Nors naftos produktų kainos pamažu stabilizavosi ir juda ta kryptimi, kuri mažiau pavojinga mūsų kišenei, nevalia nustoti ieškoti alternatyvų įprastiniams energijos šaltiniams. Lapkričio pabaigoje Rygos parodų rūmuose ieškota darnaus energijos ir aplinkos dialogo. Čia buvo galima ne tik apžiūrėti Latvijos bei kitų šalių siūlomą įrangą bioenergijai išgauti ir panaudoti, bet ir pasisemti patirties bei pasimokyti iš svetimų klaidų. O ir palyginti savo situaciją su kaimynų, žinoma, visuomet knieti.

Draugiškesnė aplinkai energija

Visuomeninės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ Latvijos skyrius lapkričio pabaigoje jau ketvirtą kartą kvietė kaimynus ir tolesnių šalių atstovus pasidalyti patirtimi žaliosios energijos srityje. Tarptautinėje parodoje „Aplinka ir energija 2008“ pristatytos technologijos, jų kūrėjų teigimu, turinčios rasti pusiausvyrą tarp šių dviejų sričių. Švedijos verslininkai pristatė saulės kolektorius ir vėjo jėgainių turbinas. Estijos atstovai siūlė įrangą biokuro katilinėms ir įrenginius organinėms atliekoms kompostuoti. Čekai pristatė degiklius bei katilus įvairių rūšių kietajam kurui.

Didžiąją dalį ekspozicijos vis tik sudarė Latvijoje veikiančios kompanijos. Išvysti čia buvo galima daug: nuo ekologiškomis technologijomis besireklamuojančių langų gamintojų, tikinančių, kad, susidėjus jų langus, šilumos energija naudojama daug efektyviau, iki kompanijų, prekiaujančių biodujų išgavimui bei panaudojimui skirta įranga.

Šalia parodos – diskusijos    

Atsakymų į klausimą, kaip atsinaujinančius energijos šaltinius panaudoti efektyviau, ieškota tuose pačiuose Rygos „Kipsala“ parodų rūmuose, gretimoje salėje – konferencijoje „Efektyvus bioenergijos panaudojimas – gaminimas ir išeikvojimas“. Svarstyta, kaip geriausia energija paversti kietąją biomasę. Latvijos bioenergijos asociacijos „Latbionrg“ atstovas Didzis Palėjis (Didzis Palejs) svarstė, kokios perspektyvos panaudoti biomasę energijai, atsižvelgiant į galimus rinkos pokyčius. Jo teigimu, artimiausioje ateityje Latvijoje ir toliau gausiausiai bus naudojama medienos biomasė.

Šilumos gamintojų atstovas Edgaras Vigantas (Edgars Vigants) apžvelgė, kaip šiuo metu Latvijoje šildymui naudojama biomasė. Jis pabrėžė, kad ateityje vis daugiau biomasės turėtų būti naudojama Lat­vijos šildymo sektoriuje. Švedijos verslo atstovas Edis Johansonas (Eddie Johansson), kalbėdamas apie biomasės naudojimą šildymui ir elektros kogeneracijai ir šio proceso įvairius metodus bei techninius sprendimus, akcentavo, kad naudoti biokurą apsimoka ekonomiškai. Anot jo, šis energijos šaltinis yra kur kas pigesnis nei nafta ar gamtinės dujos.

Taip pat ieškota, kaip visa, kas įprastai vadinama atliekomis, panaudoti energijai. Taip sprendžiamos ne tik energetikos, bet ir atliekų šalinimo problemos. Būtent Latvijos žemės ūkio bendrovių atstovai dalijosi patirtimi, kaip energija išgaunama iš žemės ūkyje susidarančių atliekų. Latvijos žemės ūkio ir Ekonomikos ministerijų atstovai pabrėžė, kad valstybė skatina bioenergijos išgavimo verslą.

Bioenergijos išgavimą Latvijoje galima dvigubinti

Didzio Palėjio teigimu, iš biomasės Lat­vijoje pagaminama apie 20 teravatvalandžių energijos per metus: „Ši energija naudojama ne tik vietos rinkoje, apie 40 procentų yra eksportuojama – daugiausia į Skandinavijos šalis, taip pat mūsų kaimynėms – Estijai ir Lietuvai. Tiesą pasakius, Latvijos vietinėje rinkoje energijos iš atsinaujinančių šaltinių išgavimo galimybės yra daug didesnės.“ Jo teigimu, iš bio­masės būtų galima išgauti maždaug dvigubai daugiau energijos nei dabar – apie 40 teravatvalandžių: „Taigi yra galimybės augti nuo 50 iki 100 procentų, palyginti su tuo, kas pagaminama šiuo metu“, – įsitikinęs D. Palėjis

Latvijoje kaip atsinaujinantis energijos šaltinis daugiausia naudojamos medienos atliekos. „Šiuo metu tai sudaro apie 25 procentus energijos, naudojamos šildymui. Taigi apie ketvirtadalis šildymui naudojamos žaliavos yra vietiniai medienos ištekliai. Likusi dalis išgaunama iš iškastinių resursų, gamtinių dujų“, – teigia  „Latbionrg“ atstovas. Elektros energijos, jo teigimu, iš medienos biomasės Latvijoje pagaminama labai menkai – gal tik koks procentas.

Lietuvoje neseniai pradėta išgauti biodujas sąvartyne. Latvija jau turi patirties šioje srityje – tiesa, ne itin sėkmingos. „Sąvartyne netoli Rygos gaminamos biodujos iš atliekų. Iš šių susidariusių dujų gaminama elektros energija, tačiau šiuo metu yra iškilę techninių problemų. Dujos, kurios išsiskiria kartu su biodujomis, nors ir labai mažais kiekiais, yra labai agresyvios – jos smarkiai kenkia inžineriniams įrengimams ir, galima sakyti, juos netgi ardo. Projekto rengėjai neapgalvojo šios grėsmės iš anksto, todėl dabar turi ieškoti būdų kaip spręsti kilusią problemą“ – pasakojo D. Palėjis. Į atliekas, sąvartynus, kurių Latvijoje taip pat yra nemažai, D. Palėjis žiūri kaip į galimą potencialų energijos šaltinį – jis tikisi, kad ateityje iš atliekų sąvartynuose bus išgaunamos ne tik biodujos. Likusi atliekų dalis bus deginama ir taip bus didinama dalis energijos, išgaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Latvijoje investuoti į biodujų gamybą – pelninga

Energetinių augalų – ir medienos, ir žolinių kultūrų – auginimas Latvijoje, D. Palėjo tikinimu, vyksta labai vangiai. „Galima sakyti, kad taip yra dėl to, jog tam tik­ra prasme pigiau ne specialiai auginti, o, pavyzdžiui, energijai išgauti naudoti atliekas, susidarančias miško ruošos bei medienos apdirbimo metu. Apibendrintai galima sakyti, kad nepakankamai išvystyta paramos teikimo sistema tiek iš Europos Sąjungos, tiek šalies viduje. Kai kurios šalies kompanijos bando auginti energetinių augalų plantacijas, tačiau tai yra gana maži plotai, ir šie bandymai vertinami labiau kaip eksperimentai, o ne rimti užmojai užveisti energetinių augalų plantacijas. Viena Latvijos kompanija, gaminanti granules iš medienos atliekų, turi idėją gaminti granules ir iš energetinių augalų. Pirmasis derlius turėtų pasirodyti kitais metais. Tai, mano žiniomis, bus pirmasis rimtas bandymas daryti energetines granules iš specialiai tam išaugintų augalų“, – pasakojo Lat­vijos biomasės asociacijos atstovas.

Vokietijos kompanijos, tiekiančios įran­gą biodujų jėgainėms, antrinės įmonės Pabaltijo regione vadovas Ramūnas Riškus gali nuosekliai palyginti situaciją Lietuvos ir Latvijos rinkoje. „Jeigu kalbėsim apie Latvijos rinką, tai pagrindinis principas yra pagaminti elektrą ir ją parduoti – toks yra biznis. Tam netgi apsimoka auginti kukurūzus, žolę, iš tų kultūrų gaminti silosą ir jį panaudoti elektros gamybai. Lietuvoje tai neapsimoka. Pagrindas – kaina, kurią elektros tinklai, nurodyti valstybės, moka už superkamą elektros energiją. Pavyzdys: Latvijoje už 1 kWh energijos, išgautos naudojant biokurą, mokama 20 euro centų, Lietuvoje – apie 9 euro centus (tiksliau, Lietuvos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, 30 centų pradėta mokėti tik nuo 2009 metų; iki šiol mokėta po 22 arba 24 centus, priklausomai nuo jėgainės įrengimo datos – aut. past.). Taip kad Lietuvoje mūsų potencia­lūs klientai gali būti įmonės, kurios turi atliekų, įmonės, kurios turi problemų su organinėmis atliekomis; pavyzdžiui, dideli paukštininkystės ūkiai. Lietuvoje dideli kiaulių ūkiai, auginantys tūkstančius kiaulių ir aplinkui dirbantys dešimtis hektarų  žemės, realiai neturi galimybių, kur panaudoti nuolat besikaupiančias atliekas. Gi Latvijoje mūsų klientai yra ūkininkai, bendrovės, investicinės grupės, kurios investuoja į biodujų procesą grynai tam, kad padarytų iš to biznį“, – sako R. Riškus.

Papildomos pajamos iš žaliosios energijos

R. Riškaus tikinimu, Latvijoje susidomėjimas biodujų išgavimu yra labai didelis. Skaičiuojama, kad Latvijoje galima įrengti nuo 50 iki 100 biodujų jėgainių. „Didžioji dalis susidomėjusiųjų yra žemės ūkio verslo atstovai. Konkrečiai vieną po kito galima minėti pavyzdžius, kur įmonė arba ūkis turi 2–3 tūkstančius ha, jie pasiskaičiuoja, kad būti žemės ūkio versle – pavyzdžiui, pardavinėti grūdus – nėra labai saugu. Tai reiškia, kad stabilumo, iš principo, žemės ūkio versle nėra. Dėl to ūkiai diversifikuoja veiklą, ieško papildomų galimybių užsidirbti. Ir, tarkim, kažkokią dalį savo žemės skiria žaliavoms auginti, tas žaliavas sunaudoja biodujų jėgainėje ir pagamintą elektrą parduoda elektros tinklams, pagal sutartį – 5 arba 10 metų“, – teigiamas bioenergijos išgavimo puses vardija R. Riškus.

„Lietuvoje schema labai panaši: yra valstybės sureguliuota pardavimo kaina. Valstybė nurodo, kad skirstomieji tinklai turėtų sudaryti sutartis su elektros iš atsinaujinančių šaltinių gamintojais tokiom štai kainom, tokiam laikui ir taip toliau... Paslapties jokios nėra, kad energetika yra sritis, kur susikerta daug įvairių interesų ir veikia saviti dėsniai bei taisyklės, todėl įmonei ar ūkininkui, kurie norėtų savarankiškai išgauti energiją, tai daryti nėra lengva. Tikėkimės, kad kada nors bus leng­viau“, – tikisi R. Riškus.

Jei pasiryžtama užsiimti tokia veikla, pradėti statybų rytojaus dieną nepavyks. Pašnekovo tikinimu, reikia bent pusmečio visai bazei parengti – ir techninei, ir projektinei, ir visiems leidimams susirinkti. Latvijos rinka sujudėjo tik praėjusiais metais, tad realiai šie projektai bus pradėti įgyvendinti tik šių metų pavasarį. Praėjusiais metais porą projektų bandė įgyvendinti kitos Latvijos firmos, tačiau šie, anot R. Riškaus, nelabai pasisekę. „Mes akylai stebime ir tikimės išvengti panašių klaidų ir artimiausią pavasarį parodyti, kad ir Pabaltijo šalyse tokio pobūdžio projektai gali būti realizuoti sėkmingai“, – žada jis.

„Rojus baigėsi, reikia pradėti galvoti“

„Kuo labiau šalyje brangs dujos ir elektros energija, tuo geriau klostysis verslas tiems, kas verčiasi alternatyviųjų elektros šaltinių naudojimu“, – tikina verslininkas Egilis Ozolas (Egils Ozols). Bendrovė siūlo atliekas tvarkančioms įmonėms įsigyti rūšiavimo linijas bei atliekas presuojančius konteinerius, tai pat padeda žmonėms atsikratyti biologiškai yrančių atliekų ir taip išgauti energiją. „Klientas, kuris augina kiaules ar užsiima kita panašia veikla, važiuoja pas mus, pasakoja, kiek kiaulių augina. Mes skaičiuojame, kiek jis gauna to „gėrio“ mėšlo pavidalu ir ką galima išgauti: ar ūkininkui naudinga užsukti tą kogeneratorių ir kas jam yra geriau – ar gaminti elektros energiją, ar parduoti tas biodujas“, – pasakoja E. Ozolas.

Šios firmos atstovas taip pat tikina, kad ūkininkų susidomėjimas bioenergijos išgavimu Latvijoje yra išties didelis. „Jie priversti galvoti, kaip sumažinti kas mėnesį patiriamas išlaidas dėl sunaudotos elektros energijos ir šildymo. Jų ūkyje išmetama per dieną šimtai tonų mėšlo. O galėtų uždirbti grynus pinigus ir energiją iš šito mėšlo išgauti – jiems būtina apie tai galvoti. Kai kurie net kreipiasi su pageidavimais, tačiau šiuo metu sunkoka situacija su paskolomis, todėl, manau, artimiausiu metu didelių projektų ūkininkai nepradės.

Susidomėjimas labai didelis – pradedant tuo, kad žmogus, turintis porą karvių, galvoja, jog ir jis galės biodujas išgauti. Šitai jau ne visai taip. Tačiau rojus baigėsi, visame pasaulyje krizė, reikia pradėti galvoti“, – nors ir nemalonią tiesą, tačiau su šypsena konstatuoja kaimynai.