Kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šiemet, tikriausiai dar sodams nespėjus sužydėti, juose jau pradės knibždėti kenkėjai ir pasimatys pirmieji ligų požymiai. Tad nedelsiant reikėtų apsaugoti vaismedžius nuo žaladarių.

Integruotos apsaugos nuo ligų ir kenkėjų technologijos esmę būtų galima apibrėžti taip: pesticidai naudojami tik tada, kai būtina, ir tik tiek, kiek reikia. Todėl labai svarbūs tampa ligų ir kenkėjų prognozavimo metodai. Insekticidų panaudojimo būtinumą lemia kenkėjų ekonominio žalingumo ribos ir pagal tai nustatomas optimalus purškimo laikas ir dažnis.

Purškimo technika turi būti reguliariai tikrinama, purkštuvai tinkamai sukalibruoti, kad išpurkštų hektarui reikiamą tirpalo kiekį. Vaismedžiai purškiami tik sodams skirtais purkštuvais, panaudojant optimalų vandens kiekį.

Pesticidus būtina keisti, kad sukėlėjai prie jų nepriprastų. Atsparumo pesticidams padeda išvengti kontaktinių ir sisteminių fungicidų maišymas, skirtingai veikiančių fungicidų naudojimas, purškimas kritiškiausiais ligos pasireiškimo momentais, kuriuos nustatyti padeda įvairūs prognozavimo modeliai. Prognozavimas padeda laiku nustatyti ligų ir kenkėjų plitimą ir pasirinkti bei panaudoti chemines apsaugos priemones. Tam kuriamos ir diegiamos ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemos. Jų modeliai sudaromi remiantis fiksuojamų meteorologinių sąlygų visumos matematine analize, pagal kurią ir apskaičiuojamas galimos rizikos lygis. Augintojui lieka nuspręsti, kokio veikimo preparatą panaudoti norint gauti maksimalų efektą. Lietuvoje diegiamas meteorologinių stotelių tinklas, kurio pagrindą sudaro Austrijoje sukurta prognozavimo sistema iMETOS®sm. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI) tiriamas sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo modulių efektyvumas mūsų šalies sąlygomis, naudojant internetinę prognozavimo sistemą iMETOS®sm.

Vaismedžių apsauga nuo pagrindinių ligų

Obelų rauplės. Saugant vaismedžius nuo rauplių, labai svarbu nepavėluoti nupurkšti fungicidais pirmąjį kartą. Kitų purškimų laikas priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir ligos vystymosi dinamikos. Žieminių veislių obelis reikėtų purkšti rugpjūčio mėnesį, kad obelų rauplės neplistų sandėlyje. Rudenį, lapams krintant, nupurškus karbamidu, pagreitinamas nukritusių lapų irimas ir tokiu būdu sumažinamas rauplių užkratas kitiems metams.

Obelų miltligė. Nuo šios ligos purškiama kritiniais ligos pasireiškimo laikotarpiais, t. y. kai didelė santykinė oro drėg­mė ir šiltas oras žaliojo kūgio tarpsniu, žiedpumpuriams rausvėjant ar po žydėjimo. Svarbu užkirsti kelią pirminei ligos infekcijai, todėl anksti pavasarį būtina išgenėti obelų ūglius su miltligės pažeistais pumpurais. Dauguma nuo obelų rauplių naudojamų kontaktinių ir sisteminių fungicidų stabdo ir miltligės plitimą. Pagrindiniai fungicidai (Candit, Score) nuo milt­ligės derinami su kitais obelų apsaugos nuo rauplių preparatais. Veislių jautrumas miltligei lemia purškimų kiekį per sezoną. Jautriausių veislių obelys yra purškiamos dažniau. Kritulių kiekis miltligei įtakos neturi, bet svarbus veiksnys yra didelė santykinė drėgmė ir šiltas oras.

Obelų vėžys ir žievės ligos. Svarbu apsaugoti vaismedžių kamienus nuo sutrūkinėjimo. Išpjaustyti pažeistas šakutes, o žaizdas aptepti. Šakose esančias žaizdas, jeigu jų negalima išpjaustyti, reikia dezinfekuoti ir aptepti. Žaizdas išvalyti ir pradėti gydyti geriausia anksti pavasarį.

Bakterinės degligės profilaktika. Būtina nuolat stebėti vaismedžių būklę. Nėra cheminių ar kitokių apdorojimo priemonių, galinčių pašalinti bakterijas iš augalo, nesunaikinus augalo audinių. Profilaktiškai purškiama vario grupės fungicidais iki vaismedžių žydėjimo. Kruopščiai apdoroti vario preparatais reikia ne anksčiau kaip iki žaliojo kūgio tarpsnio ir ne vėliau – kol žalių lapų viršūnėlės apie 5 mm praauga pumpurų žvynelius. Tai garantuoja geriausią vario išsilaikymą ant žievės ir pumpurų bei sumažina užsikrėtimo galimybę prieš obelų žydėjimą. Pasaulyje yra sukurtos bakterinės degligės prognozavimo sistemos Maryblyt, Cougar blight, Billing metodai, pagal kuriuos galima tiksliai pasirinkti purškimo laiką. LSDI tiriamas iMETOS®sm sistemoje sukurtas bakterinės degligės prognozavimo modelio efektyvumas.

Kenkėjų žalingumo stebėsena

Amarai. Purkšti insekticidais reikia tuomet, kai kenkėjų gausumas yra didesnis už ekonominę žalingumo ribą. Vaisių augimo metu suskaičiuojami pažeisti ūgliai ir skrotelės ir purškiama tuomet, kai amarai apnikę daugiau kaip 8–10 proc. ūglių.

Obeliniai žiedgraužiai. Naikinami obelinio žiedgraužio vabalai, nes vėliau kenkėjai deda kiaušinius, kurių jau ne­įmanoma sunaikinti. Insekticidus būtina panaudoti laikotarpiu nuo vabalų pasirodymo pradžios (balandžio 18±3 d.) iki tol, kol jie pradeda dėti kiaušinius (balandžio 26±4 d.). Optimaliausias insekticidų purškimo laikas – pažaliavus trečdaliui ar dviem trečdaliams (bet ne daugiau) pumpuro ir kai ant vaismedžio tokių pumpurų būna dauguma. Kaip tik tuo metu vabalai dar nebūna pradėję dėti kiaušinių, skraido gausiausiai, taigi šiuo metu naudoti insekticidus yra efektyviausia. Insekticidais purškiama tada, kai obeliniai žiedgraužiai pažeidžia daugiau kai 15 proc. pumpurų.

Obuoliniai vaisėdžiai. Žiedlapiams krintant, sode kabinamos feromoninės gaudyklės. Gaudyklės kabinamos vaismedžio vainiko viduryje, vakarų pietvakarių pusėje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje. Obuolinių vaisėdžių žalingumo ribą geriausia nustatyti pagal vidutinę oro temperatūrą drugių skraidymo metu (21–23 val.). Kai feromoninėse gaudyklėse sugaunamas pirmasis vaisėdžių drugys, pradedama registruoti vidutinė oro temperatūra nuo 21 iki 23 val. Nustatyta, kad, esant 16,1 °C ir aukštesnei temperatūrai, obuolinių vaisėdžių patelės deda kiaušinius. Jei temperatūra žemesnė, kenkėjų vislumas mažėja, ir purkšti obelis nuo vaisėdžių nebūtina. Purkšti insekticidais tik tuo atveju, jei 2–3 vakarus paeiliui oro temperatūra ne žemesnė kaip 16 C.

Lapsukiai. Rožinių lapsukių žalingumas įvertinamas krintant žiedlapiams. Jeigu pažeistų skrotelių daugiau kaip 5 proc., reikia tuojau pat purkšti insekticidais. Pumpurinių ir vaismedinių lapsukių žalingumas įvertinamas laikotarpiu nuo žaliojo kūgio iki žiedpumpurių rausvėjimo. Jei pažeistų pumpurų ar skrotelių daugiau kaip 5 proc., būtina tuojau pat purkšti insekticidais.

Obuoliniai pjūkleliai. Jei pastebima pažeistų užuomazgų, purškiama tuojau pat. Jei pažeistų vaisių tik 2–3 proc., tai kitais metais, žiedlapiams krintant, purkšti tinkamu insekticidu (Decis mega, Mospilan). Masiškai išplitus šiems kenkėjams, insekticidais purškiama 2 kartus: prieš žydėjimą ir krentant žiedlapiams.

Obelinės blakutės. Formuojantis skrotelėms patikrinama, ar jos nepažeistos. Purkšti insekticidu, jei pažeista daugiau kaip 30 proc. skrotelių.

Tripsai. Šie kenkėjai stebimi prieš vaismedžių žydėjimą ar žydėjimo metu; jei jų yra ant skrotelių rausvėjant žiedpumpuriams ar krintant žiedlapiams, purškiama insekticidais. Kitas būdas tripsų plitimo pradžiai nustatyti – gaudyklės. Naudojamos geltonos arba mėlynos spalvos, entomologiniais klijais padengtos gaudyklės.

Raudonosios sodinės erkės. Vaisių augimo metu akaricidai naudojami, jei vidutiniškai ant lapo randama daugiau kaip 3–5 erkės. Naudoti akaricidus, kurie mažai toksiški grobuoniškosioms erkėms (Phytoseiidae), nes jos labai efektyviai mažina kenkėjiškų erkių gausumą.

Rusvosios sodinės erkės. Erkių gausumas vertinamas, naudojant binokuliarą, nes paprasta akimi jos sunkiai matomos: 0 – erkių nėra, 1–10 – negausiai, 10–50 – vidutiniškai, 50–100 – gausiai, 100–150 – labai gausiai. Jei praėjusiais metais erkių buvo gausu, tai akaricidus galima naudoti prieš ir po vaismedžių žydėjimo. Vaisių augimo metu akaricidai naudojami tada, kai vidutiniškai ant lapo randama daugiau kaip 10–50 erkių. Grobuoniškosios erkės (Phytoseiidae) labai efektyviai mažina raudonųjų ir rusvųjų erkių gausumą, todėl reikia purkšti tokiais akaricidais, kurie mažai toksiški grobuoniškosiomis erkėms. Be to, svarbu nepertręšti vaismedžių azoto trąšomis, nes kenkėjai labiau plinta gausiai azoto trąšomis tręštuose soduose.

***

Pagrindinės taisyklės

• Purkšti negalima, jei vėjo greitis didesnis kaip 2 m/s.
• Po purškimo iki lietaus turi praeiti atitinkamas laikotarpis; jei lietus nulyja anksčiau, purškimą tenka kartoti.
• Purkšti galima oro temperatūrai esant nuo 10 iki 25 °C šilumos; išskirtiniais atvejais, jei purškiama anksti pavasarį, prieš vegetaciją ar vegetacijos pabaigoje, vidutinė paros oro temperatūra neturi būti mažesnė kaip 4 °C.
• Reikia stengtis, kad išpurkšto tirpalo nuostoliai būtų kuo mažesni.
• Labai svarbu, kad nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo praeitų laikas, kuris yra nustatytas kiekvienai veikliajai medžiagai.
• Vaismedžiams nuo žalingų organizmų naudotinos tik tokios augalų apsaugos priemonės, kurios nekenksmingos ar mažai kenksmingos naudingiems vabzdžiams ir grobuoniškoms erkėms.