Švedijos žemės ūkis bendrojoje Europos Sąjungos žemės ūkio struktūroje sudaro vos 1,7 proc. Žemės ūkiu ten verčiasi tik 2 proc. iš 9 mln. gyventojų, tačiau vikingų kraujo turintys šalies žemdirbiai, kaip niekas kitas, ypatingą dėmesį skiria aplinkos apsaugai, kryptingai didindami ekologiškai dirbamos žemės plotus, įprastą pieno gamybą keisdami į ekologinę ir plėtodami alternatyvios energijos gamybą.

Švedijos Mjolbės (Mjölby) regione Blekenstade (Bleckenstad) ūkinin-kaujantys trys broliai Magnusas (Magnus), Gunaras (Gunnar) ir Matsas (Mats) Johansonai (Johansson) jau dešimt metų savo valdų netręšia mineralinėmis trąšomis, augalų nepurškia cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis ir geria tik ekologišką, jų paties ūkyje pagamintą pieną. Ekologiškumo liga „susirgę“ broliai nenustygsta vietoje ir ieško naujų galimybių taršai mažinti. Jų galvoje kirba naujas gamtą tausojantis projektas – biodujų, skirtų automobiliams ir sunkvežimiams, gamyba.

Tiesa, jie vadovaujasi kitokia nei įprasta ekologinės pienininkystės samprata. Ekologija daugumai žmonių asocijuojasi su natū-ralumu, o Johansonai plėtoja modernią, šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstą ekologiško pieno gamybą.

Ekologijos dešimtmetis

Pirmąjį žingsnį ekologijos link broliai žengė 1999 m., kai nusprendė gaminti ekologišką pieną. Tuomet senajame tvarte karvės buvo laikomos pririštos ir melžiamos į pieno linijas. „Taikyti aplinkai draugiškas technologijas pradėjome ne vien dėl to, kad tokia veikla yra remiama, o ekologiška produkcija brangesnė. Ekologiškai auginami gyvuliai geriau jaučiasi, be to, sutaupome nemažai lėšų trąšoms ir chemikalams, o svarbiausia neteršiama aplinka“, – aiškina jauniausias brolis Matsas. Pasak jo, ekologiškai tvarkomame pieno ūkyje gaunamas didesnis pelnas negu įprastame.

Vienam ekologinio ūkio hektarui  Švedijoje skiriama 180 EUR (621 Lt) parama. Broliai valdo 560 ha žemės (iš jų 150 ha užima ganyklos). Auginami kvietrugiai, rapsai, pupos ir kiti augalai. Johansonai dar turi 350 ha miško. Beveik visas ūkio plotas naudojamas pašarams gaminti. Šienainis ruošiamas vadinamosiose polietileno žarnose su organinėmis rūgštimis.

Ekologiškas pienas iš ūkininkų superkamas 20 proc. brangiau negu pagamintas chemizuotame ūkyje. Už jį perdirbėjai vidutiniškai moka 1,43 Lt/kg (beveik 0,40 Lt daugiau negu už įprastą).

Švedijoje ekologiniam ūkininkavimui taikomi gana griežti gyvulių priežiūros reikalavimai. Keturis mėnesius per metus karvės turi ganytis (įprastame ūkyje pakanka 3 mėn.). Jos gali būti gydomos cheminiais antibiotikais, bet pienui taikomas dvigubai ilgesnis išlaukos laikas. Gimęs veršelis su mama turi būti laikomas ne mažiau kaip 4 dienas ir ne trumpiau kaip 3 mėnesius girdomas natūraliu pienu. Pieno pakaitalus ekologiniame ūkyje uždrausta vartoti.

Pasak M. Johanseno, ar laikomasi reikalavimų, kontroliuoja atsakingos institucijos. Kontrolieriai neperspėję į ūkį atvyksta ne mažiau kaip 2 kartus per metus. „Labai daug popierinio darbo“, – atsidūsta ūkininkas.

Švedijoje gyvulininkystės ūkiams taikomas 2 metų pereinamasis į ekologinį ūkininkavimą laikotarpis.

Rankų darbą pakeitė automatinėmis sistemomis

Jau keleri metai į švedų ūkį važiuoja ūkininkų ekskursijos iš įvairių pasaulio šalių, mat jie vieni iš pirmųjų pieno gamintojų pasiryžo melžėjas pakeisti melžimo robotais. Melžimo technologijų stebuklą Blekenstade apžiūrėjo jau per 2 tūkst. ūkininkaujančių turistų. Pasak brolių, gyvulių laikymo ir melžimo technologijų pažanga ūkyje pasiteisino, nes padidėjo primilžiai, pagerėjo karvių sveikatingumas ir vaisingumas. Vidutinis karvių produktyvumas siekia 8 500 kg 4,2 proc. riebumo ir 3,5 proc. baltymingumo pieno per metus. Ūkininkai tikisi, kad po dvejų metų iš kiekvienos karvės melš po 1 000 kg pieno daugiau.

Johansonai laiko 320 karvių ban-dą, kurią melžia keturi melžimo robotai DeLaval VMS. Kiekviena karvė melžtis eina beveik 3 kartus per dieną. Automatizuotas ir gyvulių šėrimas: pašarų mišinys į tvartą tiekiamas transporteriu. „Žmones pradėjome keisti mašinomis ne iš gero gyvenimo: jaunimas nelabai nori dirbti sunkaus fizinio darbo. Svarbiausia priežastis – darbo jėgos trūkumas“, – apsisprendimą ekologiniame ūkyje melžimą patikėti robotams motyvuoja vyriausias brolis Magnusas. Ūkyje dirba visi trys broliai, gyvulius ir laukus prižiūri du darbuotojai, o per vasaros darbų sezoną kartu su samdomais darbuotojais dirba 10 žmonių.

Melžiamos karvės laikomos besaičio laikymo boksinėje karvidėje. Kad gyvuliams būtų patogiau, guoliavietės išklotos guminiais kilimėliais. Guma dengti ir praėjimų takai. Telyčios auginamos tvarte su viena atvira siena ant gilaus kraiko. Jos veršiuojasi sulaukusios vidutiniškai 26 mėnesių amžiaus. Veršiavimosi intervalas 12,3 mėn., o apsėklinimų skaičius, tenkantis vienai karvei, siekia 1,6 karto.

Vasarą karvės išleidžiamos į ganyklas, kurios nuo tvarto nutolusios 150 m. „Paprastai vasarą karvės pasimelždina ryte ir išeina į laukus. Grįžta per pusiaudienį“, – apie automatinio melžimo ypatumus vasarą pasakoja Magnusas.

Bandai valdyti ūkyje įdiegta Alpro sistema, analizuojanti sukauptus duomenis, pagal kuriuos galima spręsti apie karvių sveikatos problemas. Programa nustato karves, kurių produktyvumas staiga sumažėjo, ir tuos gyvulius, kurie suėdė gerokai mažiau negu numatyta pagal racionus pašarų. Taip pat ji vertina ir sumažėjusį karvių aktyvumą. Tai gali byloti, kad karvė sirgo nagų ligomis ar susižeidė koją.

Dirba ateities kartoms

Ūkininkavimo istoriją Johansonai skaičiuoja nuo 1913 metų. Jie tikisi, kad „švariai“ ūkininkaudami išsaugos ne tik gamtą, bet ir savo ūkį perduos didelės šeimos atžaloms. Tik dėl jų puoselėjamas patrauklus jaunimui ūkis. Šalia jo broliai įsteigė ekologiškų produktų parduotuvėlę, kurioje prekiaujama sveikais maisto produktais (uogienėmis, sūriais, miltais, kruopomis, sultimis, mėsos gaminiais ir kitais produktais) ir rankų šilumą skleidžiančiais originaliais sodiečių rankdarbiais. Tėvams prekyboje padeda ir vaikai, kurie nuo mažens pratinami dirbti ir užsidirbti.

Susirūpinimas klimato kaita ir ateitimi verčia juos domėtis ir kitomis gamtą saugančiomis technologijomis. Kartu su kaimynu, auginančiu 350 karvių, ir Mjolbės bendruomene Johansonai jau kloja biodujų jėgainės, kurioje perdribs mėšlą ir miestelio nuotekas, pamatus. Apie trečdalį projekto, kurį ketinama užbaigti po dvejų metų, vertės dengia valstybė. „Ūkininkavimas – ne tik pragyvenimo šaltinis. Tai jau tapo ir gyvenimo būdu, todėl dirbdami žemės ūkio darbus darbo valandų neskaičiuojame …“ – savo požiūrį išreiškia Magnusas.

Visi trys broliai pasiskirstę darbus ir gautą pelną dalija į tris dalis, nes visų indėlis į bendrą darbą vienodai svarus. Magnusas rūpinasi karvių šėrimu, der-liaus nuėmimu, Gunaras atsakingas už techniką, projektus ir statybas, o Matsas prižiūri augalų pasėlius, organizuoja pašarų gamybos darbus. Blekenstado apyvarta siekia 5,4 mln. litų.

Švedijoje pieno ūkiu verčiasi daugiau kaip 6 750 ūkių, iš kurių ekologišką pieną gamina 433 ūkininkai. Šalyje auginama 367 tūkst. melžiamų karvių. Vidutinis jų produktyvumas 8 265 kg. Vidutinis bandos dydis 51 karvė. Šalyje pagaminama iš viso 2,9 mln. t pieno, iš jo beveik 200 tūkst. t ekologiško.