Praėjusio rudens grūdų derlių buvo sunkiau realizuoti didesnėmis kainomis negu savikaina. Kad tai nepasikartotų vėl, labai svarbu sumažinti auginimo sąnaudas ir padidinti derlingumą, kokybiškai ir laiku atliekant visus technologinius darbus. Žiemkenčių derliaus pagrindai klojami rudenį ir labai svarbu, kaip augalai pasirengia žiemoti.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai, baigiantis augalų vegetacijai, patikrino ir įvertino 87 (1 044,2 ha) žieminių kviečių, rugių, kvietrugių ir miežių pasėlių, esančių 25 rajonuose, būklę. Žieminių javų pasėliai buvo pasirinkti atsitiktine tvarka, todėl gauta informacija atspindi realią situaciją Lietuvoje.

Remiantis rudeniniais tyrimais, galima apibendrinti žieminių javų pasiruošimą žiemojimui, kuris labai priklausė nuo laiku ir kokybiškai atliktų darbų.

Veislės svarba. Veislės pasirinkimas turi įtakos fitosanitarinei augalų būklei per visą augalų vegetaciją. Pastebėta, kad žieminių javų augintojai pasirinko tas veisles, kurios geriausiai žiemojo pastarosiomis žiemomis. Bet dar žinotina, kad vien veislė visko nulemti negali, todėl būtinas kruopštumas ir atidumas visos žieminių javų auginimo technologijos grandyse.

Vertinant pasėlius pagal veisles, buvo atlikta augalų ligotumo apskaita. Patikrinta 13 žieminių kviečių veislių, iš jų didžiausius plotus užėmė Ada (27 proc.), Zentos (16 proc.), SW Maxi (13 proc.) ir Seda (10 proc.) veislės. Miltligės pažeistų augalų rasta nuo 2 iki 52 proc. (beje, visose žieminių kviečių veislėse). Vidutiniškai miltligė pažeidė Busard, Seda, Ada, Maxi ir Tukan veisles. Septoriozės vidutiniškai pažeistų augalų daugiausia rasta Meunier ir Akteur (24–20 proc.), dryžligės – Meunier ir Seda (34–20 proc.) veislėse. Rūdžių požymių visai nerasta.

Nors visos rugių veislės palyginti gerai žiemoja, bet iš 10 stebėtų veislių didžiausius plotus užėmė Duoniai, Joniai (po 21 proc.) ir Picasso (18 proc.). Ligočiausi žiemoti pradėjo Evolo, Motto ir Rukų veislių rugiai, kuriuose išplito ne tik miltligė, rinchosporiozė, bet ir rūdys. Pavasarį reikia pasirinkti tokius fungicidus, kurie optimaliai apsaugotų augalus nuo šių ligų.

Iš 11 stebėtų žieminių kvietrugių veislių populiariausios buvo SW Valentino, Fidelio (25–15 proc.) ir Baltiko, SW Falmoro, Woltario (po 10 proc.). Miltlige labiausiai sirgo Fidelio ir Woltario veislės žieminiai kvietrugiai (58–38 proc.). Rinchosporiozė išplito Bielaruskij Dar (30 proc.), dryžligė ir septoriozė rasta tik Tewo (po 2 proc.) veislės kvietrugiuose.

Kadangi praėjusią žiemą gerai peržiemojo žieminiai miežiai, tai padidėjo jų plotai. Buvo įvertintos net 7 veislės, o pačios populiariausios pasirodė esančios Traminer (26 proc.), Alisa (25 proc.) ir Graciosa (21 proc.). Ligočiausi yra Cinderija veislės miežiai. Nustatyta, kad šios veislės visi augalai buvo pažeisti miltligės ir dryžligių, mažiau ligotų augalų rasta Fridericus veislės pasėliuose.

Dirvos parinkimas. Svarbi žieminių javų intensyvios auginimo technologijos sąlyga – gerai parinktos dirvos. Žieminiai kviečiai gerai auga vidutinio sunkumo nerūgščiose priemolio dirvose. Rugiai mažiau reiklūs dirvai, tinka priesmėlio ir rūgštesnės (pH apie 5) dirvos, nes jose auga geriau negu kiti javai. Žieminiai kvietrugiai mažiau reiklūs dirvai negu kviečiai. Jie gerai auga priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose. Tinkamesnės neutralios ir šarminės reakcijos dirvos. Žieminiai miežiai yra reiklūs dirvai. Gerai auga priesmėlio ir priemolio dirvose, kuriose gausu maisto medžiagų. Optimalus pH yra 6–7.

Vertinant žieminių javų pasėlių būklę, pastebėta, kad javų augintojai dėl įvairių priežasčių javus sėja ir į netinkamas dirvas. Tokiose dirvose derlius būna menkesnis arba augalus tenka gausiai tręšti, o tai kelia savikainą. Dėl dirvos sudėties skirtumų tame pačiame lauke augalai nevienodai išsivysto,  dėl to pasėlis  išretėja, nes silpni augalai sunyksta.

Priešsėliai ir sėjomaina. Norint išauginti kuo didesnį derlių ir geros kokybės grūdus, būtina pasirinkti tinkamą sėjomainą. Tinkamas priešsėlis yra tas, kuris netrukdo laiku įdirbti žemę, mažina dirvos piktžolėtumą, nepalieka dirvoje ligų ir kenkėjų, galinčių toliau vystytis ir plisti žieminių javų pasėliuose. Atsėliuotuose (tokių buvo 18 proc.) žieminių javų pasėliuose arba tuose laukuose, kur javai sėti po javų (34 proc.), pavasarį, vegetacijai atsinaujinus, neretai tenka apsaugoti augalus nuo miltligės, septoriozės, fuzariozės, dryžligių ir pašaknio ligų.

Jei priešsėlis netinkamas, tai ir derlingiausi augalai neužaugina gero derliaus. Augalo sugrįžimas į tą pačią dirvą turi sutapti su tinkamu priešsėliu. Tie ūkiai, kurie yra suplanavę gerą sėjomainą ir laikosi augalų sugrįžimo į tą patį lauką grafiko, išauginamas didesnis derlius su mažesnėmis išlaidomis.

Dirvos paruošimas. Žemės dirbimu siekiama pagerinti dirvožemio aeraciją, sudaryti palankų drėgmės ir šilumos režimą, pagyvinti mikrofloros veiklą, pagerinti organinių medžiagų irimą bei sintezę, kovoti su augalų ligomis, kenkėjais ir piktžolėmis. Vertinant pasėlius yra atsižvelgiama į dirvos paruošimą sėjai: ar dirva arta (tradicinis dirbimas), ar jos paviršius tik supurentas (supaprastintas dirbimas), ar sėta į ražienas. Į gerai paruoštą dirvą (tokių buvo 74 proc.) galima optimaliame gylyje įterpti sėklas, tada javai vienodžiau dygsta ir tolygiau vystosi. Vidutiniškai paruoštose dirvose (23 proc.) sėklos dygo netolygiai ir augalai išsivystė skirtingai, todėl derlius sunoks ne vienu laiku ir grūdai bus daug smulkesni. Į ražienas sėtų pasėlių buvo 3 proc. viso apskaitinio ploto.

Augalų tręšimas. Kompleksinėmis NPK trąšomis patręšta 52, organinėmis – 2 proc. stebėtų pasėlių. Mineralinės trąšos buvo išbertos prieš sėją arba sėjos metu. Pastebėta, kad dėl pabrangusių trąšų javų augintojai trąšas įterpė lokaliai, taip sumažindami jų normas. Netręštų liko 46 proc. laukų, iš jų 14 proc. sudarė ekologiniai ūkiai.

Pavasarį, augalų vegetacijos atsinaujinimo pradžioje, svarbu nepavėluoti patręšti pasėlius. Tik nereikėtų persistengti – per gausiai patręšus azoto trąšomis, augalai gali išgulti nuo stiebalūžės, labiau sirgti miltlige, rūdimis. Be to, vešliuose pasėliuose visada palankesnės sąlygos kenkėjams plisti.

Sėja ir augalų išsivystymas. Pernai derliaus nuėmimo metu grūdai buvo užsikrėtę įvairių ligų pradais. Sveikesnė sėkla paruošta tik tuose ūkiuose, kur buvo naudoti augalų apsaugos produktai ir varpos apsaugotos nuo ligų iki derliaus nuėmimo.

Tiesa, kurios jau nebereikia įrodinėti, – beicas apsaugo sėklas nuo dirvoje esančių ir su sėkla plintančių ligų sukėlėjų. Be to, pagerėja šaknijimasis, krūmijimasis, augalai geriau žiemoja. Rudenį beicuotomis sėklomis buvo apsėta 77 proc. apskaitinių pasėlių. Gerai parinkus beicus, augalai mažiau sirgo lapų ligomis. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tinkamiausi beicai buvo parinkti rugių sėkloms, kurie apsaugojo nuo lapų ligų. Kokią įtaką beicai turės augalų žiemojimui, bus akivaizdu pavasarį.

Apskaitinių pasėlių sėja prasidėjo nuo rugsėjo 1 ir tęsėsi iki spalio 7 dienos (iš viso apie 37 dienas), tad žiemojančių augalų išsivystymas labai skiriasi. Kadangi yra ir vėlai pasėtų žiemkenčių (BBCH 11–12), tai gali neperžiemoti apie 15 proc. miežių ir kvietrugių pasėlių, kurie yra jautresni žiemos šalčiams ir pavasariniams augalų iškilnojimams.

Ligos ir kenkėjai. Piktžolės labiau išplito retesniuose, o ligos – tankesniuose ir vešlesniuose pasėliuose. Herbicidais ir fungicidais buvo nupurkšta tik po 0,1 proc. tikrintų pasėlių, tad pavasarį teks pasidarbuoti kovojant su piktžolėmis. Kadangi rudenį vyravo šilti ir drėgni orai, žieminiai javai pradėjo žiemoti pažeisti įvairių ligų. Taigi pavasarį, prasidėjus augalų vegetacijai, miltligės užkrato bus pakankamai. Lapkritį ir iki gruodžio vidurio oro temperatūra buvo teigiama, tad galima spėti, kad pavasarį septorioze sergančių augalų žieminių kviečių ir kvietrugių pasėliuose bus daugiau negu buvo užregistruota tyrimo metu. Dryžligės išplito miežių, kviečių ir kvietrugių pasėliuose – labiau pažeidė augalus, kurie buvo atsėliuoti, sėti į minimaliai ruoštas dirvas ir į ražienas.

Švedinių muselių pažeidimai išryškėjo ankstyvos sėjos želmenyse. Kadangi muselės sunaikina augalo centrinį ūglį, tai apie 10 proc. augalų neužaugins pagrindinio stiebo varpos. Javinių amarų rasta 7 proc. stebėtų pasėlių. Prognozuojama, kad jie šiais metais gali paplisti labiau negu praėjusiais. Javiniai amarai žalingesni, kai išplinta žieminių javų varpose.