęsėsi visą rugpjūtį ir beveik iki rugsėjo 13 d. Vidutinio stiprumo infekcijai – liepos 8–15 d., rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo 4–9 dienomis. Stiprios infekcijos rizika buvo užfiksuota liepos 9 d. Vidutinė santykinė oro drėgmė siekė 74–100 proc., lapų drėgnumo periodas tęsėsi nuo 155 iki 1 205 minučių (2,6–20,1 val.).

Širvintų rajone tiek silpnai, tiek vidutinio stiprumo Botrytis spp. infekcijai svogūnuose palankios sąlygos susidarė liepos 8, 14 ir 15 dienomis. Rugpjūčio ir rugsėjo pradžios orai taip pat buvo palankūs ligai plisti. Vidutinė santykinė oro drėgmė siekė 73–97 proc., lapų drėgnumo periodas tęsėsi nuo 305 iki 1 230 min. (5,1–20,5 val.). Stipri infekcija užfiksuota rugpjūčio 16 ir rugsėjo 8 bei 9 dienomis.

Kauno rajone palankios sąlygos silpnai Botrytis spp. infekcijai svogūnuose kilti susidarė nuo liepos 1 d. ir tęsėsi su nedidelėmis pertraukomis iki rugsėjo 12 d. Vidutinė santykinė oro drėgmė siekė 74–94 proc., lapų drėgnumo trumpiausias periodas tęsėsi 240 min. (4 val.), ilgiausiai – 1 200 min. (20 val.). Vidutinio lygio infekcijai palankesnės sąlygos susidarė liepos 5 d., pakartotinai liepos 13–15 d., o rugpjūtį oro sąlygos beveik ištisai buvo palankios ligai plisti. Ypač stipriai infekcijai sąlygos buvo susidariusios tik rugpjūčio 16 dieną.

Botrytis spp. infekcijos prognozavimo modelio efektyvumas

Modelio efektyvumui įvertinti buvo tirtos dvi apsaugos sistemos: svogūnai buvo purškiami aptikus pirmuosius ligos požymius ir pagal modelio rodmenis. Pagal kiekvieną sistemą atlikti 4 purškimai fungicidu, pasižyminčiu slopinamuoju poveikiu nuo Botrytis genties grybų: arba kas 7–14 dienų, arba pagal modelio rodmenis.

Pirmasis purškimas atliktas remiantis liepos 14 d. modelio rodmenimis dar nesant matomų ligos simptomų, bet gavus signalą apie galimą Botrytis spp. infekciją. Pagal kitą apsaugos sistemą svogūnai nupurkšti liepos 29 d., kai buvo aptikti pirmieji ligos simptomai. Taikant apsaugos sistemą pagal modelį, ligos paplitimas po 4 purškimų vidutiniškai siekė 25 proc., intensyvumas – 4,59 proc.; taikant sistemą pagal faktinį ligos nustatymą, atitinkamai – 35 ir 7,4 procento.

Per visą tyrimo laikotarpį nepurkštuose svogūnuose infekcijos lygis padidėjo vidutiniškai 4,5–2,8 karto. Keturi purškimai fungicidais pagal modelio sistemą ligos intensyvumą slopino vidutiniškai 80,0 proc., pagal faktinę ligos nustatymo sistemą – 62,9 proc. Purškimai fungicidais pagal skirtingas sistemas taip pat turėjo įtakos ropelių pažeidimui kaklelio puviniu derliaus nuėmimo metu ir praėjus 2 mėn. po derliaus nuėmimo. Tyrimai rodo, kad purškimai pagal modelį buvo tikslesni ir efektyvesni.

***
Svarbiausios agrotechnologinės priemonės

• Puviniai gali plisti per užkrėstą sėklą, todėl sodinamąją medžiagą reikėtų rinktis iš patikimų firmų. Būtina laikytis 3–4 metų sėjomainos.
• Laikymui rinktis tokias svogūnų veisles, kurios pasižymi geromis brendimo savybėmis – tai yra audiniai, ypač kaklelio srityje, prieš nuėmimą turi būti sausi.
• Paprastai svogūnai, kurių išorinių lukštų spalva intensyvesnė, yra atsparesni. Laikyti skirtos ropelės turi turėti ne mažiau kaip 3 sluoksnius išorinių dengiamųjų lukštų.
• Nerekomenduojama svogūnų tręšti azoto trąšomis liepos antroje pusėje. Taip pat netinka jų tręšti lėtai tirpstančiomis ir vėlai įsisavinamomis trąšomis.
• Reikia laiku nutraukti laistymą, kad laiškai pradėtų džiūti. Geriausia, kad svogūnai 10–14 dienų ne tik nebūtų laistomi, bet ir negautų drėgmės prieš jų iškėlimą (rovimą).
• Svogūnai išraunami ir paliekami džiūti tol, kol ropelės kaklelio audiniai lieka visiškai sausi. Tik tuomet galima nurauti visiškai nudžiūvusius laiškus ir ropeles sukrauti į sandėlius.
• Derlius imamas sausu oru, tuomet, kai ropelės yra visiškai subrendusios. Reikia saugoti ropeles nuo sužalojimų: sumuštas ar sugadintas audinys yra labai imlus Botrytis genties patogenams.
• Džiovinimui paspartinti nerekomenduojama traiškyti viršūnių; geriau leisti ropelėms natūraliai bręsti. Beje, rankomis nutraukus viršūnes, ropelės pūva mažiau, negu tai padarius mechaniniu būdu.

***
Skirtingose agroklimato zonose Botrytis spp. infekcijai kilti palankios meteorologinės sąlygos susidarė 2008 m. liepos pradžioje ir tęsėsi iki svogūnų brendimo pabaigos – rugsėjo pradžios. Išanalizavus meteorologinių sąlygų ir modelio rodmenis, nustatyta, kad svogūnų pasėliai nuo Botrytis spp. infekcijos turėjo būti purškiami jau liepos pradžioje. Kritiškiausia padėtis buvo Klaipėdos rajone, kur per visą tiriamąjį laikotarpį buvo palankios sąlygos ir silpnai, ir vidutinei, ir stipriai Botrytis spp. infekcijai kilti.

***
Botrytis genties grybų vystymosi ciklas

Botrytis genties grybai gamtoje labai plačiai išplitę, gali kenkti įvairiausiems augalams vegetacijos metu ir juos pūdyti laikymo vietose. Šių grybų ligos paprastai vadinamos kekeriniu puviniu arba pilkuoju puviniu – dėl gausaus pilkos spalvos apnašo, susidariusio iš grybo konidijakočių ir konidijų pažeidimo vietose. Daugiausia kekeriniu puviniu augalai užsikrečia lietingomis vėsiomis vasaromis. Paprastai grybas puola mechaniškai ar kenkėjų pažeistas augalo dalis, apyžiedžio likučius, žiedstiebius, nebesivystančius vaisius, atžalų, lapų šalinimo vietas, nuo rišimo nutrintas stiebo vietas ir t. t. Skleročiai saugyklose gali išsilaikyti tol, kol sukraunamas kitų metų derlius – jie lieka daigūs net po 10–20 mėnesių.

Šių grybų vystymosi ciklas nėra labai sudėtingas. Patogenas peržiemoja micelio (vegetatyvinė grybo masė, susidedanti iš besišakojančios grybienos), 0,1–0,7 cm skersmens juodų skleročių (kietas, kompaktiškas micelio darinys) pavidalu ant irstančių augalų. Užkratas taip pat gali likti patalpų viduje ant įvairių įrenginių, taros ir pan. Be to, infekcija per ventiliacijos angas bet kada gali patekti į vidų iš lauko.

Užsikrečiama per konidijas (sporas), kurias išnešioja vėjas, lietaus lašai. Konidijos susidaro ant konidijakočių išsišakojusių viršūnėlių, nuo kurių labai lengvai atsiskiria. Jos yra ovalios, vienaląstės, bespalvės, 7,5–21x4,7–10,5 µ dydžio. Jų dydis priklauso nuo to, kokiuose augaluose grybas parazituoja. Konidijos susidaro ir būna daigios tik drėgnoje aplinkoje. Esant palankioms sąlygoms, patekusios ant augalo audinių konidijos sudygsta. Pažeisti audiniai minkštėja, pūna, apsitraukia pilkos spalvos grybiena. Optimalios sąlygos patogenui vystytis yra didesnė kaip 90 proc. santykinė oro drėgmė ir 16–20 °C temperatūra.