- Prof. Bronius KAVOLĖLIS LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas
- Mano ūkis
Pernai Hanoveryje vykusioje parodoje „EuroTier 2008“ dalyvavo 1 700 kompanijų ir mokslo įstaigų iš 46 valstybių, apsilankė 130 tūkst. lankytojų. Renginyje daugiausia dėmesio skirta vadybos ir gyvulių laikymo naujovėms.
Parodoje taip pat demonstruoti pasauliniai paukščių laikymo technologijų pasiekimai, diskutuota apie Europos bioenergetikos plėtrą. Renginyje pristatytos visų gyvulininkystės produkcijos gamybos sričių – laikymo, įrangos, vėdinimo, šildymo, pašarų, veterinarijos, higienos – naujovės. Parodos konferencijose aptarti gyvulininkystės sektoriaus ekonominiai klausimai. Daugiausia demonstruota stambiems gyvulininkystės ūkiams skirtų eksponatų.
Naujos galvijų laikymo tendencijos
Mechaninis melžimas, automatinė gyvulių elgsenos kontrolė, šėrimo ir poilsio vietos, nagų sveikata, mėšlo šalinimas yra svarbiausi galvijų auginimo ir priežiūros kriterijai.
Karvių komfortą lemia guolis ir vaikščiojimo takai. Jos bent dvylika kartų per parą eina prie ėdžių, praleidžia daug laiko vaikščiodamos po tvartą. Todėl takų paviršius turi būti tam pritaikytas.
Danijos konsultantai teigia, kad mėšlo kanalą dengiančios grotelės, kuriomis vaikšto gyvuliai, nėra bloga grindų danga, tačiau nudilusį jų paviršių reikia padaryti šiurkštų, išraižius griovelius ar nušiurkštinus smėlio srove (pučiama stipri smėlio srovė, kuri padaro mažas duobutes, tačiau smėlis neprilimpa). Vaikštant slidžiu paviršiumi gyvuliai gali paslysti ir susižeisti. Karvėms ne tik patogiau vaikščioti, bet ir sveikiau jų nagoms, kai grindys padengtos gumine danga. Tokie kilimai nebe naujiena ir Lietuvoje. Guminė danga turi dar daugiau privalumų tuose tvartuose, kuriuose mažas vaikščiojimo plotas arba kai galvijų nagų jautrumas yra padidėjęs.
Daug pasidarbuota, kuriant neslidžias grindis. Naujausi vaikščiojimo takų variantai: • grindys horizontalios betoninės su grioveliais srutoms nutekėti ar be jų; grindų paviršių valo robotizuotas arba mechaninis skreperis; • grindys nuožulnios be griovelių; grindų paviršių taip pat valo robotizuotas arba mechaninis skreperis.
Pagrindinis reikalavimas guoliavietei – ji turi būti švari, o gyvulys turi lengvai atsikelti ir atsigulti. Tik tokį boksą, kuriame karvė guli bent 12 val. per parą, galima laikyti patogiu. Gyvulių poreikius visapusiškai tenkinančiame bokse karvė guli net 14 val. Dalis Europos ūkininkų teikia pirmenybę gilaus kraiko boksams, kuriuose kraiko storis apie 15 cm. Tačiau tokį boksą pagal geros vadybos reikalavimus reikia bent 3 kartus per dieną valyti, o vieną kartą per savaitę papildomai kreikti.
Kai gardas nešvarus, karvė nepatogiai guli ant kraiką sulaikančio bortelio. Dėl palyginti didesnių darbo sąnaudų, gilaus kraiko boksai dažniausiai įrengiami tik iki 150 vietų karvidėse. Didesnėse karvidėse boksų grindys padengiamos guminiais kilimėliais. Norint padidinti gyvuliams komfortą, pradėti gaminti boksai su lanksčiomis šoninėmis pertvaromis ir pasikeliančiais sprando ribotuvais. Tokiame bokse karvė gali ištiesti kojas į šoną, o keldamasi nesusitrenkti sprando. Specialistų nuomone, kad karvės netrukdytų viena kitai, boksų turėtų buti daugiau negu karvių.
Remiantis naujausiomis rekomendacijomis, siūloma padidinti karvidžių apšviestumą ir apšvietimo režimą susieti su gyvulio bioritmu. Teigiama, kad taikant tokią sistemą pagerėja sveikata, padidėja primilžis. Melžiamoms karvėms geriausias toks apšvietimo ciklas: 16 valandų 150–200 liuksų apšviestumas, 8 valandas visiška tamsa. Taip pat siūloma pagerinti melžyklos apšviestumą. Joje turi būti 215, o tešmens zonoje – 500 liuksų apšviestumas. Apšvietimui labiausiai tinka apsaugotos nuo drėgmės liuminescencinės lempos. Jos kabinamos 2–3 m aukštyje virš melžimo duobės. Kai apšviestumas tinkamas, pagerėja melžimo procesas, maloniau dirbti operatoriui.
Naujos kiaulių laikymo tendencijos
Plėtojant kiaulių laikymo technologijas, daugiausia dėmesio skiriama gyvulių monitoringui (stebėjimui), sveikatai ir higienai. Nauji įtaisai leidžia laiku pastebėti gyvulio elgsenos pakitimus ir ligas. Technologijos toliau plėtojamos, taikant jau esamus modulius.
Kiaulidžių įrangos gamintojai pristatė naujas špižines ir plastikines grotelines (vadinamąsias balansines) grindis, kurios įrengiamos paršavedžių su paršeliais garduose. Kad paršavedė nenugultų jauniklių, jos narvo dalies grindys nusileidžia, kai paršeliai žinda, o pažindus pakyla. Tokios grindys brangesnės, tačiau, remiantis tyrimais, 6 proc. sumažėja paršelių kritimas.
Tenkinant nujunkytų paršelių ir penimų kiaulių gerovės reikalavimus, jų garduose turi būti įrengiamos pramogų priemonės. Tam tinka kraikas ar kiti judantys įtaisai, pavyzdžiui, standūs kamuoliai, grandinės, rąstgaliai, specialios šėryklos. Remiantis pastarųjų metų tyrimais nustatyta, kad šiaudai, kuriais pakreiktas gardas arba jie įmesti į specialią grotuotą dėžę, labiausiai tenkina gerovės reikalavimus. Tačiau praktiniu požiūriu toks sprendimas nėra geras, nes padidėja darbo sąnaudos, padidėja dulkėtumas, sutirštėja mėšlas. Atplyšusios rąstgalių skiedros gali sužeisti gyvulius. Prie tinkamesnių kiaulių pramogų priemonių priskiriami pakabinami rutuliai. Galima pasirinkti įrangą, tinkamą įrengti ir sukergtų paršavedžių bendrame kreikiamame garde, ir nekreikiamuose individualiuose narvuose.
Produkcijos savikainą didina vandens nuostoliai. Skaičiuojant nuo bendrųjų vandens sąnaudų, kiaulės gerdamos iš girdyklų išlaisto iki 50 proc. vandens. Parodoje pristatytos kandiklinės girdyklos su vandens kanalą uždarančiais rutuliukais. Kanalas atidaromas tik tuomet, kai gyvulys apžioja kandiklį. Teigiama, kad gerdamos iš tokių girdyklų kiaulės vandens neišlaisto. Analogiškos girdyklos gaminamos ir galvijams.
Naujos paukščių laikymo tendencijos
Paukštininkystės produkcija didėja. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais Vokietijoje paukščių išauginta apie 12 proc. daugiau negu prieš metus. Tačiau pasaulyje keičiasi požiūris į pramoninį paukščių laikymą. Nuo 2012 m. ES direktyvomis uždrausta vištas laikyti tradiciniuose mažuose narveliuose. Kai kurios valstybės pasiryžusios atsisakyti ir didelių narvelių, pasirinkdamos alternatyvius vištų laikymo būdus – ant grindų arba paukštidėje įrengtuose voljeruose (lentynose). Ieškoma ir kitų būdų paukščių gerovei padidinti bei produkcijos kokybei pagerinti. Pigesnių paukščių laikymo technologijų ir pigesnių pašarų verčia ieškoti ir kylanti lesalų kaina bei didėjantis konkurencingumas.
Statyba ir medžiagos
Parodoje daugiausia demonstruota šaltų galvijų tvartų projektų. Jų karkasas iš medžio ar metalo. Sienos sukomplektuotos iš lentų, plėvelės ar tinklo. Kiaulidės taip pat nebemūrijamos iš plytų ar blokelių. Pristatytas toks kiaulidės sienos pavyzdys: į pamatus atremti 14 cm storio mediniai strypai, kurie iš lauko ir vidaus pusių apkalti 16 mm storio plokštėmis; susidariusi 14 cm pločio ertmė užpildyta mineraline vata; tarp vidaus plokštės ir mineralinės vatos įterpta garą sulaikanti plėvelė.
Gausu plastikinių gaminių naujovių. Iš plastiko gaminami veršelių individualūs lauko nameliai ir pastogės 5–7 veršeliams laikyti, įvairios saugyklos. Specialiuose plastikiniuose maišuose, įkabintuose į medinį ar metalinį rėmą laikomi grūdai, kombinuotieji pašarai, trąšos.
Robotas – ne tik darbui palengvinti
Vis labiau populiarėja robotai ir elektroninės sistemos. Automatinė įranga sumažina darbuotojų skaičių, palengvina darbą, skatina produkcijos didėjimą, keičia ūkininko gyvenimo būdą.
Robotu melžiama karvė pati pasirenka dienos ritmą: kada ilsėtis, kada ėsti, kada melžtis, todėl patiria mažiau streso. Be to, padidėja primilžis, pagerėja sveikata. Robotais galima melžti ir 40, ir 1 000 karvių bandą. Gaminami robotai pašarams dalyti, galvijų vaikščiojimo takams valyti. Robotas dirba 24 val. per parą, nepriklausomai šviesu ar tamsu, šilta ar šalta.
Derinant klimato kontrolę, automatinį šėrimą ir girdymą, gaunama didesnė nauda, o populiarėjančios elektroninės sistemos laiku informuoja apie gyvulio ligą, analizuoja gyvulių elgsenos pokyčius.
Energija iš sausesnių biožaliavų
Per pastaruosius dvejus metus energijos kaina sparčiai augo. Todėl vis labiau įsigali nuostata, kad Europos žemės ūkyje turi būti mažinamas iškastinio kuro vartojimas ir didinama atsinaujinančios energijos (biodujų, vėjo, saulės) vietinė gamyba. Pagal ekologiškos energijos gamybos apimtis pirmauja Vokietija: elektros energijos gamyba iš biomasės nuo 2002 iki 2007 m. padidėjo 5 kartus, o įrengtų jėgainių galia viršijo 2 500 megavatų.
Iki šiol biodujos buvo gaminamos iš skystos koncentracijos žaliavų: skysto mėšlo, komunalinių atliekų. Tokios fermentuojamos masės drėgnis apie 90 proc. Tačiau parengtas ir naujas biodujų gamybos būdas iš apysausių biožaliavų, pvz., kukurūzų masės, kurios drėgnis apie 50 proc. Masė sukraunama į kamerą, kurios sienos ir grindys šildomos, kad būtų išlaikyta 34–37 oC temperatūra. Gautos biodujos naudojamos šildymui ir elektros energijai gaminti. Likęs apysausis substratas sukraunamas į rietuvę, kur natūraliai kompostuojasi, arba iškart naudojamas laukams tręšti. Manoma, kad ateityje sausos masės fermentacija išplis, nes gautose dujose mažiau sieros, o degiojo metano gaunama daugiau.
Pašarų kainų mažinimas ir ekonomika
Praėjusių metų pavasaris Europos gyvulių augintojui buvo sunkus. Didėjo ir energijos, ir pašarų kaina. Išlaidos buvo rekordinės, o produkcijos supirkimo kainos mažiausios. Pašarų kainos didėjo visame pasaulyje, tačiau kainų skirtumas mažėjo. Prieš 10 metų Brazilijoje pašarai buvo 40 proc. pigesni negu Nyderlanduose, o šiuo metu šis skirtumas sumažėjo iki 10 procentų.
Pašarų kainą lemia daugybė veiksnių, tačiau siekiant ją mažinti importuojamos pigesnės žaliavos. Kad mažėtų išlaidos, pašarams naudojami nauji racionų komponentai, pvz., grūdų distiliatas, kuriame daugiau energijos negu grūduose. Savame ūkyje pagamintų pašarų kaina mažesnė negu kombinuotųjų pašarų gamykloje. Visaverčius pašarus ūkyje galima gaminti mobiliaisiais 4–6 m3 talpos agregatais.
Kita paroda „EuroTier“ vyks 2010 m. Hanoveryje lapkričio 16–19 dienomis.
***