Didelė dalis Lietuvos gyventojų naudoja šilumos energiją, gautą iš medienos kuro. Kai kurie to net ir nežino, mat gauna centralizuotai tiekiamą šilumos energiją. Tad kokia šio įprasto, vietinio, atsinaujinančio energijos šaltinio panaudojimo situacija Lietuvoje, kokios medienos kuro perspektyvos?

Kad ir labai šiuolaikiškai gyvendami, nuolat susiduriame su, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, archajišku energijos šaltiniu – medienos kuru. Centralizuotai šiluma aprūpinami daugiabučiai ar administraciniai pastatai neretai naudoja iš medienos kuro miesto katilinėse išgautą šilumos energiją. O ką jau kalbėti apie namų ūkius kaimuose, ar židinio šilumos išsiilgusius priemiesčių namų šeimininkus.

Suprantama, kad židinys ar krosnis – tai tik primityviausias būdas panaudoti medienos kurą šilumos energijai gauti. Daug efektyvesnės sistemos naudojamos didelėse katilinėse, kur tas pats medienos kuras naudojamas ne tik šilumos, bet ir elektros energijos gamybai. Tiesa, pakankamai efektyvūs sprendimai rinkoje siūlomi ir namų ūkių katilinėms: dujų generacijos principu veikiantys malkas, medienos briketus ar granules naudojantys šildymo katilai kombinuojami su šilumą akumuliuojančiomis sistemomis. Technologijos nestovi vietoje, tačiau šį kartą norisi plačiau aptarti patį medienos kurą, jo ateitį Lietuvoje.

Iš malkų – beveik dešimtadalis energijos

Pirminės energijos gamybai Lietuvoje kasmet sunaudojama apie 4 mln. kubinių metrų malkų, miško kirtimo ir medienos pramonės atliekų, medžių ir krūmų energetinių plantacijų produkcijos. Visa tai vadinama medienos kuru. Daug tai ar mažai? Ogi beveik 9 proc. visame šalies pirminės energijos gamybos balanse.

Apie 60 proc. viso medienos kuro kiekio sunaudoja namų ūkiai, apie 25 proc. – centrinio šildymo katilinės. Būtent pastarosios ir yra labiausiai augantis medienos kuro vartotojas. Šiuo metu katilinėse apie 17 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš biokuro (daugiausia iš medienos kuro). Šis skaičius kasmet auga, tačiau ne taip sparčiai, kaip kitose šalyse, kur biokurui skiriamas dar didesnis dėmesys. Pavyzdžiui, Švedijoje iš biokuro pagaminama apie 63 proc. visos šalyje centralizuotai tiekiamos šilumos.

Reikia pripažinti, kad dėmesys biokurui, taigi ir medienos kurui, sparčiai didėja ir Lietuvoje. Tiesa, ne be Europos Sąjungos įsikišimo. Pakankamai svarbų vaidmenį čia vaidina Europos Sąjungos parama energetinių augalų augintojams (pavyzdžiui, medžių ir krūmų energetinėms plantacijoms įveisti), jų paruošimo technologijoms (medienos kuro ruošos technikai įsigyti). Siekiama bendro visai Europos Sąjungai tikslo – padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, jais pakeičiant dalį neatsinaujinančių išteklių, tokių kaip nafta, gamtinės dujos ir pan.

Plačiau naudoti medienos kurą Lietuvoje skatina ir sparčiai augančios kitų energijos šaltinių, ypač gamtinių dujų, naftos kainos, taip pat dėl atominės elektrinės uždarymo neišvengiamai pakilsiančios elektros kainos. Tiesa, didėja ir medienos kaina, tačiau ji vis dar išlieka maždaug 2 kartus mažesnė negu mazuto ar dujų kaina, jei lygintume šias kuro rūšis pagal išgaunamos energijos kiekį. Tai gali būti pakankamai svarbi žinia tiems, kurie sprendžia, kokią apsirūpinimo šiluma sistemą pasirinkti.

Labiau išnaudoti medienos kirtimo atliekas

Didžiąją dalį jau minėtų maždaug 4 mln. kubinių metrų kasmet sunaudojamo medienos kuro sudaro malkos ir medienos pramonės atliekos. Nieko keisto, nes tokia forma medienos kuras naudojamas jau nuo seno. O štai medienos kirtimo atliekos, kurių įvairiais skaičiavimais iš miško būtų galima paimti nuo 0,5 iki 1 mln. kubinių metrų kasmet, vis dar nenaudojamos taip plačiai, kaip būtų galima – sunaudojama tik mažiau negu 100 tūkst. kubinių metrų per metus.

Technologijos miško kirtimo atliekoms panaudoti sukurtos, jos sėkmingai taikomos Skandinavijos šalyse ir kai kuriose kitose Europos valstybėse, todėl tikėtina, kad prigis ir Lietuvoje. Šioms technologijoms diegti, o svarbiausia specialiai technikai įsigyti, jau teikiama parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos.

Kadangi tokia parama gali pasinaudoti privačių miškų savininkai, o ši technika gali būti naudojama ne tik kirtimo atliekoms, bet ir smulkiai stiebinei medienai paversti skiedromis (tokiu medienos kuru, kurį naudoja centralizuotai šilumą tiekiančios katilinės), susidomėti naujomis galimybėmis pirmiausia turėtų tie, kurie turi nemažus plotus vadinamųjų menkaverčių medžių rūšių medynų – baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų. Būtent šių medžių rūšių kirtimo amžius ūkiniuose privačiuose miškuose neribojamas, o nukirtus baltalksnynus, miško plotą beveik visais atvejais galima palikti savaiminiam atžėlimui. Tai reiškia, kad neprivaloma sodinti brangiai kainuojančių vertingesnių medžių rūšių.

Mokslininkų apskaičiavimais iš nenaudojamų baltalksnynų, kurių didžioji dalis kaupiasi privačiuose miškuose, kasmet galima būtų pagaminti dar apie pusę milijono kubinių metrų medienos, kuri dažniausiai tinkama tik kurui.

Papildomos pajamos iš tarpinių kirtimų

Nagrinėjant nepanaudojamą medie­nos kuro potencialą toliau, negalima pamiršti ir tarpinių miško kirtimų, kurių metu ruošiama smulki mediena, dažnai tinkama tik kurui. Statistikos duomenys rodo, kad tarpiniai kirtimai privačiuose miškuose, ypač retinimo ir einamieji kirtimai, galėtų būti vykdomi gerokai aktyviau.

Kad galima nukirsti brandų mišką ir iš to gauti pajamų, žino beveik kiekvienas miško savininkas, tačiau tai, kad ir nebrandus miškas gali duoti pajamų iš tarpinių kirtimų (retinimų, einamųjų, sanitarinių), kai kam vis dar sunku patikėti. Ne visi žino, kad miškotvarkos projektas privalomas tik pagrindiniams kirtimams, vykdomiems privačiame miške, o leidimą tarpiniams kirtimams galima gauti ir neturint tokio projekto.

Tikėtina, kad augant malkinės medienos paklausai ir jos kainoms, taip pat plačiau diegiant modernesnes ir specialiai tarpiniams miško kirtimams pritaikytas medienos ruošos mašinas, kurioms įsigyti taip pat teikiama ES parama, tarpinių kirtimų apimtys privačiuose miškuose ateityje taip pat padidės.

Energetinių augalų plantacijoms – parama

Po truputį įsibėgėja ir medžių bei krūmų energetinių plantacijų veisimo apimtys Lietuvoje. Šiuo metu įveisti keli šimtai hektarų tokių plantacijų dar neduoda apčiuopiamo rezultato medienos kuro rinkoje, tačiau potencialas plantacijų plėtrai nemažas – žemės ūkiui nenaudojamų žemių Lietuvoje labai daug. Iš ES paramos fondų remiamas ne tik tokių plantacijų įveisimas, bet ir mokamos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenoms priskirtų kai kurių tokių plantacijų auginimą (pavyzdžiui, žilvičių plantacijas).

Panaudojus visas minėtas galimybes, galima būtų gauti tikrai neblogą rezultatą – nedarant žalos miško ir kitoms ekosistemoms, medienos kuro Lietuvoje būtų pagaminama ir sunaudojama bent 1–2 mln. kubinių metrų daugiau. Tai reikštų racionalesnį vietinių atsinaujinančių išteklių išnaudojimą ir papildomus procentus bend­rajame pirminės energijos balanse arba, kitaip tariant, mažesnę priklausomybę nuo importuojamo neatsinaujinančio kuro